1. Kokį pamokymą užrašė apaštalas Petras ir kodėl gali atrodyti, kad tai mums neįmanoma?

VISIEMS Dievo tarnams svarbu gerai perprasti pamokymą, kurį Petras užrašė pateptiesiems pirmojo amžiaus krikščionims. Apaštalas sakė: „Sekite Šventuoju, kuris jus pašaukė, ir visada šventai elkitės. Juk parašyta: „Būkite šventi, nes aš esu šventas“ (1 Pt 1:15, 16). Taigi, ką reiškia būti šventam geriausiai matome iš paties Jehovos tobulo pavyzdžio. Tiesa, gali atrodyti, kad mums, netobuliems, tai neįmanoma. Net ir apaštalas Petras darė klaidų. Vis dėlto, apskritai vertinant, jo gyvenimas irgi liudija, kad galime būti šventi.

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Šiame straipsnyje aptarsime, 1) kas yra šventumas, 2) kaip Biblijoje apibūdinamas Jehovos šventumas, 3) kaip turime elgtis, kad Jehovos akyse būtume šventi, ir 4) kaip nuo to priklauso mūsų santykiai su juo.

3. Su kuo daugelis sieja šventumą ir kas mums padeda suvokti, kokia tai savybė?

³ Vadinamieji šventieji paveiksluose neretai vaizduojami paniurę, susisieloję, iškankintais veidais. Bet ar sielvartinga veido išraiška tikrai liudija, kad žmogus yra šventas? Biblijoje rašoma, kad ir Dievas, ir tie, kurie jam tarnauja, yra laimingi (Ps 144:15; 1 Tim  1:11). Jėzus netgi pasmerkė žmones, kurie tik išoriškai atrodė dievoti ir šventi, o viduje tokie nebuvo (Mt 6:1; Mk 12:38). Tikrieji krikščionys semiasi žinių iš Biblijos ir pažįsta Jehovą, todėl gerai suvokia, kas iš tiesų yra šventumas. Taip pat jie supranta, kad Dievas žmones myli ir niekada neduoda per sunkių užduočių. Jie nė kiek neabejoja, kad klausyti priesako „būkite šventi“ įmanoma. Taigi pirmiausia aptarkime, kas yra šventumas.

4. Kas, remiantis Biblija, yra šventa?

⁴ Biblija moko, kad šventa yra tai, kas dorovine ir apeigine prasme tyra, taip pat kas atidėta ar paaukota Dievo tarnybai. Trumpai sakant, mes esame šventi, jeigu laikomės dorovės principų, Jehovą deramai garbiname ir mūsų santykiai su juo yra geri. Pagalvok, kokia didžiulė vertybė yra geri santykiai su pačiu visatos Kūrėju – tobulu ir nenusakomai šventu Dievu!

5. Ką apie Jehovą skelbia angelai?

⁵ Jehova yra šventas absoliučia prasme, jam svetimas bet koks netyrumas. Apie tai liudija serafai – angelai, tarnaujantys Visagaliui šalia jo sosto. Štai kokius jų žodžius vizijoje girdėjo pranašas Izaijas: „Šventas, šventas, šventas yra kareivijų Viešpats Jehova!“ (Iz 6:3). Aišku, šventi yra ir patys angelai – dėl to jiems ir leidžiama būti arti Jehovos sosto. Biblijoje rašoma, kad netgi vieta, kurioje žmonėms apsireikšdavo angelas, tapdavo šventa. Taip buvo, pavyzdžiui, kai Jehovos angelas degančio krūmo liepsnose pasirodė Mozei (Iš 3:2–5; Joz 5:15).

6, 7. a) Kas apie Jehovą sakoma giesmėje, kurią Mozė ir izraelitai giedojo perėję Raudonąją jūrą (Išėjimo 15:1, 11)? b) Kas izraelitams aiškiai primindavo, kad Jehova yra šventas? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁶ Kai izraelitai perėjo Raudonąją jūrą, Mozė ir visa tauta šlovino Jehovą giesme ir aukštino jo šventumą. (Perskaityk Išėjimo 15:1, 11.) Iki tol jie ilgą laiką vergavo Egipte. Tenai žmonės garbino visokias dievybes ir jų religinės apeigos toli gražu nebuvo tyros. Tas pat pasakytina ir apie kanaaniečius. Šie savo dievams netgi aukojo vaikus, jų apeigos buvo suterštos sakraline prostitucija (Kun 18:3, 4, 21–24; Įst 18:9, 10). Jehovai visi tokie iškrypimai ir nedorybės kelia pasibjaurėjimą. Jis yra absoliučiai šventas. Apie tai izraelitams liudijo ir įrašas aukso plokštelėje, pritvirtintoje prie vyriausiojo kunigo turbano. Joje buvo išraižyta: „Jehova yra šventas“ (Iš 28:36–38).

⁷ Visiems, kas šį įrašą pamatydavo, jis primindavo apie Jehovos neprilygstamą šventumą. O kaip su tais izraelitais, kurie vyriausiojo kunigo ir tos plokštelės nematydavo? Ar jie nežinojo, kad Dievas yra šventas? Žinojo. Juk visi žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo reguliariai sukviečiami į tautos sambūrį ir kunigai jiems skaitydavo Jehovos duotą Įstatymą (Įst 31:9–12). Jeigu ir tu būtum dalyvavęs tokiame sambūryje, būtum girdėjęs šiuos žodžius: „Aš esu Jehova, jūsų Dievas. Jūs turite elgtis šventai ir būti šventi, nes aš esu šventas“; „turite būti šventi  mano akivaizdoje, nes aš, Jehova, esu šventas“ (Kun 11:44, 45; 20:7, 26).

8. Kodėl turime įsiklausyti į tai, kas rašoma Kunigų 19:2 ir 1 Petro 1:14–16?

⁸ Kunigų 19:2 taip pat užrašytas aiškus Jehovos priesakas: „Jūs turite būti šventi, nes aš, jūsų Dievas Jehova, esu šventas.“ Galimas dalykas, apaštalas Petras ragindamas bendratikius šventai elgtis citavo būtent šios eilutės žodžius. (Perskaityk 1 Petro 1:14–16.) Mozės Įstatymui mes nesame pavaldūs, tačiau vis tiek, kaip pabrėžia Petras, turime būti šventi. To tikimasi iš visų – tiek pateptųjų, tiek ir kitų krikščionių (1 Pt 1:4; 2 Pt 3:13).

9. Kodėl verta pasigilinti į Kunigų knygos 19 skyrių?

⁹ Jehova mums padeda aiškiai suprasti, ko reikia, kad jo akyse būtume šventi. Vertingų gairių randame minėtame Kunigų knygos 19 skyriuje. Apie jį hebraistas Markas Kališas (Marcus Kalisch) rašo: „Šis skyrius ypatingas. Ko gero, tai pati informatyviausia, daugiausia gyvenimo sričių aprėpianti ir kai kuriais atžvilgiais reikšmingiausia Kunigų knygos, o gal ir visos Penkiaknygės, dalis.“ * Neišleisdami iš minties 19 skyriaus pradžioje užrašyto paraginimo „jūs turite būti šventi“, aptarkime kai kurias šio skyriaus eilutes ir pažiūrėkime, ko iš jų pasimokome.

10, 11. Kas ir kodėl pabrėžiama Kunigų 19:3?

¹⁰ Prisakęs izraelitams būti šventiems, Jehova pridūrė: „Kiekvienas privalo gerbti savo motiną ir tėvą. [...] Aš esu Jehova, jūsų Dievas“ (Kun 19:2, 3).

¹¹ Taigi turime visa širdimi gerbti savo tėvus. Prisimink, ką Jėzus atsakė vienam jaunam vyrui, uždavusiam klausimą: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad gaučiau amžiną gyvenimą?“ Jėzus tarp kita ko pabrėžė būtinybę gerbti tėvą ir motiną (Mt 19:16–19). Nepagarba  tėvams jį labai piktino. Fariziejams ir Raštų aiškintojams, kurie išsisukinėjo nuo atsakomybės rūpintis savo tėvais, Jėzus pareiškė: „Dėl savo tradicijos jūs atmetėte Dievo žodį“ (Mt 15:3–6). Prie „Dievo žodžio“, savaime aišku, priklauso ir penktas iš Dešimties įsakymų, užrašytas Išėjimo 20:12 ir pakartotas Kunigų 19:3. Ir nepamiršk: priesakas gerbti motiną ir tėvą Kunigų 19 skyriuje eina iškart po žodžių „jūs turite būti šventi, nes aš, jūsų Dievas Jehova, esu šventas“.

12. Apie ką pasvarstyti mus skatina žodžiai iš Kunigų 19:3?

¹² Tad gal vertėtų savęs paklausti: „Ar aš esu tėvams dėkingas ir juos myliu?“ Jeigu matai, kad turėtum labiau tėvais rūpintis, nedelsk. Praeities nepakeisi, bet gal nuo šiol galėtum jiems skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui dažniau aplankyti, paremti finansiškai, palaikyti dvasiškai ir emociškai? Atmink, kas prisakyta Kunigų 19:3.

13. a) Koks dar priesakas užrašytas Kunigų 19:3? b) Kokį pavyzdį mums parodė Jėzus, kaip pasakojama Luko 4:16–18?

¹³ Apie šventumą daug ką suprantame ir iš kito Kunigų 19:3 užrašyto priesako – laikytis šabo. Aišku, jis, kaip ir visi Mozės Įstatymo potvarkiai, dabar nebegalioja. Tačiau labai naudinga pamąstyti, ką šis nuostatas izraelitams reiškė ir ką gera šabas jiems duodavo. Tai buvo metas, kai žmonės galėjo pailsėti nuo darbų ir susitelkti į dvasinius dalykus. * Štai ir Jėzus šabo dieną eidavo į sinagogą ir skaitydavo ten Dievo Žodį (Iš 31:12–15; perskaityk Luko 4:16–18). Vadinasi, šabo įstatymas pamoko mus, kad svarbu reguliariai skirti laiko dvasinei veiklai. Jei matai, kad turėtum pasitempti, taip ir daryk. Rūpinkis savo dvasingumu ir stiprink draugystę su Jehova, tada jo akyse išties būsi šventas.

14. Kas ne kartą pabrėžiama Kunigų knygos 19 skyriuje?

¹⁴ Stengtis gyventi šventai mus skatina ir žodžiai, užrašyti Kunigų 19 skyriaus 4 eilutėje. Ten sakoma: „Aš esu Jehova, jūsų Dievas.“ Tame skyriuje panašiai pasakyta net 16 kartų. Lygiai tas pat pabrėžiama ir pirmajame iš Dešimties įsakymų: „Aš esu Jehova, tavo Dievas [...]. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane“ (Iš 20:2, 3). Taigi norėdami likti šventi Dievo akyse draugystę su juo turime branginti labiau už viską žemėje. Mes vadinamės Jehovos liudytojais, todėl privalome saugotis, kad savo žodžiais arba poelgiais neužtrauktume negarbės ar paniekos šventam Dievo vardui (Kun 19:12; Iz 57:15).

15. Ko mus pamoko Kunigų 19 skyriuje užrašyti nurodymai dėl aukų atnašavimo?

¹⁵ Iš ko buvo akivaizdu, ar izraelitas laikė Jehovą savo Dievu? Iš klusnumo jo įstatymams. „Laikysitės mano įsakų, mano duotų įstatymų, tik jais vadovausitės, – rašoma Kunigų 18:4. – Aš esu Jehova, jūsų Dievas.“ Kai kurie iš tų įstatymų paminėti mūsų aptariamame 19 skyriuje. Antai 5–8, 21 ir 22 eilutėse užrašyti nurodymai dėl gyvulių  atnašų. Aukas Dievui izraelitai privalėjo aukoti nustatytu metu ir būdu, kad neišniekintų „to, kas Jehovai šventa“. Mes iš šių eilučių irgi kai ko pasimokome. Kad Dievas mumis džiaugtųsi, turime, kaip rašoma Hebrajams 13:15, aukoti jam šventas gyriaus aukas.

16. Koks izraelitams duotas priesakas primena, kad nevalia susitapatinti su žmonėmis, kurie Dievui netarnauja?

¹⁶ Kad Dievo akyse liktume šventi, turime nebijoti iš aplinkinių išsiskirti. Tarkim, bendramoksliai, verslo partneriai, netikintys giminaičiai ar kiti žmonės spaudžia mus daryti ką nors nesuderinamo su Dievo valia. Suprantama, niekam nesinori būti balta varna, tad pasielgti teisingai gali būti nelengva. Kas įkvėps ryžto nepasiduoti spaudimui? Pamąstyk apie Dievo nurodymą izraelitams, užrašytą Kunigų 19:19: „Nedėvėsi drabužio, pasiūto iš dviejų skirtingos rūšies siūlų audinio.“ Tai buvo viena išskirtinių Izraelio tautos apdaro ypatybių. Šiandien mums nedraudžiama rengtis drabužiais, pasiūtais iš skirtingų rūšių siūlų, pavyzdžiui, iš medvilnės ir poliesterio ar vilnos ir viskozės. Tačiau tikrai nevalia sekti žmonėmis, kurių įsitikinimai ir gyvensena nesuderinami su Biblijos mokymais. Aišku, savo artimuosius nuoširdžiai mylime ir stengiamės daryti gera visiems žmonėms. Tačiau jeigu mus spaudžia pasielgti netinkamai, likime tvirti ir nebijokime skirtis nuo kitų. Atmink, ką pabrėžėme straipsnio pradžioje, – šventa yra tai, kas paaukota Dievo tarnybai, atiduota jam. Tad Jehovos akyse išliksime šventi, jei būsime jam visiškai atsidavę (2 Kor 6:14–16; 1 Pt 4:3, 4).

17, 18. Ko pasimokome iš potvarkio, užrašyto Kunigų 19:23–25?

¹⁷ Taigi žodžiai „Aš esu Jehova, jūsų Dievas“ turėjo skatinti izraelitus labiau už viską branginti draugystę su Dievu. Tai galime įžvelgti ir iš nurodymo, užrašyto Kunigų 19:23–25 (perskaityk). Pagalvok, ką jis reiškė izraelitams, atkeliavusiems į Pažadėtąją žemę. Kai žmogus pasisodindavo vaismedžių, pirmus trejus metus jų vaisiaus jam valgyti buvo nevalia. Ketvirtais metais derlius atitekdavo Dievui, šventyklos reikalams. Vaisių nuo savo medžių žmo gus galėdavo valgyti tik penktais metais. Toks įstatymas padėjo izraelitams suvokti, kad ne jų norai svarbiausi. Tarnystę Jehovai jie turėjo kelti aukščiau savo interesų ir neabejoti, kad Dievas parūpins užtektinai maisto. Be to, Jehova ragino tautą dosniai aukoti šventyklos reikalams.

¹⁸ Kunigų 19:23–25 užrašytas potvarkis primena Jėzaus žodžius iš Kalno pamokslo. Jis sakė: „Liaukitės nerimavę [...] dėl to, ką valgysite ar gersite [...]. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad jums viso to reikia.“ Dievui rūpi net menkas paukštelis, juo labiau atsidavęs tarnas (Mt 6:25, 26, 32). Galime tuo nė kiek neabejoti. Ir patys būkime pasirengę nuolankia dvasia, be gyrimosi šelpti stokojančius ir savo aukomis padėkime padengti bendruomenės išlaidas. Jehova tokį dosnumą tikrai mato ir už jį atlygins (Mt 6:2–4). Jeigu suprantame, kokiu principu pagrįstas nurodymas, užrašytas Kunigų 19:23–25, Dievo valia mums bus svarbiau už savus interesus.

19. Ką vertingo pasisėmei iš šio studijų straipsnio?

¹⁹ Mūsų àptartos Kunigų knygos 19 skyriaus eilutės padeda suprasti, kad būti šventiems Jehovos akyse reiškia sekti jo pavyzdžiu ir visada dorai elgtis (1 Pt 1:15). Toks elgesys yra geras liudijimas aplinkiniams. Jį matydami kai kurie žmonės pajaučia nuoširdžią pagarbą Dievui (1 Pt 2:12). Tačiau Kunigų knygos 19 skyriuje randame ir daugiau reikšmingų principų. Tolesniame straipsnyje aptarsime kelias kitas to skyriaus eilutes. Matysime, ką dar reiškia klausyti Petro paraginimo „būkite šventi“.