1, 2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 KAIP jautiesi, kai labai laukiamas siuntinys niekaip neateina? Suprantama, kyla susirūpinimas. Ir kuo ilgiau siuntinys vėluoja, tuo neramiau. Ilgai laukti ko nors trokštamo gali būti išties sunku. Patarlių 13:12 sakoma: „Neišsipildanti viltis susargdina širdį.“ Tačiau kaip tada, jeigu sužinai, kad siuntos pristatymas užtrunka dėl pateisinamų priežasčių? Tikriausiai tau iškart atlėgsta ir toliau ramiai sau lauki.

² Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie Biblijos principai nuteikia mus kantriai laukti (Mch 7:7). Taip pat aptarsime porą situacijų, reikalaujančių nemažai kantrybės. Ir pakalbėsime, kuo bus atlyginta visiems, kas ištvermingai laukia meto, kai Jehova ištesės kiekvieną savo pažadą.

3. Ko pasimokome iš Patarlių 13:11?

³ Kodėl mums būtina kantrybė, matome, pavyzdžiui, iš šių žodžių: „Greitai įgytas turtas greitai ir išnyksta, o jeigu jis uždirbamas po truputį, didėja“ (Pat 13:11). Ar įžvelgi čia gerą pamoką? Siekti tikslo pamažu, žingsnelis po žingsnelio, yra išmintinga.

4. Kas pabrėžiama Patarlių 4:18?

⁴ Patarlių 4:18 sakoma, kad „teisiųjų takas – lyg aušros šviesa, kuri vis skaistėja, iki nušvinta diena“.  Iš šios eilutės suprantame, kad Jehova savo sumanymus žmonėms apreiškia pamažu. Krikščionio dvasinė pažanga irgi nebūna staigi. Jos negalima paskubinti. Artimam ryšiui su Jehova išsiugdyti reikia nemažai laiko. Turime stropiai studijuoti ir gyvenime taikyti Dievo Žodžio ir jo organizacijos pamokymus. Tik taip galime išsiugdyti krikščioniškas dorybes ir gerai pažinti Dievą.

5. Su kuo Jėzus sugretino žmogaus dvasinę brandą?

⁵ Kai ko galime pasimokyti ir iš vieno Jėzaus palyginimo. Mūsų skelbiamą žinią apie Karalystę jis sugretino su sėklele, kurią žemdirbys beria į dirvą. Jėzus sakė: „Sėkla dygsta, auga, ir jis [žemdirbys] nežino kaip. Žemė savaime brandina vaisių – pirma išaugina želmenį, paskui varpą, galiausiai varpoje sunokina grūdą“ (Mk 4:27, 28). Ką iš to galime suprasti? Kad su žmogumi, priėmusiu Karalystės žinią, yra panašiai kaip su augalu. Kaip augalas stiebiasi ir vaisių nokina iš lėto, taip ir tas žmogus dvasiškai bręsta palengva. Todėl savo studijuotojo pažangą pastebime ne iš karto. Kad jo ryšys su Jehova stiprėja, tampa akivaizdu tada, kai jis ima derinti savo gyvenimą su Jehovos valia (Ef 4:22–24). Atminkime, kad mes studijuotojo dvasinės pažangos nepagreitinsime – ji yra Dievo rankose (1 Kor 3:7).

6, 7. Kaip Jehova kūrė žemę?

⁶ Jehova nieko nedaro skubotai. Savo užmojams įgyvendinti jis skiria pakankamai laiko. Tai ne tik teikia garbę jo vardui, bet ir išeina į naudą visiems. Pasvarstykime, pavyzdžiui,  kaip rūpestingai ir nuosekliai Jehova ruošė mums žemę.

⁷ Biblijoje vaizdžiai kalbama, kad Jehova nustatė žemės „matmenis“, įleido jos „pastovus“, padėjo „kertinį akmenį“ (Job 38:5, 6). Jis skyrė laiko ir pasimėgauti savo rankų darbais (Pr 1:10, 12). O kaip, tavo manymu, jautėsi angelai, žvelgdami į Jehovos kūriniją? Jie taip džiaugėsi, kad net „liaupsėmis visi pratrūko“ (Job 38:7). Jehova rūpestingai kūrė žemę daugelį tūkstantmečių. Nenuostabu, kad savo darbus apžvelgęs pasakė: „Tai yra labai gera“ (Pr 1:31).

8. Ką dabar aptarsime?

⁸ Taigi daugelis Dievo Žodyje užrašytų principų pabrėžia, kokia svarbi yra kantrybė. Apžvelkime dvi konkrečias situacijas, kada ji būtina.

9. Ko mums kartais reikia kantriai laukti?

⁹ Kai laukiame atsako į maldą. Tarkim, prašėme Dievą, kad suteiktų jėgų atlaikyti išmėginimą arba padėtų kovoti su kokia nors silpnybe. Tačiau atrodo, kad Jehova delsia patenkinti mūsų prašymą. Gal svarstome, kodėl jis neatsako į mūsų maldas iš karto.

10. Kodėl melstis turime atkakliai?

¹⁰ Jehova mūsų maldas atidžiai išklauso (Ps 65:2). Jis mato, kad nuoširdžiai juo pasitikime (Hbr 11:6). Tačiau jis nori žinoti, kad ne tik prašome pagalbos, bet ir patys stengiamės daryti visa, ką galime, ir vykdyti jo valią (1 Jn 3:22). Taigi mums būtina kantriai ir ryžtingai su savo silpnybe kovoti. Kad ne į visas savo maldas atsakymo sulauksime greitai ir kad turime būti atkaklūs, galime suprasti iš šio Jėzaus paraginimo: „Prašykite, ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus atidaryta. Mat kiekvienas prašantis gauna, kiekvienas ieškantis randa ir kiekvienam beldžiančiam bus atidaryta“ (Mt 7:7, 8). Apaštalas Paulius irgi skatino: „Nuolatos melskitės, maldos neapleiskite“ (Kol 4:2). Jeigu šių pamokymų paisome, galime neabejoti: mūsų dangiškasis Tėvas mus girdi ir į maldas atsakys.

11. Ką suprantame iš žodžių, užrašytų Hebrajams 4:16?

¹¹ Jeigu atrodo, kad atsakymas į maldą vėluoja, prisiminkime, kas rašoma Hebrajams 4:16 (perskaityk). Ten sakoma, kad Jehova žada suteikti pagalbą „reikiamu metu“. Tikrai nėra pagrindo kaltinti Dievą, kad nesiima veiksmų greičiau. Štai jau daugelį metų prašome, kad jo Karalystė padarytų galą šiam sugedusiam pasauliui. Jėzus netgi mokė tos Karalystės melsti (Mt 6:10). Kaip būtų liūdna, jei prarastume tikėjimą vien dėl to, kad pabaiga neatėjo tada, kai mes jos laukėme! (Hab 2:3; Mt 24:44) Būkime kantrūs iki Jehovos nustatyto meto ir juo pasikliaukime. Armagedonas prasidės Dievo nustatytą „dieną ir valandą“. Tada visi aiškiai suvoksime, kad jis atėjo pačiu laiku (Mt 24:36; 2 Pt 3:15).

12. Kada mūsų kantrybė gali būti stipriai išmėginta?

 ¹² Kai patiriame neteisybę. Daugelis žmonių šiandien diskriminuojami dėl lyties, rasės ar tautybės. Kiti žeminami dėl fizinio neįgalumo ar psichikos sutrikimo. Jehovos tarnai kenčia persekiojimą dėl religinių įsitikinimų. Jeigu ir tau tenka ištverti kokias nors skriaudas, stiprybės semkis iš šio Jėzaus pažado: „Kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Mt 24:13). O kaip, jeigu sužinai, kad bendratikis sunkiai nusidėjo? Aišku, apie tai turi būti informuoti vyresnieji. Tačiau tada dera palikti tą reikalą bendruomenės ganytojų rankose ir kantriai laukti, kol jie viską išspręs laikydamiesi Jehovos nustatytos tvarkos.

13. Ką daro vyresnieji, kai krikščionis sunkiai nusideda?

¹³ Ką vyresnieji daro sužinoję, kad kuris nors bendratikis sunkiai nusižengė? Jie nori suprasti, kaip situaciją vertina Jehova, todėl maldoje prašo „išminties iš aukštybių“ (Jok 3:17). Brolių tikslas yra grąžinti nusidėjėlį iš klystkelio, jeigu tik tai įmanoma (Jok 5:19, 20). Taip pat jiems rūpi apsaugoti bendruomenę ir paguosti asmenis, kurie dėl tos nuodėmės nukentėjo (2 Kor 1:3, 4). Kad viską sutvarkytų kaip dera, vyresnieji turi išsiaiškinti faktus, o tam reikia laiko. Susitikę su nusižengusiu asmeniu, jie supratingai jį pamoko, sudrausmina ir maldoje prašo Dievą padėti jam dvasiškai pasveikti (Jer 30:11). Broliai nedelsia, tačiau ir nesielgia skubotai, laikosi Jehovos duotų nurodymų. Tai visiems bendruomenėje išeina į gera. Tiesa, net po to, kai vyresnieji bylą išsprendžia, nukentėjęs asmuo vis dar gali jausti nuoskaudą. Jeigu ir tau sunku pamiršti patirtą skriaudą, ką turėtum daryti?

14. Kieno pavyzdys gali tave paguosti, jei patyrei didelę skriaudą?

¹⁴ Biblijoje minimi daugelis Dievo tarnų, kantriai laukusių, kol jis viską  ištaisys. Štai Juozapas labai nukentėjo nuo savo paties brolių. Tačiau jaunuolis nepasidavė apmaudui. Jis toliau ištvermingai tarnavo Dievui ir jam buvo dosniai atlyginta (Pr 39:21). Juozapas broliams atleido ir stengėsi mąstyti ne apie jų blogą poelgį, o apie tai, kuo Jehova jį palaimino (Pr 45:5). Kaip ir Juozapas, tikrai jausimės geriau, jeigu glausimės prie Jehovos ir paliksime teismą jo rankose (Ps 7:17; 73:28).

15. Kas vienai sesei padėjo nekreipti dėmesio į apkalbas?

¹⁵ Nors retai kam tenka tokie išbandymai kaip Juozapui, blogas kitų elgesys visada skaudina. Ką turėtume daryti, jeigu mūsų santykiai su bendratikiu ar kokiu nors kitu žmogumi pašlijo? Vadovautis Biblijos principais (Fil 2:3, 4). Štai viena sesė išgirdusi, kad bendradarbė ją nepagrįstai apkalbinėja, nereagavo impulsyviai. Ji apmąstė Jėzaus paliktą pavyzdį, tad nutarė neatsakyti įžeidimu už įžeidimą ir į apkalbas tiesiog nekreipė dėmesio (1 Pt 2:21, 23). Vėliau ji sužinojo, kad ta moteris turi didelių sveikatos bėdų ir patiria daug streso. Taigi mūsų bendratikė padarė išvadą, kad ji kalba ne iš blogos valios. Sesė džiaugiasi, kad neteisybę nukentė ir išsaugojo vidinę ramybę.

16. Kas mums gali padėti ištverti neteisybę? (1 Petro 3:12)

¹⁶ Jeigu tau skaudu dėl kokios nors neteisybės ar skriaudos, prašyk Jehovą jėgų tai ištverti. Jis yra „arti žmogaus, kurio širdis sugniužusi“ (Ps 34:18). Dievas vertina tavo kantrybę ir nori, kad mestum savo naštą ant jo pečių (Ps 55:22). Jis – visos žemės Teisėjas – mato, kas vyksta. (Perskaityk 1 Petro 3:12.) Tad jeigu užklumpa kokie nors sunkumai ir nieko negali pakeisti, dėk viltis į Dievą ir kantriai lauk.

17. Kuo esame patikinami Izaijo 30:18?

¹⁷ Netrukus, kai žemėje įsiviešpataus Jėzaus valdoma Karalystė, dangiškasis Tėvas savo tarnus dosniai apdovanos. Izaijo 30:18 rašoma: „Jehova kantriai laukia, nori būti maloningas. Jis pakils, nes nori jūsų pasigailėti. Juk Jehova – teisingumo Dievas. Laimingi visi, kurie juo viliasi.“ Tie, kas Jehovos viltingai laukia, yra laiminami jau dabar ir džiaugsis nenusakoma gerove naujajame pasaulyje.

18. Kokia ateitis mūsų laukia?

¹⁸ Ateis laikas, kai nebebus slegiančių rūpesčių ir išmėginimų, neliks neteisybės ir skausmo (Apr 21:4). Nebereikės laukti geresnių dienų ir nerimauti dėl pragyvenimo, visa ko turėsime užtektinai (Ps 72:16; Iz 54:13).

19. Kam Jehova mus ruošia?

¹⁹ Šiandien Jehova mus ruošia naujajam pasauliui padėdamas atsikratyti blogų įpročių ir ugdytis daugelį kilnių dorybių. Toliau jam tarnauk ir rankų nenuleisk. Geriausia dar tik ateityje. Kantriai, su džiaugsmu lauk meto, kai Jehova ištesės visus savo pažadus.