Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

37 YATICHÄWI

“Taqe markanakaruw nayajj thaljäjja”

“Taqe markanakaruw nayajj thaljäjja”

‘Taqe markanakaruw nayajj thaljäjja, taqe markanakan kunanakatï wali valoranïki ukanakaw mantapjjani’ (AGEO 2:7).

CANCIÓN 24 Jehová Diosan qollupar makatapjjañäni

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? *

1, 2. ¿Kuna thaljäwsa Ageo profetajj jichha tiempotak arsüna?

 “KUNJAMTÏ anatañ casinonakat (naipes) lurat torrejj mä akatjamat allthaptkejja, ukhamarakiw tiendanakasa nayra edificionakas jukʼa minutonakan qʼal allthaptäna”. “Jaqenakajj wali sustjatäpjjänwa [...]. Mä ratukiw ukajj pasawayi sapjjänwa, ukampis nayatakejj wali jayjamänwa”. Ukham sasaw 2015 maran Nepal markan terremotojj paskäna ukat yaqhep salvasirinakajj sapjjäna. Jiwasatï ukham jan walin uñjassna ukhajj inas uk janipun armañ puedksnati.

2 Ukampis añchhitajj taqeniw yaqha kasta thaljäwin jakasktanjja, ukajj taqe markanakanwa pasaski. Jehová Diosajj aka oraqpachankir taqe markanakaruw thaljaski, walja maranakarakiw uk luraski. Ageo profetaw uk arsüna, jupajj akham sänwa: “Ejercitonakan Jehová Diosapajj akham siwa: ‘Akat mä jukʼa tiempotjja, wasitampiw nayajj alajjpachanaksa, oraqsa, lamar qotsa, markanaksa thaljäjja’” sasa (Ageo 2:6).

3. ¿Ageo profetajj parlkäna uka thaljäwimpi terremotompejj kunansa jan pachpäki?

3 Terremotonakajj jan walinakakwa utjayi, ukampis Ageo profetajj parlkäna uka thaljäwejj sumanakwa utjayi. Jehová Diosajj akham sänwa: “Taqe markanakaruw nayajj thaljäjja, taqe markanakan kunanakatï wali valoranïki ukanakajja aka utaruw mantapjjani, aka utjja jachʼañchäwimpiw phoqtʼayarakëjja” sasa (Ageo 2:7). ¿Ageo profetajj jakkäna uka tiempon jakirinakatakejj kamsañsa uka profeciajj munäna, jiwasanakatakejj kamsañsa munaraki? Aka yatichäwinwa uka jisktʼanakar qhanañchaskañäni, ukatjja taqe markanakar thaljasiski ukan kunjamsa yanaptʼsna, ukwa yatjjataskarakiñäni.

AGEO PROFETAJJ JAKKÄNA UKA TIEMPON MÄ CHʼAMAÑCHTʼKIR YATIYÄWI

4. ¿Kunatsa Jehová Diosajj Ageo profetar khitäna?

4 Jehová Diosajja, Ageo profetarojj mä wakiskir trabajo lurañapwa mayïna. ¿Kunatsa? Ageo profetajja, 537 antes de Cristo maran Babiloniar apatanakajj Jerusalenar kuttʼapkäna ukanakat inas maynïrïchïna. Jerusalenar puripjjäna ukat mä jukʼa qhepatjja, Diosar jan jitheqtas servirinakajj Jehová Diosan templopan cimientonakapwa uchapjjäna (Esd. 3:8, 10). Ukampis uka jakʼan jakirinakajj janiw templo lurasiñap munapkänti, ukhamïpansti aynachtʼasajj templo lurañ jaytjjapjjänwa (Esd. 4:4; Ageo 1:1, 2). Ukatwa, khä 520 antes de Cristo maran Jehová Diosajj ‘judionakan mayamp kusisitäjjapjjañapatak yanaptʼam, templo lurañ tukuyapjjañapatak chʼamañchtʼam’ sasin Ageo profetar mayïna (Esd. 6:14, 15). *

5. ¿Kunatsa Ageo profetan yatiyäwipajj Diosan markapatakejj wali chʼamañchtʼkirïna?

5 Ageo profetan yatiyäwipajja, Jehová Diosar jukʼamp confiyapjjañapatakiw judionakar yanaptʼäna. Jupajj jan ajjsarasaw aynachtʼatanakar akham säna: “Jehová Diosajj akham saskakiwa: ‘Aka oraqen jakir taqe jaqenaka, chʼamani saytʼasipjjam, trabajipjjarakim’. ‘Kuna laykutejj nayaw jumanakampïskta, siw ejercitonakan Jehová Diosapajja’” sasa (Ageo 2:4). ‘Ejercitonakan Jehová Diosapa’ siski uka arunakajj judionakar wal chʼamañchtʼpachäna. Templo tukuyañ munapjjäna ukhajja, Jehová Diosaruw confiyapjjañapäna, Jupajj mä jachʼa ejército angelanakaniwa.

6. ¿Ageo profetajj arskäna uka thaljäwi utjatapat kunas pasañapäna?

6 Jehová Diosajja taqe markanakaruw thaljäjja sasin judionakar yatiyañapatakiw Ageo profetar khitäna. Kuntï yatiykäna ukajja, templo lurañ jaytjjapjjäna uka aynachtʼat judionakarojj wal chʼamañchtʼäna, uka yatiyäwirjamajja uka tiempon utjkäna uka wali chʼamani Persia markarojj Jehová Diosajj thaljañapänwa. ¿Ukham thaljäwi utjatapat kunas pasañapäna? Diosan markapajj templo lurañ tukuyapjjañapänwa. Maysa toqetsti, jan judío jaqenakajj jupanakamp chikaw tukuyat templon Jehová Diosar adorapjjañapäna. Cheqas Ageo profetan yatiyäwipajj Diosan markapar wal chʼamañchtʼäna (Zac. 8:9).

MÄ LURÄWIW JICHHA TIEMPON ORAQPACHAR THALJASKI

¿Jichha tiempon aka oraqpachar thaljasiski ukan taqe chuymat yanaptʼaskta? (Párrafos 7, 8). *

7. ¿Kuna luräwinsa jichha tiempon yanaptʼasktanjja?

7 ¿Ageon profeciapajj kamsañsa jiwasatak muni? Jehová Diosajj mayampiw taqe markanakar thaljaski, ukampis jichha kutinjja jiwasaw yanaptʼasktanjja. Ak amuytʼañäni: 1914 maranwa Jehová Diosajj alajjpachankir Reinopan reyïñapataki Jesucristor uttʼayäna (Sal. 2:6). Uka Reinon apnaqañ qalltatapajja aka mundon pʼeqtʼirinakatakejj jan wali yatiyäwïnwa. “Yaqha markanakar churat tiemponakajj” tukusjjänwa, mä arunjja Jehová Diosan sutipjjar apnaqer mä gobiernojj jan utj-jjäna uka tiempow tukusjjäna (Luc. 21:24). Ukhamïpanwa Jehová Diosan markapajj ‘Diosan Reinopakiw jaqenakarojj mä suma suytʼäwi churistaspa’ sasin yatiyasipki, jukʼampis 1919 marat aksaruw ukham yatiyasipki. ‘Reinon suma yatiyäwinakap’ predicañ luräwejj aka oraqpacharuw thaljaski (Mat. 24:14).

8. Salmo 2:1-3 qellqatarjamajja, ¿suma yatiyäwinak yatisajj kunsa jilapartejj lurapjje?

8 ¿Uka yatiyäwi yatisajj kunsa jaqenakajj lurapjje? Jilapartejj janiw istʼañ munapkiti (Salmo 2:1-3 liytʼañataki). Markanakajj chʼajjwasipkiwa. Diosan uttʼayat gobiernoparojj janiw katoqañ munapkiti. Diosan Reinopat yatiyktan ukajj ‘suma yatiyäwinakätap’ janirakiw creyipkiti. Yamas yaqhep gobiernonakajj predicación jarkʼapjjewa. Marka apnaqerinakat waljanejj Diosaruw servipjjta sasins sapkchejja, janiw cargop jaytañ munapkiti. Kunjamtï Jesusajj aka oraqenkkäna uka tiempon lurapjjerïkänjja, ukhamarakiw jichha tiempon Jehová Diosan servirinakapar jan waltʼayasajj Ajllitap contra saytʼapjje (Hech. 4:25-28).

9. Niyakejjay markanakajj Reinon suma yatiyäwinakap jan istʼañ munapkchitejja, ¿kun lurapjjañapatakis Jehová Diosajj tiempo churaski?

9 ¿Markanakajj suma yatiyäwinak jan istʼañ munapjjatapat Jehová Diosajj kamsisa? Salmo 2:10-12 qellqatan akham siwa: “Ukhamajj reyinaka, jichhajj suma amuytʼasirïpjjam, oraqenkir juezanaka, cheqañchäwi katoqasipjjam. Jehová Diosarojj ajjsaras servipjjam, kusisipjjam, jupa nayraqatansa khatatipjjarakim. Diosan wawapar jachʼañchapjjam, jan ukasti Diosajj colerasiniwa, jumanakasti jiwarapjjarakïtawa, kuna laykutejj jupajj jankʼak colerasiriwa. Taqe khitinakatï jupar imantasipki ukanakajj kusisitäpjjewa” sasa. Jehová Diosajj suma Diosawa, ukatwa Jupa contra saytʼirinakarojj cambiapjjañapataki Reinopar iyawsapjjañapataki tiempo churaski, ukampis uka tiempojj tukusiskiwa. ¿Kunatsa? Aka jan wali pachan ‘qhepa urunakapanwa’ jakasktanjja (2 Tim. 3:1; Is. 61:2). Ukhamajja jankʼakiw jaqenakajj kunatï cheqäki uk uñtʼapjjañapa, Jehová Diosar serviñsa amtapjjañaparaki.

YAQHEP JAQENAKAJJ UKA THALJÄWIR ISTʼAPJJEWA

10. Ageo 2:7-9 textorjamajja, ¿thaljäwi utjatapat kunas yaqhep jaqenakamp pasañapäna?

10 Ageo profetajj arskäna uka thaljäwejja, yaqhep jaqenakarojj cambiañapatakiw yanaptʼawayi. Thaljäwi utjatapat ‘taqe markanakan kunanakatï wali valoranïki ukanakajja, mä arunjja suma chuyman jaqenakajj’ Jehová Diosar adorañatakiw jutapjjani sasaw Ageo profetajj qhanañchäna (Ageo 2:7-9 liytʼañataki). * Isaías ukat Miqueas profetanakajj ‘qhepa urunakanwa’ ukajj pasani sasaw arsupjjarakïna (Is. 2:2-4, nota; Miq. 4:1, 2, nota).

11. ¿Suma yatiyäwinak nayrïr kutin istʼasajj kunsa mä jilatajj luräna?

11 Kunjamsa central mundial ukan serviri Ken sat jilatarojj uka suma yatiyäwejj thaljäna uk uñjañäni. Suma yatiyäwinak nayrïr kuti istʼkäna ukat aksarojj 40 maranakaw pasawayjje, ukampis wasürukïkaspas ukhamwa amtaskaki. Jupajj akham siwa: “Diosan Arup istʼayäta ukhajja, aka jan wali pachan qhepa urunakapan jakasitasat wal kusisiyäta. Diosamp sumat uñjatäñataki, wiñay jakañ katoqañatakejj aka jan wali pachat mistjjañajänwa, Jehová Dios toqetwa saytʼasiñajarakïna ukwa amuyawayta. Orasiyätwa, ukatsti jankʼakiw uk lurarakiyäta. Aka jan wali pacha jaytasajj Diosan Reinoparuw jarkʼaqatäñatakejj apoyawayta, uka Reinojj janiw thaljatäkaniti” sasa.

12. ¿Kunjamsa aka qhepa urunakan Jehová Diosan templopajj jachʼañchäwimp phoqantawayi?

12 Jehová Diosajj markapar bendisiskatapajj qhanaw amuyasi. Aka qhepa urunakanjja, Diosar servirinakajj waljapuniw jiljjattawayi. 1914 maran 5.000 jilanikïyätanwa, ukampis jichhajj 8.000.000 jilaniw Jehová Diosar sirvjjtanjja, sapa mararakiw walja millón jaqenakajj jiwasamp chika Jesusan jiwatap amtañatak tantachasipjje. Ukhamatwa aka oraqen Jehová Diosan templopajj utjki ukankir pationakajj “taqe markanakan kunanakatï wali valoranïki” ukanakamp phoqantatajja. Ukajja kunanaktï Jehová Diosajj jupar cheqaparjam adorañatak lurawayki ukamp sasiwa. Kuna cambionaktï uka jaqenakajj machaq jaqëñamp isthapisisajj lurapki ukajja, Jehová Diosan sutiparuw jachʼañcharaki (Efes. 4:22-24).

Aka oraqpachanwa jilat kullakanakajj Diosan Reinopat kusisita yaqhanakar yatiyasipki. (Párrafo 13).

13. ¿Kuna yaqha profecianakas Jehová Diosan servirinakapan jiljjattaskatapat phoqasiskaraki? (Nayrïr paginankir fotonak uñjjattʼäta).

13 Taqe ukanakajja yaqha profecianakwa phoqaraki, ukanakat yaqhepajj Isaías capítulo 60 libronkiwa. Versículo 22 ukan akham siwa: “Jiskʼäki ukajja waranqaniruw tukuni, jan yäqatäki ukasti wali chʼamani markaruw tukuni. Naya Jehová Diosaw kunanaktï arskta ukanak tiempopar ratuk phoqasiyäjja” sasa. Niyakejjay walja jaqenakajj Jehová Diosar serviñ qalltasipkchejja, wali musparkañaw Diosan markapan pasaski. “Kunanakatï wali valoranïki” ukanakajja, mä arunjja uka jaqenakajj kunayman lurañanakwa yatipjje, ‘Reinon suma yatiyäwinakaps’ wal predicañ munapjjaraki. Ukhamïpanwa kunanaktï lurañ yatipki ukanakampejj Jehová Diosan markapar yanaptʼapjje, ukanakarojja ‘markanakan lechepa’ sasaw Isaías profetajj säna (Is. 60:5, 16). Uka wali valorani jilat kullakanakan yanaptʼapampejja, 240 markanakana territorionakanwa predicasiski, 1.000 jila arunakaruw Bibliat apstʼat qellqatanakajj lurasiskaraki.

MÄ AMTAR PURIÑ HORASAWA

14. ¿Jichhajj kuna amtarus jaqenakajj puripjjañapa?

14 Aka tukuy tiemponjja, taqe markanakar thaljasiski ukajj mä amtar puripjjañapatakiw taqe jaqenakar obligaski. ¿Diosan Reinoparut apoyapjjani, jan ukajj akapachankir gobiernonakaruch confiyapjjani? Jehová Diosan servirinakapajj kawkïr markantï jakasipki uka markan leyinakap istʼapkchisa, janiw politicar akchʼas mitisipkiti (Rom. 13:1-7). Diosan Reinopakiw taqe problemanakas askichani sasaw confiyapjje, uka Reinojj janiw akapachankirïkiti (Juan 18:36, 37).

15. Diosar jan jitheqtas servipki ukanakajj yantʼataw uñjasipjjani, ¿kunjamsa Apocalipsis librojj uk qhanañchi?

15 Qhepa urunakanjja, Diosar jan jitheqtas servipki ukanakajj yantʼataw uñjasini sasaw Apocalipsis librojj qhanañchi. Ukhamajja, arknaqata jan waltʼayataw uñjasiskakiñäni. Akapachankir gobiernonakajj jupar adorañaswa mayistani, jan apoyañ munapkani ukanakarojj jan waltʼayañatakiw arknaqapjjani (Apoc. 13:12, 15). “Jiskʼanakarusa, jachʼanakarusa, qamirinakarusa, pobrenakarusa, librenakarusa, esclavonakarusa, mä arunjja taqe jaqenakaruw kupi amparanakapata jan ukajj paranakapat marcatäpjjañapatak” obligapjjarakini (Apoc. 13:16). Nayra tiemponjja, esclavonakarojj mä marcaw uchasirïna, ukhamatwa khitis patronapäna ukajj yatisirïna. Jichha tiemponjja ukar uñtasitarakiw taqenis parapana, amparapana mä marcanïpjjaspa uk akapachankir gobiernonakajj suyapjjani. Mä arunjja, taqenis amuyunakapampi luratanakapampi jupanakankapjjatapa, jupanakar apoyapjjatap uñachtʼayapjjaspa ukwa suyapjjani.

16. ¿Kunatsa Jehová Diosar jan jitheqtas serviñatakejj jankʼak chʼamachasiñasa?

16 ¿Kunsa jiwasajj lurañäni? ¿Uka marca katoqañäniti, gobiernonakarojj apoyañäniti? Jan marcatäñ munirinakajj jan walinakanwa uñjasipjjani. Apocalipsis librojja janiw khitis ‘alañsa ni aljañsa puedjjaniti, jan ukasti khitinakatejj marcatäpki ukanakakiw uk lurapjjani’ sasaw qhanañchaskaki (Apoc. 13:17). Ukampis Apocalipsis 14:9, 10 texton parlki uka marca katoqerinakarojj kunsa Jehová Diosajj lurani uk servirinakapajj yatipjjewa. Ukatwa uka marca katoqañat sipans “nayajj Jehová Diosanktwa” sasas amparapar qellqantasipkaspa ukham lurapjjani (Is. 44:5). Jehová Diosar jan jitheqtas serviñatakejj jichhaw chʼamachasiñasa. Ukham lurañäni ukhajja Jupankatasat Jehová Diosajj wal kusisini.

QHEPA THALJÄWI

17. ¿Kunsa Jehová Diosan pacienciapat amtañasa?

17 Aka qhepa urunakanjja, Jehová Diosajj wali paciencianïtapwa uñachtʼayi. Janiw khitin jiwañapsa Jupajj munkiti (2 Ped. 3:9). Taqenin arrepentisipjjañapataki, mä suma amtar puripjjañapatakiw tiempo churaski. Ukampis pacienciapajj tukusiniwa. Khitinakatï jan arrepentisipkani ukanakajja, Moisesan tiempopan jakir faraón chachjamaw uñjasipjjani. Jehová Diosajj faraón chacharojj akham sänwa: “Jumarusa markamarus niyaw jan wali usunakamp castigañatakejj amparaj aytjjeriskayäta, niyarakiw jumarojj oraqet chhaqtayjjerismänjja. Ukampis aka laykuw nayajj jumar jakayasksma: chʼamaj jumar uñachtʼayañataki ukhamarak sutijajj taqe oraqpachan yatiyasiñapataki” sasa (Éx. 9:15, 16). Tukuyarojja, taqe markanakaw Jehová Dios sapak cheqa Diosätap yatipjjani (Ezeq. 38:23). ¿Kunjamas ukajj pasani?

18. 1) ¿Kuna kasta thaljäwitsa Ageo 2:6, 20-22 textojj parli? 2) ¿Ageo profetan arsutapajj jutïrinwa phoqasini sasajj kunatsa sissna?

18 Ageo profetan jiwatapat walja maranak pasatatjja, apóstol Pablojj Diosan amuytʼayatäsajj kunjamsa Ageo 2:6, 20-22 texton qellqat arunakajj jutïrin phoqasini ukwa qellqäna (liytʼañataki). Pablojj akham sänwa: “Jichhasti jupajj akham sasaw mä promesa luri: ‘Wasitampiw aka oraqe thaljäjja, janiw aka oraq mayakjja, jan ukasti alajjpachamppachwa thaljäjja’ sasa. ‘Wasitampiw’ sasajja, kunanakatejj thaljatäki, mä arunjja kunanakatejj Diosan jan luratäki ukanakan tukusïwipatwa parlaski, ukhamat kunanakatejj jan thaljatäki ukanakajj utjaskakiñapataki” sasa (Heb. 12:26, 27). Uka thaljäwejj Ageo 2:7 texton parlki ukat sipansa mayjawa, khitinakatï faraón chachjama, Jehová Dios sapaki gobernañatak derechonïtapar jan iyawsapkani ukanakajj wiñayatak tukjataw uñjasipjjani, ukwa uka thaljäwejj sañ muni.

19. ¿Kunas jan thaljatäkani, kunjamatsa uk yattanjja?

19 ¿Kunas jan thaljatäkani, jan ukajj jan tukjatäkani? Pablojj akham saskakiwa: “Ukhamajj niyakejjay jan thaljatäkaspa uka Reino katoqchiñänejja, Diosan wali khuyapayasiñap katoqasipkakiñäni, ukhamat Diosarojj jupar ajjsartʼasa, respetasa kunjamtï jupajj munki ukham serviñasataki” sasa (Heb. 12:28). Qhepa thaljäwi tukuyatarojja, Diosan Reinopakiw wiñayatak suma saytʼata utj-jjani (Sal. 110:5, 6; Dan. 2:44).

20. ¿Kunsa jaqenakajj ajllipjjañapa, kunjamsa jupanakar yanaptʼsna?

20 Jukʼa tiempokiw utj-jje. Jaqenakajj kunsa lurapjjani ukwa ajllipjjañapa. Jupanakatï akapachar apoyaskakiñ ajllipjjani ukhajja, tukjatäpjjaniwa. Ukampis Jehová Diosar serviñ ajllipjjani, voluntädap lurañatak cambionak lurapjjani ukhajja, wiñay jakañwa katoqapjjani (Heb. 12:25). Predicación toqew jaqenakarojj uka wakiskiri amtar puripjjañapatak yanaptʼtanjja. Ukhamajja, kunanakatï wali valoranïki ukanakan Diosan Reinop toqet saytʼasipjjañapatak yanaptʼaskakiñäni. Jesusan arunakap amtapjjapuniñäni, jupajj akham sänwa: “Reinon aka suma yatiyäwinakapajja, aka oraqpachanwa yatiyasini, ukhamat taqe markanakan yatipjjañapataki. Ukjjaruw akapachan tukusiñapajj jutani” sasa (Mat. 24:14).

CANCIÓN 40 ¿Khitirus servïta?

^ Párrafo 5 Aka yatichäwinjja, kunjamsa nayrat sipans jichhajj Ageo 2:7 texto amuyjjtan ukwa qhanañchaskañäni. Taqe markanakar thaljasiski uka trabajon kunjamsa yanaptʼsna ukwa yatjjataskarakiñäni. Ukatsti kunjamsa yaqhep jaqenakajj taqe markanakar thaljasiski uka trabajor sumat uñjapjje, yaqhepajj jan walit uñjapjjaraki ukwa yatjjataskarakiñäni.

^ Párrafo 4 Kun lurañaptï Jehová Diosajj maykäna uk Ageo profetajj sumwa phoqäna, templojj 515 antes de Cristo maranwa tukuyasjjäna.

^ Párrafo 10 Akajja, kunjamsa nayrajj uka textojj amuyasïna uk qhanañchañatakiwa. Nayrajja, janiw taqe markanakar thaljasitapajj suma chuyman jaqenakarojj Jehová Diosar serviñapatak yanaptʼkiti sasaw sayätan.Ukatakejja “Preguntas de los lectores” siski ukwa La Atalaya 15 de mayo, 2006 revistan liytʼäta.

^ Párrafo 63 DIBUJONAKAMPIT FOTONAKAMPIT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Ageo profetajja mayamp kusisitäjjapjjañapataki templo lurañ tukuyapjjañapatakiw Diosan markapar chʼamañchtʼäna; jichha tiemponjja Diosan servirinakapajj ukhamarakiw suma yatiyäwinak kusisita yatiyasipki. Mä chacha warmiw qhepa thaljäwejj jutki uka toqet predicaski.