Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

XIINXALLOTE BIRXICHO 34

Yihowa Danchumma Qamassine Laˈe—Hiittoonni?

Yihowa Danchumma Qamassine Laˈe—Hiittoonni?

“Kaaliiqi shaqqado ikkinota shiqqine laˈe; iso golosi assiˈrino manchi baˈraaˈrinoho.”—FAR. 34:8.

FAARSO 117 Dancha Manna Ikkino

GUULCHO *

1-2. Faarso 34:8 kultanno garinni, Yihowa danchumma huwata dandiineemmohu hiittoonniiti?

HANNI konni albaanni itte egennoottokki sagale uyinoonnihe yine hendo. Tenne sagale laˈe, suˈniissite, qinshoonni gara xaˈmite, woy ite egennino manna xaˈmite sagale hiittootero afattora dandaatto. Ikkollana, tenne sagale baxattoronna teˈee afa dandaattohu qamasittoro callaati.

2 Qullaawa Maxaafanna borronke nabbambe, hattono wolootu Yihowa assinonsa danchumma hasaabbanna macciishshine Yihowa danchumma daafira ronsammora dandiineemmo. Ikkollana, Yihowa mageeshshi geeshsha danchahoro roore huwata dandiineemmohu, danchummasi ‘shinqe’ woy qamanse laˈnummorooti. (Faarso 34:8 nabbawi.) Hanni tenne assa dandiineemmota mitte doogo leellishanno lawishsha laˈno. Lawishshaho, woˈma yanna soqqansho giddora eˈne soqqama hasiˈnoommoha ikkara dandaanno; ikkollana, hattee mixonke wonshiˈrate, heeshshonke bikkunnita assiˈra hasiissannonke. Yesuusi Maganu Mangiste balaxisiinsummoro Yihowa addinta hasiisannonkere baalankare wonshannonketa coyiˈrino qaale duucha hinge nabbamboommoha ikkara dandaanno; kayinni kuni qaali heeshshonke giddo woˈmanna horo laˈnoommokkiha ikkara dandaanno. (Mat. 6:33) Ikkirono, Yesuusi coyiˈrino qaale addaxxine, woxe fushshineemmo doogo ajinsheemmo, looso loonseemmo yanna ajinsheemmo, hattono soqqanshonke illachinsheemmo. Hatto assinummoro, Yihowa mageeshshi geeshsha towaatannonkero uminke heeshshonni laˈneemmo. Yihowa danchumma qamanse laˈneemmo yaate.

3. Faarso 16:1, 2 yitanno garinni, Yihowa danchumma leellishannohu ayeooraati?

3 Yihowa “mannu baalunkura” wole agurina iso affinokkirira nafa “shaqqadoho.” (Far. 145:9; Mat. 5:45) Ikkollana, roorenkanni Yihowa baxxannorinna woˈma lubbonsanni isira soqqantannori isiwiinni lowo atoote afidhanno. (Faarso 16:1, 2 nabbawi.) Hanni Yihowa assinonkehu danchu coyi giddo mito laˈno.

4. Yihowa, isiwa shiqa hanafino mannira danchummasi leellishannohu hiittoonniiti?

4 Yihowa rosiisinonkere assinummo kiiro, isi rosiisannonkeri mageeshshi geeshsha kaaˈlannonkero huwanteemmo. Lawishshaho, Yihowa daafira rosanna iso baxa hananfummo yannara, Yihowa isiwiinni xeertiˈneemmo gede assitannonke hedonna rosicho qeeˈlineemmo gede kaaˈlinonke. (Qol. 1:21) Qoleno ninkeneeto Yihowara sayinse uyine cuuammummo woyite, isi dancha tiia oyenke, hattono isi ledo muli jaalooma kalaqiˈneemmo gede asse danchummasi lede leellishinonke.—1 Phe. 3:21.

5. Soqqammeemmo woyite Yihowa danchumma laˈneemmohu hiittoonniiti?

5 Soqqammeemmo woyiteno, Yihowa danchumma heeshshonkenni laˈneemmo. Manna ille qasse laˈˈa waajjatto? Batinye Yihowa soqqamaasine hattooreeti. Yihowa Farciˈraasincho ikkattora albaanni, egennoottokki manni qae marte batinyu manni hakkeya baxannokki sokka afoottokki mannira kuleemmo yite horo hedde egennoottokkiha ikkara dandaanno. Xa kayinni kuni woˈmanka woyite loosatto loosooti. Hakkiinnino saˈe, Yihowa kaaˈlonni sabbakate looso lowo geeshsha baxattoha ikkootto! Yihowa wole dooggannino irkisinohe. Soqqantanni heedhe xaadootto manni ayirrinye bainore coyiˈrirono Yihowa wodanaaˈmatto gede kaaˈlinohe. Qoleno, hasatto noosi manchira malino qummeeshsha qaagge kulatto gedeno kaaˈlinohe. Hakkiinni saeno, soqqanshote qoqqowiˈnera noo manni macciishsha giwirono, soqqama agurattokki gede jawaante uyinohe.—Erm. 20:7-9.

6. Yihowa qajeelsannonke gari danchummasi leellishannohu hiittoonniiti?

6 Yihowa soqqanshote qajeelsenkeno danchummasi leellishinonke. (Yoh. 6:45) Kiristaanu Heeshshonna Soqqansho gambooshshiwa, manna danchu garinni hasaawisa dandiineemmo gara leellishshanno viidiyubba shiqqannonke; qoleno hakkiinni ronsoommore soqqanshote horoonsiˈneemmo gede jawaachinshoonninke. Haaro coye woˈnaala umi qara waajjinammora dandiineemmo; ikkollana, haarote ronsoommo doogonni sabbakate woˈnaalleemmo woyite, qooxeessinkera noo manni macciishshannota wodanchineemmo. Qoleno, songotenna qoqqowu gambooshshiwa, miteekkine konni albaanni horo sabbanke egenninoommokki doogonni sabbankeemmo gede jawaachinshanninke. Hattee doogganni sabbakano umi qara waajjineemmoha ikkara dandaanno; ikkirono, hatto assate woˈnaalleemmo woyite, Yihowa maassiˈrannonke. Hanni, heeshshonke gari ikkihano ikkiro, Yihowara albinni roore soqqamate haaro doogga woˈnaalleemmo woyite Yihowa maassiˈrannonke gara laˈno. Hakkiinni soqqanshonke halashshiˈra dandiineemmo gara ronseemmo.

YIHOWA ISO ADDAXXITANNORE MAASSIˈRANNO

7. Soqqanshonke halashshiˈrate sharrammummoro, mayi atoote afiˈneemmo?

7 Yihowawa albinni roore shinqeemmo. Hanni galtesi ledo Kolombiyaho soqqamanni noohu Saamueeli * yinanni cimeessi lawishsha laˈno. Insa alba songonsara suwisaano ikkite hagiirrunni soqqantanno; hakkiinni kayinni kaaˈlo roore hasiissanno songo noowa hadhe soqqanshonsa halashshiˈra hasidhu. Tenne mixonsa wonshiˈrate, mito baxxanno coye agura hasiissinonsa. Saamueeli togo yiino: “Maatewoosi 6:33 yitannore harunsine, hasiisannonkekki uduunne hidha agurrummo. Kayinni roore qarra ikkitinonketi minenke agure haˈrate. Lowo geeshsha injiinonke mineeti; woxeno baante gundoommoho.” Insa wole songo haˈrihu gedensaanni, hasiisannonsare afiˈrate albiha hendiro shiimu woxi callu ikkannonsata huwatino. Saamueeli togo yiino: “Yihowa massagannonke garanna huuccattonkera dawaro qolanno gara laˈnoommo.” Lede togo yiino: “Yihowa ninkenni hagiidhinota anfoommo; qoleno konni albaanni anfe egenninoommokki garinni baxillesi laˈnoommo.” Atino soqqanshokki halashshiˈra dandaatto gari heeˈrakka? Hatto assittoro, Yihowawa albinni roore shiqattotanna isi towaatannoheta addaxxa dandaatto.—Far. 18:25.

8. Ivaaninna Viktooriya coyiˈrinorinni maa rosootto?

8 Soqqanshonkenni hagiidhineemmo. Hanni Kirgistaanete suwisaano ikke soqqamannori Ivaaninna Viktooriya yinanni minaanninna minaama yiinore laˈno. Insa Maganu mine mina kaaˈlano ikko uyinanninsaha ayyaanaamittete looso baalanka loosa dandiitanno gede, heeshshonsa bikkunnita assidhino. Ivaani togo yiino: “Uyinanninkeha mitto mittonka looso woˈma wolqankenni loonseemmo. Hawarro hawarro daafursannonkeha ikkirono, wolqanke Maganu Mangiste loosira uyinoommota anfoommo daafira giddiidi keerenna harshammo afiˈneemmo. Qoleno batinye haaro jaalla kalaqiˈnoommo daafiranna hagiirsiissanno woˈnaalshuwa afiˈnoommo daafira, tashshi yaannonke.”—Maq. 10:29, 30.

9. Mitte qarru amadinose rodoo soqqanshose halashshiˈrate maa assitino? Mayi atoote afidhinoyya?

9 Qarrisannori heeˈriro nafa, Yihowara soqqamme hagiidha dandiineemmo. Lawishshaho, Galchimi Afirikira heedhannoti Miire yinanniti minaanna shiidhinoti jawa rodoo, alba akimitte ikkite loossanno. Hakkiinni, xurata fultuti suwisaancho ikkite soqqama hanaffino. Miire darga assiˈrinohu qaafa hoˈlanno dhibbi amadinose daafira, minunni mine hadhe mitte saate saˈe soqqama didandiitanno. Kayinni borrote gaare horoonsidhe roore saate soqqama dandiitanno. Xa ise galagalte marte hasaawissannohunna Qullaawa Maxaafa xiinxallissannohu batinyu manni noose; kuri giddo mito silketenni hasaawissanno. Miire albinni roore soqqantanno gede kakkayisinoseri maati? Ise togo yitino: “Yihowaranna Kiristoosi Yesuusira nooe baxilli giddoˈya woˈmino. Qoleno Yihowa wolqaˈya assitu deerrinni isira soqqameemma gede kaaˈlaera ganye huucciˈreemma.”—Mat. 22:36, 37.

10. Yohaannisi 6:45 kultanno garinni, Yihowara albinni roore soqqamate insaneeto shiqishshannori mayi atoote afidhanno?

10 Yihowa lede qajeelsannonke. Moorishesi yinanni giddichora suwisaancho ikke soqqamannohu Keeni, tini halaale ikkitinota heeshshosinni laino. Isi halaale macciishshiti, rosanni noo yuniversitenni agure fulino; hakkiinni cuuamihu gedensaanni, woˈma yanna soqqansho soqqama hanafino. Isi togo yiino: “‘Ani haˈreemmona, ane soqqie’ yee coyiˈrinohu masaalaanchu Isayaasi gede ikkate woˈnaaleemmo.” (Isa. 6:8) Keeni batinye Yihowa mine mina kaaˈlino; hattono borronke insa qaalira qole tira kaaˈlino. Isi togo yiino: “Uyinoonnie looso loosate hasiissannoe dandoo heedhannoe gede kaaˈlannoe qajeelsha adhoommo.” Ikkollana isi rosinoti loosu ogimma calla diˈˈikkitino. Isi lede togo yiino: “Assa dandeemmokkiri nootanna albinni roore dancha Yihowa soqqamaancho ikkate hiittoo akatta lossiˈra hasiissannoero rosoommo.” (Yohaannisi 6:45 nabbawi.) Atino Yihowa lede qajeelsannohe gede heeshshokki giddo mitore biddi assiˈra dandaatto ikka?

Minaanninna minaama sabbakkannori roore hasiissannowa hadhe soqqantanni no; wedellitte rodoo Gambooshshu Addaraashe mina kaaˈlitanni no; jajjabbu minaanninna minaama silketenni farciˈranni no. Baalunku soqqanshonsanni hagiidhanni no (Gufo 11 lai)

11. Wodiidi Kooriyira heeˈrannori sase roduuwi Yihowara soqqamate maa assino? Mayi atoote afiˈrinoyya? (Aaniidi qoolira noo misileno lai.)

11 Yihowara lowo diro soqqantino roduuwi nafa, haaru gari soqqansho soqqamate qajeelshu hasiisannonsa. Koroonu fayya ubbe noo yannara, mitte Wodiidi Kooriyira noo songora soqqantanno cimeeyye togo yite borreessitino: “Mite halashshaano dhiwanni waadannonsa daafira, alba soqqansho gari geeshsha difultanno; xa kayinni viidiyote widoonni ganyite soqqama dandiitino. Settawu diri ale ikkinonsari sase roduuwi, kompiyutere horoonsiˈnanni gara rose soqqansho barru baala fulanno yaa dandiinanni.” (Far. 92:14, 15) Soqqanshokki halashshiˈranna Yihowa danchumma albinni roore qamasse laˈˈa hasiˈratto? Hanni tenne mixo wonshiˈrate assa dandaattoha mito coye laˈno.

MIXOKKI WONSHIˈRA DANDAATTO GARA

12. Yihowa iso addaxxitannorira maa assara qaale eino?

12 Yihowa addaxxa rosi. Yihowa, iso addaxxinummoronna wolqanke gudinse uyine soqqammummosiro, atootesi duushshankera qaale eino. (Mil. 3:10) Kolombiyaho heedhannoti Fabiyola yinanni rodoo, Yihowa coyiˈrino qaale wonshannota heeshshosenni laˈino. Ise cuuantanni heedhenni mulenni, woˈma yanna suwisaancho ikkite soqqama hasidhino. Ikkollana, maatese hasiisannore afidhanno gede iseno loossanni kaaˈla hasiissinose. Konnira ise xurata fultanno yanna iillituta, Yihowa kaaˈlannose gede eeggifatte huuccidhino. Ise togo yitino: “Duucha woyite, xurata fulanno manni xuratu fajjo afiˈrate lowo yanna keeshshanno. Ani kayinni kuˈlummahunni mittu agani gedensaanni fajjinoonnie. Maalalete yaa dandeemma!” Lamu agani gedensaanni, ise suwisaancho ikkite soqqama hanaffino. Isera xa 70 diro saˈˈannose; hattono suwisaancho ikkite soqqantanna xa 20 diro ale ikkinose. Tenne yanna giddo, ise settu manni halaale macciishshe cuuamanno gede kaaˈlitino. Togo yitino: “Mito woyite wolqiweeloommaha lawierono, Yihowa suwisaancho ikke soqqama agureemmakki gede kaaˈlanni nooe.”

Abirihaaminna Saara, hattono Yaiqoobinna Yordaanoosi Laga tayisse saˈu kakkalaasine Yihowa addaxxitannota leellishshinohu hiittoonniiti? (Gufo 13 lai)

13-14. Yihowa addaxxine soqqanshonke halashshiˈneemmo gede ayeoo lawishshi kaaˈlankera dandaanno?

13 Yihowa addaxxino manni lawishshinni rosi. Qullaawu Maxaafi giddo Yihowara diinaggaawe soqqaminohu batinyu manni xagge no. Batinye xagge leellishshannonte gede, Yihowa insa baxxino garinni maassiˈrinonsahu iso addaxxitannota leellishannore assituhu gedensaanniiti. Lawishshaho, Yihowa Abirihaami maassiˈrinohu, Abirihaami “haˈrannowa afa hoogirono” qaesinni fulihu gedensaanniiti. (Ibi. 11:8) Yaiqoobi baxxino atoote afiˈrinohu sokkaasinchu ledo sharramihu gedensaanniiti. (Kal. 32:24-30) Israeelete daga Hexxote Gobba eˈara kaˈe noo yannara Yordaanoosi Laga tayisse saˈˈa dandiitinohu, kakkalaasine iima haˈranni noo laga balaxxe eˈuhu gedensaanniiti.—Iya. 3:14-16.

14 Yihowa addaxxite soqqanshonsa halashshidhinori yannankera noori Yihowa soqqamaasine lawishshino kaaˈlannohe. Lawishshaho, Payiteni yinanni rodiinna minaamasi Diyaana soqqanshonsa halashshiˈrino roduuwi xagge nabbawa baxanno; insa nabbawino woˈnaalshuwa giddo mite “Insaneeto Uminsa Fajjonni Shiqishshino” yaanno birxichi hunda fultinote. * Payteni togo yiino: “Tenne woˈnaalshuwa nabbambeemmo woyite, mittu manchi coommitanno sagale itanna sammi yine laˈnanni heeˈnoommoha lawannonke. Laˈne laˈne yinummoti, Yihowa dancha ikkinota qamanse laˈˈa hasiˈnoommo.” Gedensoonni, Payteninna Diyaana sabbakkannori roore hasiissannowa soqqantara hadhino. Ati tenne birxichuwa nabbawootto? Qoleno, jw.org aana noota Xeertiˈre Noo Qooxeessira Sabbaka—Awustiraaliya yitannotanna Xeertiˈre Noo Qooxeessira Sabbaka—Ayerilaande yitanno viidiyubba laootto? Tini birxichuwanna viidiyubba, soqqanshokki halashshiˈra dandaatto doogga hedatto gede kaaˈlitahera dandiitanno.

15. Heeshshonsa giddo Yihowa balaxisiissannori ledo jaalooˈmanke kaaˈlitannonkehu hiittoonniiti?

15 Yihowara albinni roore soqqamatto gede jawaachishshannohe jaalla doodhi. Konni albaanni inte egenninoommokki sagale, hattee sagale baxanno manni ledo heeˈnummoro qamase laˈˈa roore rakkankera dandiitanno. Hatteente gede, heeshshonsa giddo Yihowa balaxisiisanno manniwa aanneemmoha ikkiro, soqqanshonke halashshiˈneemmo doogo heda roore rakkannonke. Kentinna Veroonika yinanni minaanninna minaama, tini halaale ikkitinota huwatino. Kenti togo yiino: “Jaallankenna maatenke alba soqqamme egenninoommokki doogganni soqqammeemmo gede jawaachishshinonke.” Lede togo yiino: “Maganu Mangiste balaxisiisanno manniwa aananke, haaro coye woˈnaala waajjineemmokki gede kaaˈlitinonketa wodanchinoommo.” Kentinna Veroonika xa Serbiyaho baxxitino suwisaano ikkite soqqantanni no.

16. Yesuusi Luqaasi 12:16-21 coyiˈrino lawishshi garinni, Yihowara soqqamate uminke qiniite agura hasiissannonkehu mayiraati?

16 Yihowara soqqamate umikki qiniite aguri. Yihowara soqqamate banxeemmore baalankare agurreemmo yaa diˈˈikkino. (Ros. 5:19, 20) Ikkollana, mito banxeemmo coye agura gimboommo daafira calla Maganoho albinni roore soqqama hoongeemmoha ikkiro, Yesuusi lawishshunni kuli manchi loosino soˈro loonsanni heeˈnoommo; kuni manchi umisira lowoha dancha coye qixxeessiˈrinoha ikkiro, Magano kayinni hawino. (Luqaasi 12:16-21 nabbawi.) Faransayete gobbara heeˈrannohu Kiristiyani yinanni rodii togo yiino: “Yihowaranna maateˈyara gari yannanna wolqa dioommo.” Gedensoonni, isinna minaamasi suwisaano ikke soqqamate hedi. Kayinni tenne mixonsa wonshiˈrate, loosanno looso agura hasiissinonsa. Insa heeshshote hasiisannore afiˈrate, minenna biiro feyannore ikkino; qoleno noonsarinni kassi yee heeˈra rosino. Insa Yihowara soqqamate yee uminsa qiniite aguransanni hagiidhino? Kiristiyani togo yiino: “Xa soqqansho albinni roore lowo geeshsha banxoommo; qoleno Qullaawa Maxaafa xiinxallinseemmohunna galagalle marre hasaawinseemmo manni Yihowa daafira rosanna laˈˈanke hagiirsiissannonke.”

17. Soqqammeemmo woyite haaro coye woˈnaaleemmokki gede guficho ikkankera dandaannori maati?

17 Alba soqqante egennoottokki garinni soqqama waajjitooti. (Soq. 17:16, 17; 20:20, 21) Yunayitidi Isteetisete heedhannoti Sheerlii yinanni suwisaancho, Koroonu fayya ubbe noo yannara soqqantanno gara biddi assiˈra hasiissinose. Ise umi qara silketenni farciˈrate hobbi ruxxi yitino. Ikkollana, woradu aliidi laˈˈaanchi songonsa towaati yannara qajeeltuhu gedensaanni, ganyite silketenni sabbaka hanaffino. Togo yitino: “Umi qara lowo geeshsha waajjoomma; xa kayinni konni garinni soqqama lowo geeshsha baxeemma. Minunni mine haˈneemmo waro xaandeemmo manna rooranno manninni xaandanni heeˈnoommo!”

18. Soqqanshonke halashshiˈrate woˈnaalleemmo woyite, qarra ikkannore qeela dandiineemmohu hiittoonniiti?

18 Mixo fushshidhe wonshiˈrate woˈnaali. Qarrisanno coyi tuncu yaannonke woyite, kaaˈlannonke gede Yihowa huucciˈneemmo, hattono maa assa hasiissannonkero afate seekkine hendeemmo. (Law. 3:21) Awuroppaho Roomaaniyu Afoo coyidhanno gaamora soqqantannoti Sooniya yinanniti woˈma yanna suwisaancho togo yitino: “Mixoˈya woraqataho borreesse wodha baxeemma; hattono hakkoye woraqata leellannowa wodheemma. Lakkitte doogo leellishshanno misile xarapheessu aana wodhoomma. Mitto coye doodheemma woyite, hattee doogo lae, doodheemmari mamira qole massannoero hedate woˈnaaleemma.” Sooniya qarra ikkannori tuncu yaannose woyite, dancha danchare hedate woˈnaaltanno. Ise togo yitino: “Tuncu yaannoehu mittu mittunku coyi guficho ikkannoe gede woy buusu gede ikke kaaˈlannoe gede assiˈreemmati aneeti.”

19. Maa assate murciˈra hasiissannonke?

19 Yihowa duucha doogganni maassiˈrannonke. Isi guweenya adhanno gede assate dandiinummore baala assine, aannonke atoote naandeemmota leellisha dandiineemmo. (Ibi. 13:15) Tenne assa dandiineemmo doogga giddo mitte, soqqanshonke halashshiˈrate haaro coye woˈnaalate; hatto assankeno Yihowa lede maassiˈrannonke gede assitanno. Konnira, barru barrunku Yihowa dancha ikkinota qamanse laˈneemmo doogo hasiˈno. Hatto assinummoro, ninkeno Yesuusi gede, “Ane sagale soyinoehu haja wonshatenna loososi guutate” yaa dandiineemmo.—Yoh. 4:34.

FAARSO 80 Yihowa Dancha Ikkinota Qamassine Laˈe

^ GUFO 5 Yihowa danchu coyi baalunku Buichooti. Isi mannu baalunkura, wole agurina bushuulleho nafa danchare aanno. Ikkollana, isi roorenkanni ammanantino soqqamaasinesira danchare assa baxanno. Konni birxichira, Yihowa soqqamaasinesira danchumma leellishanno gara ronseemmo. Qoleno, soqqanshonsa halashshidhannorira Yihowa danchummasi baxxino garinni leellishanno gara laˈneemmo.

^ GUFO 7 Mite suˈmuwa soorrinoonni.

^ GUFO 14 Alba Agarooshshu Shaera fulannoha konne birxicho, xa jw.org aana fushshinanni. NINKE DAAFIRA > WOˈNAALSHUWA > AYYAANAAMITTETE MIXO WONSHIˈRA yaannohu hunda lai.