Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 37

“Kuv Yuav Co Ib Tsoom Tebchaws”

“Kuv Yuav Co Ib Tsoom Tebchaws”

“Kuv yuav co ib tsoom tebchaws sawvdaws ua kom ib tsoom tebchaws sawvdaws tej nyiaj txiag ntws los rau nej.”​—HAKAIS 2:7, TT.

ZAJ NKAUJ 24 Mus Saum Yehauvas Lub Roob

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1-2. Hakais faj lem tias yuav muaj dabtsi qeeg nkaws rau peb tiam no?

NYOB hauv tebchaws Nephos (Nepal) thaum xyoo 2015, muaj ib hnub av txawm qeeg ntseeg nkaws qhov txhia chaw. Cov dhia dhau lawd tau hais tias: “Ib ntsais muag xwb, tej khw thiab tej vaj tse txawm pob nphau pes nphwv. Sawvdaws txawm nyias taus nyias huas kev khiav . . . Tom qab no tibneeg hais tias av qeeg ntev li 2 feeb xwb tiamsis rau peb mas cuag li ntuj pob teb nphau tsis muaj hnub kawg.” Yog nej tau ntsib tej yam xwm txheej li tau hais tas los no, nej yuav nco ntsoov rau hauv nruab siab mus li.

2 Hakais tau faj lem txog Vajtswv Yehauvas tej lus tias: “Tshuav tsis ntev kuv yuav co lub ntuj thiab lub ntiajteb, thooj av thiab dej hiavtxwv.” (Hakais 2:6) Raws li nqe no, tsis yog Yehauvas co lub ntuj daim av kom qeeg nkaws tiamsis yog co ib tsoom neeg sawvdaws. Yehauvas tsis yog nyuam qhuav co xwb, tiamsis nws yeej co tau ntev niaj ntau xyoo dhau los lawm.

3. Thaum Hakais faj lem tias Vajtswv yuav co ib tsoom tebchaws yog li cas tiag?

3 Thaum Hakais faj lem tias Yehauvas yuav co ib tsoom tebchaws, tsis yog nws hais tias ntuj yuav pob teb yuav nphau. Tiamsis Hakais lub ntsiab lus yog yuav muaj tej yam zoo tshwm sim los ntawm tej no. Yog li ntawd, Yehauvas thiaj hais tias: “Kuv yuav co ib tsoom tebchaws sawvdaws ua kom ib tsoom tebchaws sawvdaws tej nyiaj txiag ntws los rau nej, thiab kuv yuav muab lub koob meej ci ntsa iab ntim puv nkaus lub tuam tsev no.” (Hakais 2:7, TT ) Zaj kawm no yuav piav seb thaum Hakais cev zaj lus faj lem, cov neeg nyob rau nws tiam xav li cas? Ua li niaj hnub niam no peb ho muaj feem nrog co ib tsoom tebchaws li cas?

COV LUS TXHAWB SIAB NYOB HAKAIS TIAM

4. Vim li cas Yehauvas thiaj txib Hakais mus cuag Nws haiv neeg?

4 Xyoo 537 ua ntej Yexus yug, tej zaum Hakais tabtom nrog cov Yudais tawm hauv Npanpiloos rov los rau hauv Yeluxalees. Tsis ntev tom qab ntawd, cov Yudais txawm muab Yehauvas lub tuam tsev tej plag tse pua tiav huv tibsi. (Exalas 3:8, 10) Tib ncuas sijhawm ntawd, tej pej kum neeg nyob ib ncig txawm tuaj tawm tsam, ua rau lawv tsis muaj siab ua dabtsi. Lawv txawm muab lub tuam tsev tso pov tseg tsis ua ntxiv. (Exalas 4:4; Hakais 1:1, 2) Xyoo 520 ua ntej Yexus yug, Yehauvas thiaj txib Hakais mus txhawb cov Yudais kom kav tsij rau siab ntso ua lub tuam tsev kom tiav. *​—Exalas 6:14, 15.

5. Vim li cas Hakais tej lus ho txhawb zog ua luaj li rau Vajtswv cov tibneeg?

5 Hakais thiaj cev Vajtswv cov lus no rau cov Yudais tias: “Nej txhua tus tsis txhob qaug zog; nej cia li rau siab ntso ua haujlwm, rau qhov kuv nrog nraim nej nyob.” (Hakais 2:4) Hakais txhawb kom lawv pom tias Yehauvas muaj tsheej plhom tubtxib qaum ntuj zoo li tej phiaj tub rog sawv nreg nroos. Yog Yehauvas xav txib ib tug twg los pab lawv los yeej tau. Cov Yudais yuav tau nco ntsoov li no lawv thiaj yuav tso siab tias Yehauvas yuav tsom kwm tau lawv. Hakais tej lus no mas ntshe ua rau lawv tuaj zog kawg nkaus li.

6. Yuav muaj li cas tom qab Yehauvas co ib tsoom tebchaws tag lawd?

6 Hakais cev Vajtswv tej lus ntxiv tias Vajtswv yuav co ib tsoom tebchaws. Cov lus no qhia rau cov Yudais tias Vajtswv yuav muab cov Pawxias co. Ncua sijhawm ntawd tebchaws Pawxias yog lub muaj zog tshaj. Yuav muaj li cas tom qab Vajtswv muab lawv co tag? Thawj thawj yam yog Vajtswv cov tibneeg muab lub tuam tsev ua kom tiav. Yam 2 yog, tej pej kum neeg yuav tuaj nrog cov Yudais pe hawm Vajtswv ntawm nws lub tuam tsev. Thaum Vajtswv cov tibneeg hnov li no mas lawv tuaj siab kawg nkaus li!​—Xakhaliyas 8:9.

CO IB TSOOM TEBCHAWS NIAJ HNUB NIAM NO

Koj puas ua koj feem co ib tsoom tebchaws niaj hnub niam no? (Saib nqe 7-8) *

7. Piav seb peb muaj feem co ib tsoom tebchaws li cas.

7 Hakais zaj lus fajlem pab tau peb li cas? Nws qhia tias peb muaj feem nrog Yehauvas co ib tsoom tebchaws. Xyoo 1914, Yehauvas twb tsa Yexus Khetos ua Vajntxwv. (Phau Ntawv Nkauj 2:6) Tibneeg tej tsoom fwv “lub sijhawm tiav” lawm ces yog li ntawd, lawv yuav dua mus raws li Yehauvas teem tseg. (Lukas 21:24, TT ) Txij thaum xyoo 1919 los txog tav no, Yehauvas cov tibneeg thiaj li qhia txog Vajtswv Yehauvas txojkev kav mus thoob plhawv qab ntuj kawg. Tsuas yog Yehauvas xwb thiaj li yuav kho tau ib puas tsav yam hauv ntiajteb no. Txoj xov zoo uas hais txog Vajtswv txojkev kav co tau ib tsoom tebchaws.​—Mathais 24:14, NWT.

8. Raws li Phau Ntawv Nkauj 2:1-3, ib tsoom tebchaws xav li cas txog txoj xov zoo?

8 Thaum tibneeg hnov txoj xov zoo peb qhia no, ib txhia yuav tig ntsej mloog tiamsis ib txhia yuav co hau nto tsis xav mloog. (Nyeem Phau Ntawv Nkauj 2:1-3.) Ib tsoom tebchaws meem txom txog txoj xov zoo peb tshaj tawm, lawv thiaj tsis kam lees yuav tus Yehauvas xaiv los ua Vajntxwv. Thaum Yexus tseem ua neej nyob hauv ntiajteb los cov thawj yeej yog cov tawm tsam Yexus heev tshaj plaws. Niaj hnub niam no, nyob rau qee lub tebchaws, tej nom tej tsw tseem txwv txoj xov zoo no quj qees tsis pub tshaj tawm rau leejtwg hnov. Tej nom tswv no lam lees Vajtswv ntawm lub ncauj tiamsis lawv yeej tsis lees, tsis quav ntsej Vajtswv txojkev kav. Thaum lawv tawm tsam peb ib tsoom kwvtij nkauj muam ntseeg, twb yog lawv tawm tsam tus Yehauvas Xaiv Tseg ntag.​—Tes Haujlwm 4:25-28.

9. Yehauvas taug ib tsoom tebchaws zaj li cas?

9 Yehauvas yuav taug ib tsoom tebchaws zaj. Nyob hauv Phau Ntawv Nkauj 2:10-12 hais tias: ‘Nej cov uas yog vajntxwv, nej cia li mloog tej lus qhuab ntuas no, nej cov uas kav lub ntiajteb, nej cia li kawm zaj no. Nej cia li muaj lub siab dawb paug ua Yehauvas tes haujlwm thiab paub ntshai nws, cia li txo hwjchim thiab txhos caug ntua pehawm nws, lossis yuav cia nws chim sai rau nej, thiab ua kom nej tuag tamsim. Txhua tus uas mus thov nws ua tus tsomkwm thiaj yuav tau kev kaj siab lug.’ Raws li cov nqe no, Yehauvas tsuas ncua mentsis sijhawm rau cov neeg tawm tsam los ntxeev dua siab tshiab thiab lees yuav nws txojkev kav. Tiamsis lub sijhawm yuav sej tsis taus ntev pes tsawg ntxiv lawm vim peb nyob rau “lub sijhawm” kawg. (2 Timautes 3:1; Yaxayas 61:2) Yog li ntawd, tibneeg yuav tau tig los cuag Yehauvas thiab teev tiam nws.

TXUAG IB TXHIA TSEG CIA

10. Raws li Hakais 2:7-9, yuav muaj dabtsi tshwm sim tom qab co ib tsoom tebchaws?

10 Tom qab Yehauvas co ib tsoom tebchaws, txawm ib txhia yuav co hau nto los muaj qho leej yuav tig ntiag los cuag Yehauvas. Hakais tau hais tias tom qab Yehauvas co ib tsoom tebchaws, “tej nyiaj tej kub” uas yog cov neeg muaj lub siab xib rau Yehauvas yuav los pe hawm Nws. * (Nyeem Hakais 2:7-9.) Yaxayas thiab Mikhas kuj tau faj lem tib yam nkaus txog lub sijhawm kawg.​—Yaxayas 2:2-4; Mikhas 4:1, 2.

11. Muaj ib tug kwvtij tau hloov li cas thaum nws hnov txoj xov zoo?

11 Muaj ib tug kwvtij npe hu ua Khees (Ken). Thawj zaug nws hnov txoj xov zoo yog 40 xyoo dhau los lawm. Niam no nws thiaj hais tias: “Thaum kuv kawm Vajtswv Txojlus, kuv zoo siab uas kuv paub tias peb nyob rau lub sijhawm kawg lawm tiag. Kuv xam pom tias yog kuv xav ua raws li Vajtswv lub siab nyiam thiab xav tau txojsia nyob ntev dhawv mus ib txhis, kuv yuav tau los nyob rau Yehauvas sab. Yog li ntawd, kuv thiaj thov Yehauvas thiab txiav txim siab hlo los ntseeg nws. Kuv lees yuav Vajtswv txojkev kav vim nws txojkev kav thiaj kav tau mus tag ib txhiab ib txhis.” Tamsim no, Khees ua haujlwm nyob hauv lub hauv paus koom haum loj lawm.

12. Muaj neeg coob npaum li cas los ntseeg Yehauvas rau lub sijhawm kawg?

12 Nyob rau lub sijhawm kawg no, muaj coob leej ntau tus yeej los ntseeg ntxiv zuj zus lawm tiag. Xyoo 1914, tsuas muaj kwvlam li tsib txhiab tawm leej los ntseeg xwb. Tiamsis niam no, muaj coob leej ntau tus zoo li “tej nyiaj tej kub” uas tau hloov lawv lub neej los teev tiam Yehauvas. (Efexus 4:22-24) Yog li ntawd, thiaj li muaj tshaj li yim plhom tawm leej ntseeg Yehauvas tamsim no. Tsis tas li ntawd, tseem tshuav coob leej ntau tus tuaj ua kevcai nco txog Yexus txhua txhua xyoo. Tej no qhia tias Yehauvas yeej tsom kwm nws cov tibneeg tiag tiag li.

Vajtswv cov tibneeg nyob thoob plaws qab ntuj zoo siab mus tshaj tawm txog Vajtswv txojkev kav (Saib nqe 13)

13. Muaj tej lus faj lem twg xaus rau niaj hnub niam no? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

13 Muaj coob leej ntau tus los ntseeg zuj zus kom thiaj muaj raws li tej lus faj lem tau hais tseg. Xws li hauv Yaxayas 60:22 hais tias: ‘Tsevneeg uas tsawg yuav dhau mus ua ib xeem, thiab xeem uas tsawg yuav dhau mus ua ib haivneeg uas muaj hwjchim; Kuv yog Yehauvas, kuv yuav ua kom tej no muaj los sai sai ntag.’ Yeej muaj tseeb li ntawd tiag. Thaum cov neeg uas zoo li “tej nyiaj tej kub” los ntseeg Yehauvas, ib txhia twb yeej txawj txawj ntse ntse ces lawv los txhawb nqa Yehauvas tes haujlwm, txaus siab mus tshaj tawm ‘Txojmoo Zoo uas hais txog Vajtswv txojkev kav’ rau 240 lub tebchaws, thiab pab txhais tej ntaub ntawv li 1,000 tawm yam lus. Yog li ntawd, thiaj raws nkaus li Yaxayas cov lus tias “txhua haiv neeg thiab tej vajntxwv yuav yug” Yehauvas cov tibneeg “ib yam li leej niam pub mis rau nws tus menyuam.”​—Yaxayas 60:5, 16.

TXIAV TXIM SIAB

14. Tibneeg nyias yuav tau maj nrawm nroos txiav txim siab rau nyias tus kheej li cas?

14 Yehauvas tabtom co ib tsoom tebchaws nyob rau lub sijhawm kawg no. Sawvdaws nyias yuav tau txiav txim siab rau nyias tus kheej seb yuav nyob rau leejtwg tog, Yehauvas los yog tej nom tswv. Tsis txhob rawm maj xav yuam kev, Yehauvas cov tibneeg nyob lub tebchaws twg lawv yeej coj tej kevcai ntawd, tiamsis lawv tsis raus tes nrog tej kev nom kev tswv. (Loos 13:1-7) Lawv xam pom tias tsuas yog Yehauvas tib leeg xwb thiaj yuav kho tau ib puas tsav yam hauv ntiajteb. Yehauvas yeej yuav tsis thooj txhij nrog tibneeg tej nom tswv kav ua tib ntxaig.​—Yauhas 18:36, 37.

15. Phau Tshwmsim qhia tias Vajtswv cov tibneeg txojkev ntseeg yuav raug sim li cas?

15 Phau ntawv Tshwmsim qhia tias Vajtswv cov tibneeg txojkev ntseeg yuav raug kev sim nyob rau lub sijhawm kawg. Ntev mus ntev tuaj, lawv yuav yim huab raug sim hnyav tshaj qhov qub. Tej nom tej tsw yuav yuam kom cov ntseeg nrog lawv sib koom tes. Yog lawv tsis kam koom ces tej nom tswv yuav tsub kev tsim txom ntxiv. (Tshwmsim 13:12, 15) Tsis tas li ntawd, tej nom tswv yuav “yuam tej neeg, tsis hais tus hlob tus yau, tus muaj tus pluag, tus ua qhev lossis tus tsis ua qhev, kom mus nias homthawj rau ntawm lawv sab tes xis lossis ntawm hauvpliaj.” (Tshwmsim 13:16) Yav thaum ub, tej tub qhe muaj cim nias rau ntawm lawv lub cev qhia tias lawv muaj tsw. Tib yam li ntawd, tej nom tswv xav pom peb txhawb nqa lawv txojkev kav.

16. Vim li cas peb yuav tau maj nrawm nroos puab peb txojkev ntseeg kom khov khwb kho rau Yehauvas?

16 Peb puas yuav txhawb nqa tej nom tswv thiab cia lawv nias hom thawj rau peb? Yog peb tsis yib, phau Vajlugkub hais ntxiv tias: “Yog leejtwg tsis muaj lub homthawj ntawd lossis tsis muaj cov lej xamphaj uas qhia hais tias yog tus tsiaj ntawd lub npe, ces tus ntawd muas tsis tau lossis muag tsis tau ib yam dabtsi hlo li.” (Tshwmsim 13:17) Txawm muaj npaum li no los, Tshwmsim 14:9, 10 qhia tias cov txhawb nqa tej nom tswv thiab cov muaj lub hom thawj nias yuav raug li cas. Vim muaj li no, Yehauvas cov tibneeg thiaj li sau rau ntawm lawv txhais tes tias, ‘Kuv yog Yehauvas neeg.’ (Yaxayas 44:5, NWT ) Yog li ntawd, kav tsij maj nrawm nroos puab peb txojkev ntseeg kom khov khwb kho rau Yehauvas. Yog peb tuaj Yehauvas tog, nws yuav tsom kwm peb.

CO ZAUM KAWG NKAUS

17. Txawm Yehauvas ua siab ntev rau tibneeg los peb yuav tau nco ntsoov li cas?

17 Vim Yehauvas tsis xav kom ib tug twg raug puas tsuaj, nws thiaj ua siab ntev rau tibneeg seb lawv puas yuav hloov lawv tus kheej los teev tiam nws. (2 Petus 3:9) Tiamsis peb yuav tau nco ntsoov tias nws yuav tsis ncua sijhawm li tibneeg xav. Cov tibneeg uas tsis kam hloov siab tib yam li Falaus, yuav tau sau tib yam li nws. Yehauvas tau hais rau Falaus tias: “Yog kuv tau tsa tes los tawmtsam koj thiab tso kab mob los rau koj cov pejxeem, ces nej yeej yuav tuag tas huv tibsi. Tiamsis kuv tsis pub koj tuag rau qhov kuv xav kom koj pom kuv lub hwjchim, kuv lub koob meej thiaj yuav nrov ncha moo lug mus thoob plaws lub ntiajteb.” (Khiav Dim 9:15, 16) Yog li ntawd, ib tsoom tebchaws yeej yuav paub tias Yehauvas yog leejtwg. (Exekees 38:23) Tej no yuav xaus zoo li cas?

18. (1) Hakais tshooj 2 nqe 6 thiab 20 txog 22 piav txog yam kev co twg? (2) Ua cas peb tso siab tau rau Hakais cov lus tias yuav xaus rau yav tom ntej?

18 Tau ntau pua xyoo tom qab Hakais ua neej nyob, Vajtswv tshoov kom tus tubtxib Paulus sau seb Hakais 2:6, 20-22 yuav muaj xaus li cas rau yav tom ntej. (Nyeem.) Paulus sau tias: “Nimno Vajtswv coglus tseg hais tias, ‘Tseem tshuav ib zaug kuv yuav ua kom lub ntiajteb ua zog koog, tsis yog lub ntiajteb xwb, tiamsis lub ntuj los yuav ua zog koog thiab.’ Lo lus uas hais tias, ‘Tseem tshuav ib zaug’, lo lus ntawd qhia rau sawvdaws paub tseeb hais tias, tej uas Vajtswv tsim yuav ua zog koog thiab yuav raug muab tshem mus, tiamsis tej uas tsis ua zog yuav nyob khov kho mus li.” (Henplais 12:26, 27) Raws li ob nqe no, qhov uas Yehauvas co zaum no yuav zoo tsis thooj li Hakais 2:7 lawm. Cov uas tsis kam txais yuav Vajtswv txojkev kav yuav raug puam tsuaj mus ib txhiab ib txhis.

19. Tej uas tsis ua zog yog dabtsi tiag thiab vim li cas peb ho paub li ntawd?

19 Tej uas tsis ua zog yog dabtsi tiag? Paulus sau ntxiv tias: ‘Peb cia li ua Vajtswv tsaug, rau qhov peb tau Vajtswv txojkev kav uas nyob khov kho ua peb tug. Peb yuav tsum ua nws tsaug thiab pehawm nws raws li nws lub siab nyiam. Thaum peb pehawm nws, peb yuav tsum hwm thiab paub ntshai nws.’ (Henplais 12:28, NWT ) Yog li ntawd, tom qab Yehauvas co zaum kawg, tsuas pom nws txojkev kav thoob plaws ntiajteb lawm xwb. Txojkev kav ntawd yuav nyob khov khwb kho mus li!​—Phau Ntawv Nkauj 110:5, 6; Daniyees 2:44.

20. Tibneeg yuav tau txiav txim siab li cas thiab peb muaj feem pab li cas?

20 Tibneeg yuav tau txiav txim siab sai li sai tau vim tsis muaj sijhawm lawm! Tsuas muaj ob txoj hau kev rau lawv xaiv xwb. Lawv puas yuav xaiv lub neej ua raws li Yehauvas lub siab nyiam es tau txojsia nyob ntev dhawv mus ib txhis lossis lawv yuav xaiv lub neej coj li lub qab ntuj neeg es thaum kawg raug kev puas tsuaj? (Henplais 12:25) Peb yuav tau rau siab ntso tshaj tawm kam tiag, tibneeg thiaj yuav pom tias lawv yuav tau txiav txim siab seb lawv yuav nyob rau tog twg. Peb vam thiab cia siab tias txhua tus uas zoo li “tej nyiaj tej kub” yuav los tuaj Vajtswv tog. Cia peb nco ntsoov Yexus cov lus tias: ‘Thaum muaj neeg mus qhia Txojmoo Zoo uas hais txog Vajtswv txojkev kav mus thoob qab ntuj thiab ua timkhawv rau txhua haivneeg paub lawm, ces thaum ntawd twb yuav txog lub sijhawm kawg.’​—Mathais 24:14, NWT.

ZAJ NKAUJ 40 Tus Twg Yog Koj Tus Tswv?

^ nqe 5 Zaj no yuav tham txawv li peb ib txwm nkag siab txog nqe Vajlugkub hauv Hakais 2:7. Peb yuav pom tias peb li feem xyuam co ib tsoom tebchaws yog li cas tiag. Ntxiv ntawd, qhov uas co ib tsoom tebchaws yuav txuag tau ib txhia tseg cia, hos ib txhia yuav co hau nto.

^ nqe 4 Peb paub tseeb tseeb tias Hakais yeej tau mus cev Vajtswv lus lawm tiag vim hais tias cov Yudais muab lub tuam tsev ua tiav rau xyoo 515 ua ntej Yexus yug.

^ nqe 10 Yav thaum ub, peb ib txwm ntseeg tias tibneeg tsis yog los ntseeg Yehauvas vim nws co ib tsoom tebchaws. Qhov no yog rho tawm los ntawm Phau Tsom Faj lub 5 Hlis tim 15 xyoo 2006 ntawm ntu “Tej Uas Peb Xav Paub” ua lus Askiv.

^ nqe 63 DAIM DUAB: Hakais txhawb kom Vajtswv cov tibneeg rov qab kub siab lug ua lub tuam tsev; Niaj hnub niam no Vajtswv cov tibneeg rau siab ntso qhia txoj xov zoo rau lwm tus. Ob niam txiv hu xov tooj mus tshaj tawm tias Yehauvas yuav co ib tsoom tebchaws ua zaum kawg.