Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

40 YATICHÄWI

¿Kunas cheqpachapun arrepentisiñajja?

¿Kunas cheqpachapun arrepentisiñajja?

“Jucharar jaqenakar jawsiriw jutta, ukhamat arrepentisipjjañapataki” (LUC. 5:32).

CANCIÓN 36 Chuymas sum uñjañäni

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? *

1, 2. ¿Acab reyimpi Manasés reyimpejj kunansa jan igualäpkäna, kuna jisktʼanakarus aka yatichäwin qhanañchaskañäni?

BIBLIAJJ qellqaskäna uka tiempon jakiri pä reyinakat parltʼañäni. Maynejj Israel markan 10 tribunakaparuw apnaqäna, maynisti Judá markan pä tribunakaparuw apnaqarakïna. Janis mä pachpa tiempon jakapkchïnjja, kunanaktï lurapkäna ukanakajj niya igualakïnwa. Panpachaniw Jehová Dios contra saytʼapjjäna, markaparus jucharuw purtʼasiyapjjäna, panpachaniw kʼari diosanakar adorapjjäna, jaqenaksa jiwayapjjarakïna. Ukampis mayanwa jan igualäpkänti. Maynejj jiwañapkamaw jan walinak luraskakïna, maynïristi jan wali luratanakapat arrepentisïnwa perdonatarakïnwa. ¿Khitinakatsa parlasktanjja?

2 Israel markan reyipajj Acab satänwa, Judá markan reyipasti Manasés satarakïnwa. Kunanaktï jan igualak lurapkäna ukanakajj arrepentisiñ toqet waljanakwa yatichistu (Hech. 17:30; Rom. 3:23). ¿Kunas arrepentisiñajja, kunjamatsa arrepentisitas uñachtʼaysna? Ukanak yatiñajj wali wakiskiriwa, kuna laykutejj jucha lurtan ukhajj taqeniw Diosamp perdonatäñ muntanjja. Uka jisktʼar qhanañchañatakejja uka reyinakatwa yatjjataskañäni, kunsa sarnaqäwinakapat yateqsna ukwa yatjjataskarakiñäni. Ukatsti kunsa Jesusajj arrepentisiñ toqet yatichäna ukwa yatjjataskañäni.

¿KUNSA ACAB REYIT YATEQTANJJA?

3. ¿Acab chachajj kunjam reyïnsa?

3 Acab chachajja, Israel markan reyinakapat paqallqöri reyïnwa. Jezabel warmimpiw casarasïna, jupajj Sidón marka apnaqeri reyin phuchapänwa, Sidón markasti norte toqenkir wali qollqeni markänwa. Uka warmimpi casarasitapajja, Israel markarojj inas qamirïñapatak yanaptʼchïna, ukampis jukʼamp juchanakaruw puriyäna. Jezabel warmejj Baal diosaruw adoräna, ukatsti Acab chachaparojj jaqenakar uka ajjtaskañ diosar adorapjjañap mayiñapatakiw chʼamañchäna, uka religionanjja jaqenakajj templon prostitución lurapjjerïna, wawanakarus sacrificiotwa loqtapjjerïna. Jezabel warmejj apnaqkäna ukhajja, Jehová Diosan profetanakapajj jan walinakanwa uñjasipjjäna. ¿Kunatsa? Uka warmejj jupanakar jiwayañatakiw arknaqäna (1 Rey. 18:13). Acab reyejj ‘Jehová Dios nayraqatanjja, jupat nayra reyïpkäna taqe ukanakat sipans jukʼamp jan walïnwa’ (1 Rey. 16:30). Kuntï Acab reyisa Jezabel warmisa lurapkäna ukanak Jehová Diosajj uñjaskänwa, ukampis markapat khuyaptʼayasïnwa, ukatwa Elías profetarojj markapar cambiañ yanaptʼañapatak khitäna, jupanakajj janïr kunäkipanwa cambiapjjañapäna. Ukampis Acab reyimpi Jezabel esposapampejj janiw istʼasipkänti.

4. ¿Acab reyejj kuna juchañchäwi arunaksa katoqäna, ukat kunsa luräna?

4 Tiempompejja Jehová Diosan pacienciapajj tukusjjänwa. Acab reyimpi Jezabel esposapampejj kunjam castigatas uñjasipjjañapäna uk jupanakar yatiyañapatakiw Elías profetapar khitäna. Taqpach familiapaw jiwayatäñapäna. Elías profetan arunakapajj Acab reyirojj wal llakisiyäna. Jupajj jachʼa jachʼa tukurïkchïnsa jankʼakiw humillasïna (1 Rey. 21:19-29).

Acab reyejj Diosan profetaparojj carcelaruw llawintayäna, ukaw jan cheqapun arrepentisitap uñachtʼayäna. (Párrafos 5, 6). *

5, 6. ¿Acab reyin cheqpachapun jan arrepentisitap kunjamatsa yattanjja?

5 Uka ratojj Acab reyejj humillaskchïnsa, kuntï qhepat lurkäna ukajj jan cheqpachapun arrepentisitapwa uñachtʼayäna. Israel markan Baal diosar adorañ janiw chhaqtayañ amtkänti, janirakiw Jehová Diosar adorapjjañapatakis markar chʼamañchkänti. Yaqha luratanakapampiw jan arrepentisitap uñachtʼayarakïna.

6 Qhepatjja sirionak contra nuwasiñataki Judá markankir suma chuymani Jehosafat reyir yanaptʼa maykäna ukhajja, Jehosafat reyejj Jehová Diosan mä profetapar nayraqat jisktʼañasaw walïspa sasaw säna. Qalltanjja Acab reyejj janiw munkänti, ukatwa akham säna: “Jehová Diosat jisktʼasiñatakejj mä chachaw utjaskaraki, ukampis janiw nayatakejj suma profecía arunak arsurïkiti, jan ukasti jan walinakak arsuri, ukatwa nayajj jupar uñista” sasa. Ukhamäkchïnsa, Micaya profetar jisktʼapjjänwa, jupasti jan walinwa uñjasïta sasaw Acab reyir yatiyäna. Uka jan wali reyejja janiw arrepentiskänti, janirakiw Jehová Diosarus perdón mayiskänti, antisas Micaya profetarojj carcelaruw llawintayäna (1 Rey. 22:7-9, 23, 27). Uka reyejj Jehová Diosan profetapar carcelarus llawintaykchïnjja, profecía phoqasiñap janiw jarkʼkänti. Guerrar saräna ukhajj jiwayataw uñjasïna (1 Rey. 22:34-38).

7. Acab reyejj jiwjjäna uka qhepatjja, ¿Jehová Diosajj jupat kamsänsa?

7 Acab reyejj jiwjjäna uka qhepatjja, kunjamsa jupar uñjäna uk Jehová Diosajj qhanwa uñachtʼayäna. Suma chuymani Jehosafat reyejj utapar sanoki kuttʼjjäna ukhajja, Acab reyimpi chikachasitapat Jehú profetaruw jupar cheqañchañapatak Jehová Diosajj khitäna. Profetajj akham sänwa: “¿Jan wali jaqenakar yanaptʼañasa, Jehová Diosar uñisipki ukanakar munasiñas walikiw sasat jumajj amuyta?” sasa (2 Crón. 19:1, 2). Amuytʼañäni, Acab reyitï cheqpachapun arrepentisispänjja, Jehú profetajj ‘Jehová Diosar uñisiri jan wali jaqe’ sasin janiw jupat siskaspänti. Ukhamajja jan wali luratanakapat Acab reyejj mä jukʼa arrepentiskchïnsa, janiw taqe chuyma arrepentiskänti.

8. ¿Acab reyin sarnaqäwipajj kunsa arrepentisiñ toqet yatichistu?

8 ¿Kunsa Acab reyin sarnaqäwipat yateqtanjja? Familiamajj jan walinwa uñjasini sasin Elías profetajj yatiykäna ukhajja, qalltan humillasïnwa. Ukham luratapajj walikïnwa. Ukampis kunanaktï qhepat lurkäna ukajja jan taqe chuyma arrepentisitapwa uñachtʼayäna. Ukhamasti cheqpachapuni arrepentisiñajj janiw jan wali luratanakasat llakita jikjjatasiñakïkiti, ukwa yateqsna. Uk amuyañatakejj yaqha reyin sarnaqäwipat yatjjatañäni.

¿KUNSA MANASÉS REYIT YATEQTANJJA?

9. ¿Manasés chachajj kunjam reyïnsa?

9 Mä 200 maranak pasatatjja Manasés chachaw Judá markan reyipänjja. Inas juchanakapajj Acab reyin juchanakapat sipans jukʼamp jan walïchïna. Bibliajj jupat akham siwa: “Jehová Diosan chuymap ustʼayañatakejj kunatï jan walïkäna ukanak sintpun luräna” sasa (2 Crón. 33:1-9). Kʼari diosanakatakiw altaranak luräna, ukatsti mä sagrado poste lurarakïna, uksti Jehová Diosan temploparuw uchäna, uka postejj inas mä warmi diosar uñtasit idolöchïna. Yatirinakan luräwinakap lurañampiru, magianak lurañampiru, layqasiñampiruw uchasïna. ‘Jan juchani jaqenakan wilapwa wartäna’, walja jaqenakaruw jiwayäna, kʼari diosanakar sacrificiot loqtañatakiw ‘pachpa yoqall wawanakaparus ninar phichantarakïna’ (2 Rey. 21:6, 7, 10, 11, 16).

10. ¿Kunjamsa Jehová Diosajj Manasés reyirojj cheqañchäna, cheqañchatäsajj kunsa jupajj luräna?

10 Manasés reyejja, Acab reyjamarakiw Jehová Diosajj profetanakap toqe ewjjtʼkäna ukar jan istʼkänti. Ukatsti ‘Jehová Diosajj Asiria markan reyipan ejerciton pʼeqtʼirinakaparojj jupanak contraw saytʼayänaʼ, mä arunjja Judá contraw saytʼayäna. “Jupanakasti Manasés reyirojj ganchonakampiw katuntapjjäna, ukatsti cobret lurat pä cadenanakamp chinuntasaw Babilonia markar apjjapjjarakïna”. Amuyatajja Babilonian katuntatäkasaw jan wali luratanakapat amuytʼasïna. “Nayra awkinakapan Diosap nayraqatansa humillasirakïnwa”. Janiw ukak lurkänti, ‘Jehová Diosaparojj walpun ruwtʼasïna’, ‘oracionsa luraskakïnwa’. Uka jan wali jaqejj cambiaskänwa. Jehová Diosarojj ‘Diosaparjam’ uñjañwa qalltäna, kutin kutinwa orasirakïna (2 Crón. 33:10-13).

Manasés reyejj kʼari diosanakar adorañ chhaqtayänwa, ukhamatwa cheqapun arrepentisitap uñachtʼayäna. (Párrafo 11). *

11. ¿Kunjamsa Manasés reyejj cheqpachapun arrepentisitap uñachtʼayäna? (2 Crónicas 33:15, 16).

11 Tiempompejja, Jehová Diosajj Manasés chachan oracionanakap istʼänwa. Oracionanakap istʼasaw Jehová Diosajj jupan cambiatap yatïna. Perdón mayisïna ukhajj istʼänwa, ukatwa wasitamp reyit uttʼayjjäna. Manasés reyejja cheqpach arrepentisitap uñachtʼayañatakejj wal chʼamachasïna. Kuntï Acab reyejj jan lurkäna ukwa jupajj luräna: janiw nayrjam lurjjänti, kʼari diosanakar adorañ contraw saytʼäna, Jehová Dios saparuk adorasjjañapatakiw jaqenakar chʼamañcharakïna (2 Crónicas 33:15, 16 liytʼäta). Ukham lurañatakejj Jehová Diosaruw confiyañapäna, jan ajjsarirïñapaw wakisirakïna, kuna laykutejj walja maranakaw familiapatakisa, wali importante jaqenakatakisa markapatakis jan yateqaskay sarnaqäna. Ukampis jichhajj edadanëjjasajja, kuna jan walinaktï lurkäna ukanakat yaqhepanak askichañatakiw wal chʼamachasïna. Josías allchhipatakejj wali yateqaskayäpachänwa, Josiasasti suma reyïnwa (2 Rey. 22:1, 2).

12. ¿Manasés reyin sarnaqäwipajj kunsa arrepentisiñ toqet yatichistu?

12 ¿Kunsa Manasés reyit yateqtanjja? Jupajj humillasïnwa, orasïnwa, Jehová Diosajj jupat khuyaptʼayasiñapatakis wal mayisirakïna, janirakiw jan walinaksa nayrjam lurjjänti. Janiw ukakïkiti, kuna jan walinaktï lurkäna ukanak askichañatakiw wal chʼamachasïna, Jehová Diosar adorañatakiw chʼamachasïna, mayninakan uk lurapjjañapatakis yanaptʼarakïnwa. Manasés reyin sarnaqäwipajja, jan wali luririnakarojj yanaptʼiwa. Jehová Diosajj ‘suma Diosätapa, perdonañatakis jankʼakïtapwa’ ukajj uñachtʼayi (Sal. 86:5). Khitinakatï cheqpachapun arrepentisipki ukanakajja, Jehová Diosamp perdonatäpjjaspawa.

13. ¿Arrepentisiñajj kunja wakiskirisa uk amuyañatakejj kuna uñachtʼäwis yanaptʼistu?

13 Kunjamtï uñjaniwayktanjja, Manasés reyejj juchanak luratapat wal llakisïna, ukampis janiw ukak lurkänti. Ukajj arrepentisiñ toqet may yatichistu. Uk entiendeñatakejj tiendarus tʼantʼa alasir sarksna ukham amuytʼañäni. Tʼantʼa mayitajj jakʼuk churistaspa ukhajj ¿kusisitakïsnati? Janiwa. ¿Jakʼojj tʼantʼa lurañatakejj wali wakiskiriwa sistaspa ukampejj kusisitakïsnati? Janiwa. Jehová Diosajj ukhamarakiw jucha luririrojj arrepentisiñap mayi. Jucha luririn jan wali luratapat llakisitapajj walikïskiwa, kuna laykutejj arrepentisiñatakiw ukajj yanaptʼani. Ukampis janiw ukakïñapäkiti. Kunampis munasi uk yatiñatakejja Jesusajj mä uñachtʼäwit parlkäna uk yatjjatañäni.

¿KUNJAMATSA MAYNIN CHEQPACHAPUN ARREPENTISITAP YATSNA?

Herencia tukuntir waynajj jan wali luratapat amuytatasïna ukhajja, wali jaya viajinisaw utapar kuttʼanjjäna. (Párrafos 14, 15). *

14. ¿Jesusajj parlkäna uka herencia tukuntir waynajj kunjamsa arrepentisitap uñachtʼayäna?

14 Jesusajj herencia tukuntiri mä waynan sarnaqäwipatwa cuenttʼäna, ukjja Lucas 15:11-32 textonwa liytʼsna. Mä waynajj tatap contraw saytʼäna, utapat sarjjasajj ‘jaya markaruw viajïna’. Ukansti kunayman jan walinakwa luräna. Jan walinakan uñjasjjasajja, papitupan utapan kunja sumas jakasiskäna ukanakatwa amuytatasïna. Kunjamtï Jesusajj siskänjja uka waynajj ‘amuytatasïnwa’. Ukatsti utapar kuttʼjjaña, papitupar perdón mayisiñwa amtäna. Jan wali sarnaqatapat amuytʼasitapajj wali wakiskirïnwa, ukampis janiw ukak lurañapäkänti, jupajj cambiañapänwa.

15. ¿Jesusajj parlkäna uka herencia tukuntir waynajj kunjamsa cheqpachapun arrepentisitap uñachtʼayäna?

15 ¿Herencia tukuntir waynajj kunjamsa cheqpachapun arrepentisitap uñachtʼayäna? Wali jaya viajinisaw utapar kuttʼanjjäna. Purisajj papitupar akham sänwa: “Dios contra ukhamarak juma contraw juchachasta. Wawamat uñjatäñatakis janiw walïkti” sasa (Luc. 15:21). Ukham sasinjja, Jehová Diosampi mayamp sum apasjjañ munatapwa uñachtʼayäna. ‘Luratanakajampejj chuymamwa ustʼayta’ sasaw papitupar qhan sarakïna. Jupamp sumat uñjatäjjañatakejj wal chʼamachasiñ munarakïna, jupatak trabajir jaqjam uñjatäñatakis dispuestönwa (Luc. 15:19). Uka waynan sarnaqäwipajja, janiw chuymar purtʼkiri uñachtʼäwikïkiti, jan ukasti maynejj jachʼa juchar purtʼasi ukhajj cheqpachapunit arrepentisi janicha uk yatiñatakiw ancianonakar yanaptʼaspa.

16. ¿Maynejj cheqapunit arrepentisi janicha uk amuyañajj kunatsa ancianonakatak chʼamäspa?

16 Jachʼa jucha lurirejj cheqapunit arrepentisi janicha uk amuyañajj ancianonakatak chʼamakïspawa. ¿Kunatsa? Jupanakajj janiw jaqen chuymap yatipkiti, ukhamajja kunanakas jucha luririn cheqapun cambiatapa, jan wali luratap uñisitaps uñachtʼayi ukanak amuyañatakiw ancianonakajj chʼamachasipjjañapa. Awisajja jucha lurirejj jan phenqʼanipuniw jan wal luraspa, ukatwa ‘cheqapuniw arrepentista’ sasin siski ukar creyiñajj ancianonakatak chʼamäspa.

17. 1) Maynejj jucha luratapat wali llakitaw jikjjatasispa, ukampis janiw cheqapun arrepentiskaspati, ¿kuna uñachtʼäwis uk amuyayistu? 2) ¿Cheqapun arrepentisiri jaqejj kunsa lurañapa? (2 Corintios 7:11).

17 Ak amuytʼañäni: mä jilatajja walja maranakaw adulterio jucha luri. Yanaptʼa mayiñat sipansa, janiw esposaparusa, amigonakaparusa, ancianonakaparus jucha luratap yatiykiti. Ukampis mä urojj jan wali juch luratap ancianonakajj yatjjapjjewa. Adulterio jucha cheqapun luratamwa yatipjjta sasin sapjje ukhajja ‘luraskapuntwa’ siwa, ukham luratapat wali llakitäkaspas ukhamaw jikjjatasi. ¿Ukajj cheqpachpun arrepentisitapti uñachtʼayi? Janiwa. Uk yatiñatakejja ancianonakajj jukʼampinakwa uñjañ munapjje. Jucha lurirejj janiw mä kutiki ukham jan wal lurkänti, jan ukasti walja maranakaw ukham luräna. Janirakiw jucha luratap jupa pachpa arsuskänti, jan ukasti mayniw ancianonakar yatiyäna. Ukhamasti jucha lurirejj cheqapunit amuyupansa chuymapansa luratanakapansa cambyi uk uñjañwa ancianonakajj munapjje (2 Corintios 7:11 liytʼäta). Cambiañapatakisa cheqapun arrepentisitap uñachtʼayañapatakis walja tiempow munasispa. Ukhamajja inas congregacionat jaqsutäñapajj wakischini (1 Cor. 5:11-13; 6:9, 10).

18. ¿Congregacionat jaqsutäki ukajj cheqapun arrepentisitap kunjamsa uñachtʼayi, ukham lurani ukhajj kunsa jikjjatani?

18 ¿Congregacionat jaqsutäki ukajj cheqapuni arrepentisitap kunjamsa uñachtʼayi? Tantachäwinakaruw jan faltasisa sarañapa, ancianonakajj oración lurañ jan armasiñapataki Bibliat yatjjatañapatak ewjjtʼapki ukarojj istʼañapawa. Kunanakatï mayamp juchar puriykaspa ukanakatsa cuidasiñapapuniwa. Jupatï Jehová Diosamp sum apasjjañatak chʼamachasini ukhajja, Diosajj perdonaniwa, ancianonakas congregacionar kuttʼaniñapatakejj yanaptʼapjjarakiniwa. Cheqasa jucha luririnakajj janiw mä pachpa jucha lurapkiti, ukhamajja ancianonakajj kun lurañas wakisispa ukarjam amuytʼasaw sapa maynir wakiski ukarjam juzgapjjañapa, janiw sinti qhorüpjjañapäkiti.

19. ¿Kunsa jucha lurirejj cheqapun arrepentisitächi ukhajj lurañapa? (Ezequiel 33:14-16).

19 Kunjamtï uñjaniwayktanjja, jucha lurirejj cheqapuni arrepentisitap uñachtʼayañatakejj janiw aleq llakisitapak uñachtʼayañapäkiti, jan ukasti amuyupansa chuymapansa luratapansa cambiatapwa uñachtʼayañaparaki. Kuna jan waltï lurki ukjja jaytjjañapawa, Jehová Diosan leyinakaparjamaw wasitamp sarnaqjjañapa (Ezequiel 33:14-16 liytʼäta). Jehová Diosamp wasitat sum apasjjañaw jupatak jukʼamp wakiskirïñapa.

JUCHA LURIRINAKAR ARREPENTISIPJJAÑAPATAK YANAPTʼAPJJAÑÄNI

20, 21. ¿Jachʼa jucha luririrojj kunjamsa yanaptʼsna?

20 Jesusajj kunas jupatak wali wakiskirïna uk akham sasaw qhanañchäna: “Nayajj [...] jucharar jaqenakar jawsiriw jutta, ukhamat arrepentisipjjañapataki” sasa (Luc. 5:32). Jiwasatakejj ukhamarakiw maynir yanaptʼañajj wali wakiskirïñapa. Ukhamajja, ¿mä amigosan jachʼa jucha luratap yatstan ukhajj kunsa lurañasa?

21 Jiwasatï juchap imtʼañ munsna ukhajja, jukʼampikiw amigosarojj jan waltʼayjjsna. Cheqas inamayakiw uk imtʼañ munsna, Jehová Diosajj taqe kunwa uñji (Prov. 5:21, 22; 28:13). ¿Ukhamajj kunsa lursna? Ancianonakajj yanaptʼañwa munapjjtam sasaw amigosarojj sissna. Jupatï jan awisañ munkani ukhajja, jiwasaw ancianonakar yatiyañasa. Ukhamatwa jupar cheqapun yanaptʼañ munatas uñachtʼayañäni. Kunattejj Jehová Diosamp sum apasiñwa aptʼasispa.

22. ¿Kunsa akjjar jutki uka yatichäwin yatjjataskañäni?

22 Ukampis ancianonakatï maynin walja tiempo jachʼa jucha luraskatap yatipjjani, ukat jupar congregacionat jaqsupjjani ukhajja, ¿janiw jupat khuyaptʼayaskiti sissnati? Akjjar jutki uka yatichäwinjja, kunjamsa Jehová Diosajj khuyaptʼayasiñampi jucha luririrojj cheqañchi, kunjamsa jiwasajj Jupat yateqassna ukwa yatjjataskañäni

CANCIÓN 103 Awatirinak Diosajj churistu

^ Párrafo 5 Cheqpachapun arrepentisiñajja, janiw jucha luratasat jan wal jikjjatasiña sañak munkiti. Aka yatichäwinjja Acab reyita, Manasés reyita, Jesusajj mä uñachtʼäwin herencia tukuntir waynat parlkäna ukanakatwa yatjjataskañäni, ukanakaw kunas cheqpachapun arrepentisiñajj uk amuyañatak yanaptʼistani. Ukatjja jachʼa juch luriri mä jilatasa jan ukajj mä kullakas cheqpachapunit arrepentisi janicha, uka toqet mä amtar puriñatakejj kunanaksa ancianonakajj amuytʼapjjañapa ukwa yatjjatarakiñäni.

^ Párrafo 60 DIBUJONAKAT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Acab reyejj Micaya profetar carcelar jistʼantapjjañapatakiw guardianakapar wali colerata ordenaski.

^ Párrafo 62 DIBUJONAKAT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Manasés reyejj idolonak templon uchaykäna uk tʼunjapjjañapatakiw trabajirinakapar mayiski.

^ Párrafo 64 DIBUJOT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Herencia tukuntir waynajj wali jaya viajinisajj wali qaritawa, utap jayat uñtasajj wal kusisi.