1, 2. a) Ką suprantame iš žodžių, užrašytų Patarlių 16:31? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

VIENAME Árkanzaso valstijos parke (JAV) tiesiog ant žemės pasitaiko rasti deimantą. Bet jis nepjaustytas ir nešlifuotas, todėl dauguma nežino, kad tai labai brangus akmuo, ir nė nestabtelėję praeina pro šalį.

² Mūsų pagyvenę bendratikiai yra kaip tie deimantai. Žili plaukai, anot Biblijos žodžių, puošia juos tarsi garbės vainikas. (Perskaityk Patarlių 16:31; 20:29.) Bendruomenei tie ištikimi Dievo tarnai yra tikras lobis. Jaunesni broliai ir sesės iš vyresnių gali labai daug pasisemti. Šiame straipsnyje aptarsime tris klausimus: 1) dėl ko Jehova brangina savo pagyvenusius tarnus, 2) kaip jie prisideda prie krikščionių bendruomenės gerovės ir 3) kaip galime mokytis iš jų tarnystės pavyzdžio?

3. Remdamasis Psalmyno 92:12–15 paaiškink, kodėl Jehova brangina pagyvenusius savo tarnus?

³ Jehovai jo ilgamečiai tarnai be galo mieli. Jis juos gerai pažįsta ir džiaugiasi jų išsiugdytomis dorybėmis. Dievui labai patinka, kai vyresni broliai ir sesės dalijasi savo sukaupta patirtimi su jaunesniais (Job 12:12; Pat 1:1–4). Ir jis niekada nepamirš jų ištvermės (Mal 3:16). Nors gyvenime patyrė nemažai išmėginimų,  šių krikščionių tikėjimas nesusvyravo, ateities viltis jų širdyse dabar dar tvirtesnė. Kadangi jie „net žiloje senatvėje“ toliau garsina Jehovos vardą, jis juos tikrai myli. (Perskaityk Psalmyno 92:12–15.)

4. Kokį dvasinį turtą yra sukaupę ilgamečiai Jehovos tarnai?

⁴ Jeigu ir tavo plaukus metai jau nudažė sidabru, neabejok, kad Jehova prisimena visus tavo gerus darbus (Hbr 6:10). Tu uoliai prisidėjai prie evangelizacijos ir jis tai labai vertina. Taip pat ištvėrei ne vieną išbandymą, gal net itin sunkų, tvirtai laikeisi Biblijoje nusakytų dorovės principų, atsakingai vykdei patikėtas pareigas ir mokei kitus. Iš visų jėgų stengeisi neatsilikti nuo sparčiai priekin žengiančios Jehovos organizacijos. Be to, drąsinai visalaikius tarnus. Už tokią ištikimą tarnystę Jehova tau didžiai dėkingas. Kaip giedojo psalmininkas, „savo ištikimųjų jis nepaliks“ (Ps 37:28). Įsiklausyk į jo malonų patikinimą: „Būsiu toks pat, kai pasensite, jus nešiosiu, kai pražilsite“ (Iz 46:4). Ir nemanyk, kad dėl savo amžiaus nebesi krikščionių bendruomenei naudingas.

5. Ko nestokoja vyresnio amžiaus bendratikiai?

⁵ Garbaus amžiaus broliai ir sesės bendruomenėje labai reikalingi. Gal jie nebeturi tiek jėgų, kiek anksčiau, tačiau tikrai nestokoja gyvenimo patirties. Kaip matysime iš senovės ir dabartinių pavyzdžių, jų tarnystė išties vertinga.

6, 7. Pateik pavyzdžių iš Biblijos, kaip Jehova atlygino savo pagyvenusiems tarnams.

⁶ Biblijoje pasakojama apie daugelį veiklių senyvo amžiaus Jehovos tarnų. Štai Mozę, sulaukusį maždaug aštuoniasdešimties, Dievas paskyrė savo pranašu ir siuntė vadovauti Izraelio tautai. Danielius net perkopęs  devyniasdešimt toliau pranašavo Jehovos vardu. Apaštalas Jonas irgi buvo arti šimto metų, kai Dievo įkvėptas rašė Apreiškimo knygą.

⁷ Ne visi Dievui ištikimi žmonės buvo kuo nors pagarsėję, kai kurių gal niekas net nepastebėdavo. Tačiau Jehova juos matė ir už ištikimybę jiems atlygino. Pavyzdžiui, Simeonas, „teisus ir dievobaimingas vyras“, Biblijoje paminėtas tik viename epizode, tačiau Jehova atkreipė į jį dėmesį. Jis suteikė senoliui garbę savo akimis pamatyti kūdikį Jėzų ir netgi ištarti svarbią pranašystę apie jį ir jo motiną (Lk 2:22, 25–35). O ar prisimeni pranašę Oną? Ši amžinga našlė net sulaukusi aštuoniasdešimt ketverių „nesitraukdavo iš šventyklos ir dieną naktį ėjo tarnystę Dievui“. Už tai Onai buvo atlyginta – jai taip pat teko džiaugsmas išvysti būsimąjį Mesiją. Akivaizdu, Simeoną ir Oną Jehova mylėjo (Lk 2:36–38).

8, 9. Kodėl našlaujančios sesės bendruomenei labai brangios?

⁸ Pagyvenusieji gerą pavyzdį jaunesniems rodo ir šiais laikais. Tarp jų ir sesė Loidė Didur. Būdama dvidešimt vienerių ji pradėjo tarnauti specialiąja pioniere Kanadoje. Vėliau kartu su vyru Džonu daugelį metų praleido keliaujamajame darbe. Paskui 20 suvirš metų jiedu darbavosi Kanados Betelyje. Kai Loidė sulaukė 58, jiems buvo pasiūlyta persikelti į Ukrainą. Ką pora nusprendė? Gal pamanė, kad jų amžiuje būtų per sunku kraustytis svetur? Ne. Jie pasiūlymą priėmė ir Džonas Ukrainoje buvo paskirtas filialo komiteto nariu. Po septynerių metų jis mirė, bet Loidė nusprendė visalaikės tarnybos nenutraukti. Dabar, sulaukusi jau 81, ji toliau tarnauja drauge su Ukrainos Betelio šeima.

⁹ Galbūt Loidė ir kitos pagyvenusios našlės nebėra tokios pastebimos kaip anksčiau, kai tarnavo kartu su savo vyrais, tačiau jos mums yra brangios. Jehova dėkingas toms sesėms, kad daugelį metų ištikimai palaikė sutuoktinį ir toliau ištvermingai atlieka savo krikščionišką tarnystę (1 Tim 5:3). Jaunajai kartai jos tikras padrąsinimas.

10. Kokį pavyzdį rodo Tonis?

¹⁰ Kai kurie mūsų broliai ir sesės gyvena slaugos ar senjorų namuose. Vienas iš jų – Tonis. Jis krikštijosi 1942 metų rugpjūtį Pensilvanijos valstijoje (JAV). Tada buvo dvidešimties. Netrukus dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą jį nuteisė ir dvejiems su puse  metų įkalino. Jiedu su žmona Hilda užaugino du vaikus – abu tapo Jehovos liudytojais. Trijose bendruomenėse Tonis ilgą laiką tarnavo vyresniųjų tarybos koordinatoriumi (tada vadinosi pirmininkaujantysis prižiūrėtojas), taip pat ėjo rajono suvažiavimų prižiūrėtojo pareigas. Jis skelbė gerąją žinią vienoje valstijos įkalinimo įstaigoje, vedė ten sueigas ir Biblijos studijas. Dabar Toniui 98, tačiau jis nesėdi rankas sudėjęs – toliau daro kiek pajėgia ir padeda vietinės bendruomenės vyresniesiems.

11. Kaip turėtume pasirūpinti bendratikiais, gyvenančiais globos įstaigose?

¹¹ Kaip tad galime parodyti pagarbą bendratikiams, gyvenantiems globos įstaigose? Jeigu tik įmanoma, vyresniesiems reikėtų pasirūpinti, kad jie galėtų klausytis sueigų programos ir dalyvauti drauge su bendruomene tarnyboje. Taip pat turėtume juos lankyti ir bendrauti su jais vaizdo ryšiu. Svarbu nepamiršti brolių ir sesių, kurių slaugos namai yra toli nuo bendruomenės teritorijos. Gal jie nedrįsta nieko apie save pasakoti. Paskatinkime išsikalbėti ir atidžiai klausykimės. Tikėtina, jie papasakos, kokių malonių akimirkų patyrė per ilgus savo tarnystės metus.

12. Kokių brolių ir sesių yra visose bendruomenėse?

¹² Kiekvienoje bendruomenėje yra puikių ištikimybės pavyzdžių. Štai sesė Harieta daugelį dešimtmečių tarnavo Jehovai Naujojo Džersio valstijoje (JAV). Vėliau persikėlė kitur, pas dukrą. Broliai ir sesės naujojoje bendruomenėje labai su ja susidraugavo. Harieta visus padrąsina pasakojimais apie evangelizacijos darbą trečiajame dešimtmetyje, kai tapo Jehovos liudytoja. Ji prisimena, kad eidama į tarnybą visada pasiimdavo ir dantų šepetuką, mat galėjo būti suimta. 1933 metais jai išties teko dusyk po savaitę praleisti kalėjime. Tuo laiku trimis jos mažyliais rūpinosi sutuoktinis. Jis nebuvo Jehovos liudytojas, tačiau žmoną palaikė. Koks didelis turtas yra tokie broliai ir seserys kaip Harieta!

13. Ką vertinga gali papasakoti pagyvenę broliai ir sesės?

¹³ Didelė vertybė Jehovos bendruomenei yra pagyvenusių brolių ir sesių sukaupta patirtis. Jie gali paliudyti, kaip Dievas laimina savo tautą ir juos asmeniškai, taip pat duoti patarimų, kad nekartotume jų padarytų klaidų. Tad semkis dvasinių gėrybių iš šio „išminties šaltinio“ (Pat 18:4). Jeigu artimiau susipažinsi su jais ir pabendrausi, išgirsi tikėjimą stiprinančių minčių ir tikriausiai sužinosi ką nors nauja.

14. Kaip jaunuoliai gali pritaikyti žodžius iš Pakartoto Įstatymo 32:7?

¹⁴ Skirk laiko pasikalbėti su pagyvenusiais broliais ir sesėmis. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 32:7.) Tiesa, jų akys gal jau aptemusios, žingsniai lėti, kalba neaiški, tačiau širdyje jie jauni ir Jehovos akyse yra užsipelnę  „gerą vardą“ (Mok 7:1). Atmink, kodėl Jehova juos taip brangina, ir rodyk jiems pagarbą. Mokykis iš Eliziejaus. Paskutinę dieną, kurią praleido su pranašu Eliju, jis nuo savo mokytojo nesitraukė nė per žingsnį. „Aš tavęs nepaliksiu!“ – triskart pareiškė Eliziejus (2 Kar 2:2, 4, 6).

15. Ko galėtume pagyvenusių bendratikių paklausti?

¹⁵ Maloniai paprašyk ilgamečių Jehovos tarnų papasakoti apie savo praeitį (Pat 1:5; 20:5). Galėtum, tarkim, pasiteirauti: „Kaip įsitikinai, kad Biblijoje rašoma tiesa?“ „Kokie gyvenimo įvykiai labiausiai suartino tave su Dievu?“ „Kas padėjo tarnauti jam su džiaugsmu?“ (1 Tim 6:6–8). Tada atidžiai klausykis.

16. Kuo naudinga jaunimo ir senimo bendrystė?

¹⁶ Jaunimo ir senimo bendrystė naudinga tiek vieniems, tiek kitiems (Rom 1:12). Jaunuoliams tai įkvepia pasitikėjimo, kad Jehova savo ištikimais tarnais visada rūpinasi. O pagyvenę bendratikiai susilaukę dėmesio jaučiasi išties vertinami. Jiems labai džiugu pasakoti, kaip Jehova juos visą gyvenimą laimino.

17. Kodėl galime sakyti, kad Jehovos tarnas su amžiumi darosi vis gražesnis?

¹⁷ Su amžiumi išorinis grožis pamažu blėsta. O kaip vidinė asmenybė? Jehovos akyse jo tarnas metams bėgant tampa vis gražesnis, nes šventoji dvasia padeda jam išsiugdyti labai patrauklias savybes (1 Tes 1:2, 3). Todėl su savo pagyvenusiais bendratikiais artimai susidraugaukime, juos nuoširdžiai gerbkime ir stenkimės iš jų mokytis.

18. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Kad bendruomenė būtų stipri, turime vertinti ne tik pagyvenusius, bet ir jaunimą. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip vyresnio amžiaus broliai ir sesės gali parodyti, kad brangina jaunus savo tarnybos draugus.