Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

KUV LUB NEEJ

Kuv Xav Nrhiav Ib Lub Neej Muaj Ntsiab Rau

Kuv Xav Nrhiav Ib Lub Neej Muaj Ntsiab Rau

NYOB rau hauv dej hiav txwv Meditelene (Mediterranean), kuv samsim caij ib lub nkoj tiamsis ua ciav lub nkoj cia li to ib lub qhov ua rau dej txaws pes txua ua rau lub nkoj puv dej zuj zus tuaj. Tsis tas li ntawd, cua daj cua dub txawm nplawm nrov vig voog. Kuv txhawj los txhawj, ntshai los ntshai. Kuv thiaj thov kiag Vajtswv pab tamsim ntawd. Tau ib ntus no, kuv yeej tsis tau thov Vajtswv kiag li lawm. Kuv txawm xav zoj tias ua cas kuv ho lam tuaj txog ntawm tej no ua tus dabtsi. Cia kuv mam piav ib tog zuj zus tuaj rau nej mloog.

Thaum peb tsev neeg nyob tebchaws Nplaxi, kuv muaj 7 xyoo

Nyob hauv tebchaws Nethawlee (Netherlands), kuv niam yug kuv rau xyoo 1948. Xyoo tom qab ntawd, peb tsev neeg tsiv mus nyob tebchaws Nplaxi (Brazil) ntawm lub nroog Xau Polau (São Paulo). Kuv niam thiab kuv txiv nkawv niaj zaus mus tsev teev ntuj. Txhua hmo thaum peb tsev neeg noj hmo tag, peb txawm sib sau los nyob ua ke nyeem Vajtswv Txojlus. Nyob rau xyoo 1959, peb tsiv mus nyob rau tebchaws Amelikas ntawm lub xeev Maxetshuxes (Massachusetts) lawm.

Thaum peb tuaj ntawm no, kuv niam thiab kuv txiv nkawv muaj peb 8 leej menyuam. Kuv txiv niaj hnub mus khwv iab khwv daw thiaj koob peb tsev neeg. Nws ua ib txoj haujlwm tas ib txoj haujlwm tuaj. Xws li muag tsheb, kho kev, thiab muag pib dav hlau. Peb tsev neeg zoo siab heev thaum kuv txiv ua txoj haujlwm nyob hauv tshav dav hlau. Txij ntua thaum ntawd los, peb tau mus ncig qhov txhia qhov chaw.

Lub caij thaum kuv nto hluas plaws, kuv pheej xav tas zaj tas zog tias kuv lub neej yuav xaus li cas. Kuv muaj ib txhia kwv npawg yuav mus kawm ntawv qeb siab hos ib txhia yuav mus ua tub rog. Kuv tsis nyiam nrog luag sib cav sib ceg thiab sib ntaus sib tua. Yog li ntawd, kuv thiaj txiav txim siab mus kawm ntawv qeb siab. Yog raws li lub siab xav mas, kuv nyiam mus pab tibneeg thiaj yuav ua rau kuv kaj siab dua.

MUS KAWM NTAWV QEB SIAB

Kuv yeej ib txwm nrhiav nrhiav lub neej muaj ntsiab rau

Kuv yeej ib txwm xav paub seb thaum ntuj tsim teb raug yog li cas tiag. Kuv thiaj mus kawm seb tibneeg xeev xwm li cas. Tej xibhwb tom tsev kawm ntawv qhia tias tibneeg txawj plhis. Tej yam lawv piav no, tsis muaj hauv paus hauv ntsis. Lawv xav tias, lawv hais li cas ces peb cia li ntseeg li ntawd xwb.

Txuas ntxiv ntawd, tej xibhwb twb pab tsis tau kom sawvdaws txawj ua neej. Lawv tsuas qhia seb yuav ua li cas thiaj kawm tiav xwb. Lub caij kuv tsis kawm ntawv, kuv nyiam mus nrog kuv tej kwv npawg ua ke nyob sib nphoo ntxuas ua kev lom zem thiab haus yeeb haus tshuaj. Ntev mus ntev tuaj, los kuv tsuas ntshaus zuj zus xwb. Kuv thiaj xav tias lub neej no puas yog tag li no lawm xwb.

Tsis ntev tom qab ntawd, kuv tsiv mus nyob rau lub nroog Npoxatees (Boston). Kuv txawm mus kawm dua ib lub tsev kawm ntawv qeb siab. Thaum lub caij ntuj so, kuv mus ua mentsis haujlwm los them nuj nqis. Muaj ib tug uas kuv ua haujlwm nrog, yog Yehauvas Cov Timkhawv. Nws piav txog zaj lus fajlem “xya xyoo” hauv Daniyees tshooj 4 rau kuv mloog. (Daniyees 4:13-17) Zaj fajlem no qhia tias peb nyob rau lub sijhawm kawg lawm. Wb niaj zaus tham Vajlugkub ua ke. Ntev mus ntev tuaj, kuv paub tias yog kuv xav ua Yehauvas Cov Timkhawv, kuv yuav tau hloov kuv lub neej qho mentsis. Kuv txawm tseg tsis nrog nws tham Vajlugkub lawm vim kuv tsis tau xav hloov.

Kuv txawm mus kawm ntawv kom txawj mus pab cov tibneeg txom nyem nyob rau Amelikas Qab Teb. Kuv xav tias yog kuv mus pab li no ces kuv lub neej yuav kaj siab lawm hov ntau. Tiamsis thaum kuv muab kawm mus kawm los, kuv pom tias txawm kuv mus pab los yeej ua tsis tau rau kuv muaj kev zoo siab. Kuv thiaj tseg ntua txojke mus kawm ntawv qeb siab.

MUS LWM LUB TEBCHAWS

Thaum lub 5 Hlis ntuj xyoo 1970, kuv txawm tsiv mus nyob rau tebchaws Nethawlee ntawm lub nroog Axitawda (Amsterdam). Kuv mus nrhiav tau tib txoj haujlwm zoo li kuv txiv txoj ua hauv tshav dav hlau. Kuv ua txoj haujlwm no, kuv thiaj tau mus ncig xyuas tebchaws xws li Afika, Amelikas, Yus Luv, thiab Axia. Txawm kuv mus ncig xyuas lub tebchaws twg los kuv pom tias tibneeg yeej kho tsis tau lawv tej teeb meem. Kuv lub siab yuj lias xav pab tibneeg nkaus nkaus xwb, kuv thiaj rov qab tsiv los nyob tebchaws Amelikas thiab rov mus kawm ntawv hauv lub nroog Npoxatees dua.

Kuv kawm tau ib nyuag ntu los yeej teb tsis tau tias vim li cas tibneeg xeev xwm tau los ua neeg. Kuv thiaj mus cuag xibhwb twj ywm thiab nug kiag nws. Los nws tsuas teb kuv tias: “Ua cas koj ho kawm ntawv ua tus dabtsi? Yog koj pheej nug li ko ces txhob kawm ntxiv lawm.” Nws teb li ntawd rau kuv ces kuv txawm tseg ntua tsis kawm ntxiv.

Kuv ua neej nyob tsis muaj ntsiab rau li. Kuv thiaj mus koom nrog ib pab neeg uas txhawb kom sawvdaws sib hlub sib pab thiab nyob sib haum xeeb. Kuv thiaj nrog lawv mus ncig qhov txhia qhov chaw puv ntia tebchaws Amelikas mus txog ntua Mev teb. Kuv nrog tej neeg uas tsis coj cai nyob ua ke sib nphoo ntxuas. Kuv nrog lawv nyob tau ib ntus li no los kuv yeej tsis muaj kev zoo siab li. Tsis tas li ntawd, kuv pom tias lawv coj tsis ncaj hlo li.

CAIJ NKOJ

Kuv tus kwv npawg wb mus nrhiav seb puas tau ib lub pov txwv twg zoo nyob

Thaum yau los, kuv yeej ib txwm xav ua ib tug neeg tsav nkoj. Kuv tus kwv npawg hu ua Thos (Tom) hnov tias kuv xav mus ncig tebchaws ces nws thiaj nrog kuv sib ua luag caij nkoj mus. Kuv xav mus nres nyob rau ib lub pov txwv uas muaj neeg tsawg tsawg xwv thiaj tsis muaj nom muaj tswv tswj.

Npawg Thos wb caij nkoj mus txog tebchaws Xapee (Spain) ntawm lub nroog Alenis Des Mas (Arenys de Mar). Thaum wb mus txog, wb mus yuav ib lub nkoj ntev li 31 tshim. Wb tau muab lub nkoj no kho mentsis vim wb tsis tau maj mus qhovtwg. Wb txawm muab lub cav hauv lub nkoj thau tawm thiab ntim taub dej haus rau hauv. Tom qab ntawd, wb yuav ob tug duav nquam nkoj ntev li 16 tshim kom tau nquam nkoj. Thaum wb npaj tau txhua yam tiav tag lawm ces wb txawm caij lub nkoj mus hla sab hiav txwv Is Dias (Indian Ocean) mus rau lub pov txwv Xesau (Seychelles). Wb npaj siab caij nkoj sab hnub poob ntawm tebchaws Afika sab qaum teb mus txog ntua sab qab teb. Wb saib tej ntaub ntawv qhia tebchaws thiab saib tej hnub qub los coj kev. Wb caij li no xwb los wb kuj mus txog chaw lawm thiab.

Lub caij thaum wb tseem caij nkoj ntawd, dej pheej ib sij txheem los rau hauv lub nkoj. Wb mam paub tias ntshe lub nkoj yog xuas ntoo txua xwb ces thiaj pheej txheem dej li ntawd. Tsis tas li ntawd, haj tseem muaj cua daj cua dub ntsawj tsis so. Kuv lub siab nyob tsis tus, kuv thiaj thov Vajtswv pab. Tau ib ntus no, kuv yeej tsis tau thov Vajtswv kiag li lawm. Kuv hais rau Vajtswv tias yog nws pab cawm kuv dim ces kuv yuav nrog nws sib raug zoo. Cua daj cua dub txawm cia li tu nrho lawm. Yog li ntawd, kuv yuav tau ua raws li kuv tau cog tseg.

Thaum wb nyob rau tom plawv hiav txwv, kuv txawm muab Vajtswv Txojlus los nthuav nyeem. Nyob ib ncig rau ntawm wb, kuv pom tej ntses loj ntses me thiab dej nyob puv ntia. Thaum tsaus ntuj los kuv pom tej hnub qub ntsais duj doom saum nruab ntug. Thaum kuv pom tej no ua rau kuv xav tias yuav tsum muaj Vajtswv, thiab kuv xav tias nws hlub tshua tibneeg kawg nkaus li.

Npawg Thos wb caij nkoj tau ob peb lub lim tiam ces wb mam los nres nkoj hauv tebchaws Xapee ntawm lub nroog Alikhates (Alicante). Wb thiaj txiav txim siab muab wb lub nkoj muag kom thiaj tau mentsis nyiaj los yuav ib lub nkoj tshiab. Tiamsis tsis muaj leejtwg kam yuav wb lub nkoj li. Kuv nyob xwb ces kuv thiaj li nyeem Vajtswv Txojlus.

Kuv nyeem mus nyeem los, kuv mam li pom tias Vajtswv Txojlus qhia tias yuav ua li cas thiaj li muaj kev zoo siab. Vajtswv Txojlus yeej qhia tseeb tseeb tias coj lub neej dawb huv yog li cas tiag. Kuv twb ntseeg Vajtswv li luag lwm leej lwm tus tiamsis kuv yeej tsis tau muab Vajtswv Txojlus coj los ua tib zoo nyeem kom tshab tshab thiab muab siv rau hauv kuv lub neej li.

Kuv txiav txim siab tias kuv yuav ua lub neej dawb huv. Kuv thiaj tsis kam haus yeeb haus tshuaj ntxiv lawm. Kuv txawm mus nrhiav seb puas muaj ib pab tibneeg twg coj raws li Vajtswv tej kevcai. Kuv thov kom Vajtswv coj kuv kev mus nrhiav nws cov neeg.

NRHIAV COV COJ RAWS LI VAJTSWV TEJ KEVCAI

Kuv xav tias kuv yuav mus ib lub tsev teev ntuj dhau ib lub txog theem kuv nrhiav tau lub coj raws li Vajtswv lub siab nyiam. Kuv thiaj taug kev nrhiav rau ub rau no hauv lub nroog Alikhates. Kuv pom tsev teev ntuj txawb pawg lug. Tiamsis lawv txawb mlom puv ntia ntawm tej ces kuv txawm tsis kam mus.

Hnub 7 (Sunday) thaum yav tav su, kuv zaum saum ib lub menyuam ncov roob thiab nyeem Yakaunpaus 2:1-5. Tshooj ntawd qhia tias kom tsis txhob ua zoo rau cov neeg nplua nuj nkaus nkaus xwb. Thaum kuv taug kev rov los rau hauv wb lub nkoj, kuv txawm los pom ib lub tsev hu ua “Yehauvas Cov Timkhawv Lub Tsev Nceeg Vaj.”

Kuv txawm xav zoj tias, ‘Cia kuv mus rau hauv seb lawv puas tos txais kuv.’ Kuv thiaj nkag kiag mus rau hauv. Kuv tsis muaj khau rau, tuaj hwj txwv kom nyos, thiab hnav khaub ncaws khaub khaub hlab. Muaj ib tug tub ncig num coj kuv mus zaum npuab ib tug niam tais. Tus niam tais no pab kuv nrhiav tej nqe hauv kuv phau Vajlugkub uas tus kwvtij saum sam thiaj nyeem. Tom qab kev sib txoos, sawvdaws txawm sau pes nthwv los hu kuv. Muaj ib tug txivneej caw kom kuv nrog nws mus tom tsev thiab kawm Vajtswv Txojlus ua ke. Tiamsis kuv tsis tau nyeem thoob Vajtswv Txojlus kuv thiaj teb tias: “Tau lawm. Thaum kuv xav kawm kuv mam li hais koj paub.” Kuv tsis kawm Vajlugkub tiamsis kuv yeej mus txhua txhua txojkev sib txoos.

Ob peb lub lim tiam tom qab ntawd, kuv txawm mus tom tus txivneej i lub tsev. Nws teb tau tag nrho kuv tej lus nug huv tibsi. Lub lim tiam tom qab xwb, nws muab ib co khaub ncaws zoo zoo pub rau kuv hnav. Nws piav tias cov khaub ncaws no yog ib tug kwvtij ntseeg raug kaw cov khaub ncaws. Tus kwvtij ntawd raug kaw vim nws xav coj raws li Vajtswv tej kevcai thiab tsis kam mus ua tub rog. (Yaxayas 2:4; Yauhas 13:34, 35) Thaum kuv hnov li no tag mas kuv paub tseeb tseeb lawm tias kuv nrhiav tau pawg neeg uas coj lub neej dawb huv lawm tiag. Kuv yuav tsis mus nrhiav ib koog pov txwv twg nyob lawm. Kuv lub hom phiaj yog rau siab ntso kawm Vajtswv Txojlus lawm xwb. Ces kuv txawm tsem rov qab mus nyob rau tebchaws Nathawlee lawm.

NRHIAV HAUJLWM UA

Siv nyog li 4 hnub kuv thiaj rov mus txog tebchaws Nathawlee ntawm lub nroog Nkoninkees (Groningen). Kuv txawm pib nrhiav haujlwm ua. Thaum kuv nrhiav pom ib txoj haujlwm, kuv txawm mus rau npe ntawm lawv. Ces muaj ib kab lus nug hais tias kuv coj txojkev ntseeg twg. Kuv sau hais tias: “Yehauvas Cov Timkhawv.” Thaum tus los pav nyeem txog, nws txawm ua ntsej muag ntshaus ntsho thiab hais tias yog nws xav tau kuv ua haujlwm ces nws mam li hu rau kuv paub. Tiamsis ntsiag to xwb.

Kuv thiaj mus nrhiav haujlwm dua rau lwm qhov. Kuv txawm mus nrog tus los pav tham seb lawv puas txais neeg ua haujlwm. Kuv piav rau nws tias kuv txawj kho nkoj. Nws teb kuv hais tias: “Koj pib ua haujlwm yav tav su los tau. Tiamsis kuv xav qhia rau koj paub ua ntej tias kuv tsis xav kom muaj teeb meem ntawm qhov chaw haujlwm no. Kuv yog Yehauvas Cov Timkhawv thiab kuv coj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus.” Kuv txawm teb hlo nws hais tias: “Kuv los yog Yehauvas Cov Timkhawv thiab tiag.” Nws paub tias kuv tsis yog ib tug Timkhawv vim kuv tseg plaub hau ntev ntev thiab hwj txwv kom nyos. Nws thiaj hais rau kuv tias nws yuav kawm Vajlugkub nrog kuv. Tamsim no kuv pom tias, tos kuv tsis tau txoj haujlwm i los yog Yehauvas pom zoo kuv tuaj ua txoj no. (Phau Ntawv Nkauj 37:4) Kuv ua haujlwm nrog tus kwvtij ntseeg no tau li 1 lub xyoos. Tsis tas li ntawd, nws haj tseem qhia Vajlugkub rau kuv. Ces kuv txawm ua kevcai raus dej rau lub 1 Hlis ntuj xyoo 1974.

LUB NEEJ MUAJ NTSIAB RAU

Tom qab ib lub hlis kuv ua kevcai raus dej tag, kuv txawm rau npe ua ib tug tho kev. Tes haujlwm no mas ua rau kuv kaj kaj siab. Tau ib hlis tom qab ntawd ntxiv, kuv txiav txim siab tsiv mus rau lub nroog Axitawda mus pab ib pawg tshaj tawm rau cov hais lus Xapee. Kuv nyiam hais lus Xapee thiab Po Tsu Nkau (Portuguese) qhia Vajlugkub rau tibneeg. Xyoo 1975 thaum lub 5 Hlis ntuj, lub koom haum tso cai rau kuv ua ib tug tho kev tshwj xeeb.

Muaj ib zaug ib tug muam ntseeg hu ua Ineke uas yog ib tug tho kev tshwj xeeb, txawm coj tau ib tug uas nws qhia Vajlugkub rau tuaj koom kev sib txoos. Wb thiaj tau sib ntsib. Ces tom qab ntawd, wb thiaj pib sau ntawv sib cuag. Thaum wb sau ntawv li no, wb xav tib yam thiab muaj tib lub hom phiaj. Xyoo 1976, wb thiaj sib sau los ua neej thiab ua ob tug tho kev tshwj xeeb mus txog ntua xyoo 1982. Nyob rau xyoo ntawd, lub koom haum caw wb mus kawm Kile-a uas yog pab 73. Wb zoo siab kawg li tias wb yuav mus pab cov ntseeg hauv tebchaws Khenyam (Kenya) hauv lub nroog Manpaxas (Mombasa). Wb tau mus pab thaj tsam no ntev li 5 lub xyoos ces xyoo 1987, wb ho mus pab cov ntseeg hauv tebchaws Taxaniyas (Tanzania). Nyob rau thaj tsam no, nom tswv nyuam qhuav tso cai rau Yehauvas Cov Timkhawv qhia Vajlugkub rau tibneeg. Wb mus nyob thaj tsam no tau 26 lub xyoos ces wb mam rov qab tsiv los rau tebchaws Khenyam.

Nyob rau tebchaws Afika sab hnub tuaj, kuv pojniam wb yeej txaus siab pab tibneeg kom paub Yehauvas

Tamsim no, kuv xam pom tias lub neej muaj ntsiab rau tiag tiag yog qhia Vajtswv Txojlus rau tibneeg kom lawv paub qhov tseeb. Xws li, nyob hauv lub nroog Manpaxas. Thaum kuv mus tshaj tawm txoj xov zoo, kuv txawm ntsib ib tug txivneej. Kuv muab 2 phau ntawv rau nws nyeem ces nws txawm hais tias: “Tom qab kuv nyeem ob phau no tag, kuv yuav tau ua li cas ntxiv?” Tau ib lub lim tiam tom qab ntawd, kuv pib kawm Vajlugkub nrog nws hauv phau ntawv hu ua Koj Nyob Tau Mus Ib Txhis Hauv Lub Qab Ntuj Tshiab (You Can Live Forever in Paradise on Earth). Phau ntawv no lub koom haum nyuam qhuav luam tawm ua lus Xivahili (Swahili). Tau ib xyoos tom qab xwb, nws twb ua kevcai raus dej thiab rau npe ua ib tug tho kev lawm. Txij thaum ntawd los, nws pojniam nkawv pab tau yuav luag 100 leej tibneeg los ua kevcai raus dej.

Kuv pojniam wb pom tias Yehauvas yeej pub nws cov tibneeg ua lub neej muaj ntsiab rau tiag tiag

Thaum kuv paub tau tias vim li cas tibneeg thiaj xeev xwm los, kuv zoo siab cuag li ib tug tub lag luam uas nrhiav tau lub hlaws muaj nuj nqis heev nws muab khaws tseg zoo zoo tsis kam muag rau leejtwg. (Mathais 13:45, 46) Kuv xav siv kuv lub neej pab kom tibneeg pom txog lub neej uas muaj ntsiab rau. Kuv pojniam wb pom tias Yehauvas yeej pub nws cov tibneeg ua lub neej muaj ntsiab rau tiag tiag.