1, 2. Kokia pranašystė pildosi mūsų laikais?

„AKIMIRKSNIU parduotuvės ir seni pastatai pradėjo byrėti tarsi kortų nameliai.“ „Visus apėmė panika [...]. Sako, tai truko vos dvi minutes, o man atrodo, kad visą amžinybę.“ Tai papasakojo žmonės, išgyvenę žemės drebėjimą, įvykusį Nepale 2015 metais. Pamiršti tokį siaubą tikrai nelengva.

² Kaip tik dabar, šią minutę, vyksta drebėjimas, purtantis ne vieną miestą ar šalį, o visą pasaulį. Jis trunka jau ištisus dešimtmečius. Tą drebėjimą kadaise buvo išpranašavęs Agėjas. Štai ką jis rašė: „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: visai netrukus aš dar sykį sudrebinsiu dangų ir žemę, jūrą ir sausumą“ (Ag 2:6).

3. Kuo Agėjo išpranašautasis drebėjimas skiriasi nuo įprasto?

³ Tačiau Agėjas kalbėjo ne apie įprastą žemės drebėjimą, po kurio visur lieka vien krūvos griuvėsių. Drebindamas tautas Jehova siekia kilnaus tikslo. Jis pats apie tai sako: „Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų brangenybės suplauks į šiuos Namus, ir juos pripildysiu šlovės“ (Ag 2:7). Ką pranašo žodžiai reiškė jo amžininkams? Ir ką jie reiškia mums? Aptarkime šiuos klausimus ir pakalbėkime, kaip kiekvienas galime prisidėti prie minėto Jehovos tikslo įgyvendinimo.

4. Kokią užduotį Jehova pavedė pranašui Agėjui?

⁴ Prisiminkime, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis Agėjas buvo pašauktas atlikti svarbią užduotį. Pranašas tikriausiai buvo tarp tų, kurie 537 m. p. m. e. grįžo iš Babilonijos tremties į Jeruzalę. Parvykę į gimtąjį kraštą, tremtiniai neilgai trukus ėmėsi atstatyti Jehovos šventyklą ir paklojo jos pamatus (Ezr 3:8, 10). Tačiau paskui viskas pakrypo bloga linkme. Pabūgę kilusio priešiškumo, žmonės nustojo drąsos ir statybos darbus apleido (Ezr 4:4; Ag 1:1, 2). Todėl 520-aisiais Jehova paveda Agėjui labai svarbią misiją – sužadinti tautiečių entuziazmą ir paskatinti juos užbaigti šventyklos atstatymą * (Ezr 6:14, 15).

5. Kodėl Agėjo perduota žinia Dievo tarnams turėjo įkvėpti jėgų?

⁵ Agėjas turėjo paskatinti žmones kliautis Jehovos parama ir apsauga. Ūpą praradusius žydus jis ryžtingai ragino: „Būkite drąsūs, visi krašto žmonės, – tai Jehovos žodis – ir darbuokitės. Aš su jumis, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis“ (Ag 2:4). Jehova, „kareivijų Viešpats“, vadovauja milžiniškoms angelų pajėgoms, todėl tautai nebuvo jokio pagrindo bijoti, kad priešininkai sutrukdys atstatyti šventyklą.

6. Ką Agėjo amžininkams reiškė tai, kad Jehova ketina sudrebinti tautas?

⁶ Agėjui taip pat buvo pavesta skelbti, kad Jehova ketina sudrebinti visas tautas. Šventyklos statytojams tai reiškė, kad Visagalis supurtys anuomet pasaulio arenoje dominavusią Persijos imperiją. Ir ką gera tai duos? Viena, Dievo tauta lengviau atsikvėps ir galės užbaigti šventyklos atstatymo darbus. Be to, atstatytoje šventykloje Jehovą kartu su žydais garbins kitataučiai. Tokia žinia visiems turėjo įkvėpti daug jėgų (Zch 8:9).

7. Kodėl mūsų skelbiama žinia drebina pasaulį?

⁷ Kodėl minėta Agėjo pranašystė aktuali ir mums? Todėl, kad Jehova ir šiandien drebina visas tautas. Kaip žinai, 1914 metais jis pasodino į dangiškosios Karalystės sostą savo Sūnų Jėzų Kristų (Ps 2:6). „Tautoms skirti laikai“, kuriais Dievui neatstovavo joks valdovas, tais metais baigėsi (Lk 21:24). Pasaulio lyderiams tai bloga žinia. O Jehovos tarnai uoliai skelbia, kad vienintelė žmonijos išgelbėjimo viltis yra Dievo Karalystė. Šis „gerosios naujienos apie Karalystę“ skelbimas, ypač suintensyvėjęs nuo 1919 metų, drebina visą pasaulį (Mt 24:14).

8. Kaip tautos reaguoja į žinią apie Karalystę (Psalmyno 2:1–3)?

⁸ Kaip girdėdami šią žinią dauguma reaguoja? Nepalankiai. (Perskaityk Psalmyno 2:1–3.) Žmonės nenori pripažinti Jehovos paskirtojo Karaliaus, todėl girdėdami apie jį susierzina. Žinia apie Karalystę jiems visai neatrodo gera. Kai kuriose šalyse mūsų veikla netgi uždraudžiama.  Nors nemažai valdovų teigia Dievą tikintys, jie nenori atsisakyti savo valdžios. Todėl, kaip ir Jėzaus dienomis, mėgina su Jehovos patepto Karaliaus valdiniais susidoroti (Apd 4:25–28).

9. Kokią galimybę priešininkams Jehova suteikia?

⁹ O kaip į tautų priešiškumą žiūri Jehova? Tai atskleidžiama Psalmyno 2:10–12: „Susiprotėkite, karaliai, priimkite pamokymą, žemės teisėjai! Tarnaukite Jehovai su baime, džiaukitės drebėdami. Sūnų pripažinkite, kad neužrūstintumėt Dievo ir nepražūtumėte savo kelyje, nes jo pyktis greitai įsiplieskia. Laimingi, kas glaudžiasi prie jo!“ Dievas maloningai suteikia priešininkams galimybę susiprotėti. Jie dar turi laiko apsigalvoti ir pripažinti Jehovos valdžią. Tačiau to laiko liko visai nedaug, nes gyvename senojo pasaulio „paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3:1; Iz 61:2). Žmonėms reikia kuo skubiau pranešti žinią apie Dievo Karalystę, kad suspėtų stoti į teisingą kelią.

10. Kas gera, kaip išpranašauta Agėjo 2:7–9, šiandien vyksta?

¹⁰ Kai kurie žmonės pasaulį drebinančią žinią priima palankiai. Pranašas taip ir sakė, kad Jehovai supurčius tautas į jo namus suplauks „brangenybės“. Kitaip tariant, doraširdžiai žmonės stos į Dievo pusę ir taps jo garbintojais. * (Perskaityk Agėjo 2:7–9.) Apie šiuos „paskutinių dienų“ įvykius taip pat pranašavo Izaijas ir Michėjas (Iz 2:2–4; Mch 4:1, 2).

11. Kaip vienas vyras reagavo, išgirdęs žinią apie Karalystę?

¹¹ Pagalvok, kaip išgirdęs gerąją žinią  reagavo vyras vardu Kenas. Tai buvo prieš 40 metų. Prisimindamas anas dienas brolis pasakoja: „Sužinojęs, kas rašoma Dievo Žodyje, apsidžiaugiau, kad gyvename paskutinėmis dienomis. Supratau, kad siekdamas Dievo malonės ir amžino gyvenimo turiu bėgte bėgti iš šio nestabilaus pasaulio, stoti Jehovos pusėn. Aš pasimeldžiau ir ryžtingai nutraukiau ryšius su pasauliu. Viltis sudėjau į nesudrebinamą Dievo Karalystę.“ Šiuo metu Kenas tarnauja mūsų pagrindiniame biure.

12. Kaip pildosi pranašystė, kad į Jehovos Namus suplauks „visų tautų brangenybės“?

¹² Akivaizdžiai matome, kad Jehova savo tarnus laimina, nes jų gretos vis gausėja. Pavyzdžiui, 1914 metais mūsų buvo tik keli tūkstančiai, o dabar – daugiau kaip aštuoni milijonai. Be to, Jėzaus Kristaus mirties Minėjime drauge su mumis kasmet dalyvauja milijonai kitų žmonių. Taip išsipildo Agėjo žodžiai, kad į Jehovos Namus suplauks „visų tautų brangenybės“. Nuolankūs žmonės stengiasi prisiderinti prie Jehovos reikalavimų ir apsivilkti naujos asmenybės rūbą (Ef 4:22–24). Visa tai teikia mūsų Kūrėjui šlovę.

13. Kokios dar pranašystės pildosi paskutinėmis dienomis? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹³ Šiandien pildosi ne vien Agėjo žodžiai. Mūsų laikų įvykius panašiai nusakė kiti pranašai. Pavyzdžiui, Izaijas rašė: „Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas – galinga tauta. Aš pats, Jehova, metui atėjus tai paskubinsiu“ (Iz 60:22). Jehovos garbintojų skaičiui nuolat augant, vyksta kai kas nepaprasto. Jie mielu noru imasi skelbti „gerąją naujieną apie Karalystę“ ir tam panaudoja įvairius savo gebėjimus bei įgūdžius, pranašo Izaijo vaizdingai pavadintus „tautų pienu“  (Iz 60:5, 16). Šie žmonės dirba evangelizacijos darbą 240-yje šalių ir kraštų ir platina leidinius daugiau kaip 1000 kalbų.

14. Dėl ko žmonėms būtina apsispręsti?

¹⁴ Jehovai drebinant tautas žmonės priversti rinktis, kieno pusėn stos – rems jo Karalystę ar pasikliaus žmonių įkurtomis valdžiomis. Šiuo klausimu apsispręsti teks visiems. Dievo tarnai tvirtai nutarė likti politiškai neutralūs. Tiesa, jie laikosi valdžios išleistų įstatymų, tačiau į valstybės reikalus nesikiša (Rom 13:1–7). Jie supranta, kad žmonijos problemas išspręsti pajėgi tik Dievo Karalystė. Ta Karalystė nėra „iš šio pasaulio“ (Jn 18:36, 37).

15. Kaip, pasak Apreiškimo knygos, išbandoma visų krikščionių ištikimybė Dievui?

¹⁵ Kaip rašoma Apreiškimo knygoje, kiekvieno krikščionio ištikimybė Jehovai paskutinėmis dienomis bus išmėginta. Todėl turime ištverti didžiulį spaudimą. Pasaulio valdžios tikisi iš savo piliečių lojalumo ir persekioja kiekvieną, kas jų neremia (Apr 13:12, 15). Jos, vaizdžiai kalbant, reikalauja, „kad visi žmonės – maži ir dideli, turtingi ir beturčiai, laisvieji ir vergai – būtų paženklinti žyme ant dešinės rankos arba ant kaktos“ (Apr 13:16). Senovėje vergams įdegindavo žymes, rodančias, kas yra jų šeimininkas. Šiandien valdžios irgi norėtų visus žmones paženklinti tarsi „žyme ant dešinės rankos arba ant kaktos“, kitaip tariant, užsitikrinti visokeriopą jų paramą.

16. Kodėl dabar pats metas ugdytis ištikimybę Dievui?

¹⁶ Ar esame pasiryžę nesiduoti paženklinami ta žyme? Ar mūsų nusistatymas neturėti nieko bendra su šio pasaulio politika tvirtas? Valdžios, kaip Apreiškimo knygoje rašoma, darys viską, „kad žmogus, neturintis tos žymės, negalėtų nei pirkti, nei parduoti“ (Apr 13:17). Taigi Jehovos tarnai neišvengs sunkumų ir pavojų. Tačiau leistis paženklinami ta žyme negalime, žinodami, kad už tai laukia Dievo rūstybė (Apr 14:9, 10). Ant mūsų rankos turi būti visai kitokia žymė – „Priklausau Jehovai“ (Iz 44:5). Todėl dabar pats metas ugdytis ištikimybę Dievui, kad jis mus pripažintų vertais išgelbėjimo.

17. Kodėl nedera piktnaudžiauti Jehovos kantrybe?

¹⁷ Jehova niekam nelinki pražūties ir elgiasi labai kantriai (2 Pt 3:9). Dėl to visi turi galimybę atgailauti dėl savo nuodėmių ir stoti jo pusėn. Tačiau Dievo kantrybė nėra beribė. Žmonės, kurie nepaiso jo valios, daro didžiulę klaidą, kaip ir faraonas Mozės dienomis. Tam Egipto valdovui Jehova pasakė: „Galėjau ištiesti ranką, galėjau siųsti tau ir tavo žmonėms pražūtingą marą ir nušluoti tave nuo žemės paviršiaus. Vis dėlto palikau tave gyvą – tam, kad parodyčiau savo galią ir kad mano vardas nuskambėtų  per visą žemę“ (Iš 9:15, 16). Visoms tautoms galiausiai teks pripažinti, kad tikrasis Dievas yra Jehova (Ez 38:23). Kaip tai nutiks?

18. a) Koks sudrebinimas minimas Agėjo 2:6, 20–22? b) Iš kur tai žinome?

¹⁸ Praėjus keliems šimtmečiams nuo Agėjo dienų, Paulius Dievo įkvėptas paaiškino, kad žodžiai, užrašyti Agėjo 2:6, 20–22 (perskaityk), pildysis ateityje. Apaštalas sakė: „Bus, kaip jis yra pažadėjęs: „Aš dar sykį sudrebinsiu – ne tik žemę, bet ir dangų.“ Žodžiai „dar sykį“ rodo, kad dalykai, kurie bus drebinami – ne Dievo padarytieji, – bus pašalinti, kad liktų tie, kurie nesudrebinami“ (Hbr 12:26, 27). Taigi Agėjo 2:7 minimas drebinimas nėra paskutinis. Pasaulio laukia dar didesnis sudrebinimas. Per jį amžiams pražus visi, kas Dievo valdžios, kaip kadaise faraonas, nepripažįsta.

19. Kas nebus sudrebinta ir iš kur tai žinome?

¹⁹ O kas niekada nebus sudrebinta? Paulius paaiškino: „Žinodami, kad gausime nesudrebinamą Karalystę, ir toliau būkime verti malonės, dėl kurios galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime“ (Hbr 12:28). Taigi šio pasaulio sistema subyrės į dulkes, o Dievo Karalystės pamatai nė nepajudės (Ps 110:5, 6; Dan 2:44).

20. Dėl ko žmonėms būtina apsispręsti ir kaip galime jiems padėti?

²⁰ Laiko iki to būsimo sudrebinimo liko nedaug. Žmonėms reikia kuo skubiau apsispręsti: ar toliau rems šį pražūčiai pasmerktą pasaulį, ar stengsis prisiderinti prie Dievo valios ir stos į amžino gyvenimo kelią (Hbr 12:25). Skelbdami gerąją naujieną galime padėti jiems pasirinkti teisingai – sudėti viltis į Dievo Karalystę. Todėl visad atminkime mūsų Viešpaties Jėzaus žodžius: „Geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms. Tada ateis galas“ (Mt 24:14).