Ir al contenido

Ir al índice

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

Kipreguntas ri sikʼinelabʼ

¿Jas kraj kubʼij ri taqanik kʼo pa Levítico 19:16 «matzukuj pa ri qʼatbʼal tzij usachik ubʼiʼ uwach ri akʼulja» y jas kukʼut chqawach?

Ri Jehová xubʼij chke ri israelitas che rajawaxik keʼux tastalik taq winaq. Rech kekunik kkibʼan wariʼ, xuya wajun taqanik chke: «Majaluj tzij pa kiwiʼ ri awajil atzʼaqat e matzukuj pa ri qʼatbʼal tzij usachik ubʼiʼ uwach ri akʼulja. In ri in Yahweh» (Lev. 19:2; Lev. 19:16, RI TYOXLAJ WUJ).

Ri e tzij «usachik ubʼiʼ uwach ri» are ri qas kubʼij pa ri tzij che xtzʼibʼax pa ri chʼabʼal hebreo. Are kʼu ¿jas kraj kubʼij? Kebʼ oxibʼ tzij judías che kchʼaw chrij ri wuj Levítico, kubʼij: «Wajun chʼaqap re ri versículo sibʼalaj kʼax uchʼobʼik ri qas kraj kubʼij pa ri chʼabʼal hebreo, literalmente kraj kubʼij ‹takʼalem ta chunaqaj o chuxukut ri›» (The JPS Torah Commentary: Leviticus).

Jujun winaq che kʼo nim ketaʼmabʼal kkibʼij che waʼ taq tzij riʼ kʼo ubʼanik rukʼ ri kubʼij ri jun kan versículo, che kubʼij: «Mabʼan ri man sukʼilal taj are taq kabʼan ri aqʼatan tzij: mawi matoʼ uwiʼ ri tuqar, makʼayij awibʼ pa uqʼabʼ ri kʼo ukuʼinem. Are qas chabʼanaʼ ri sukʼilal are taq kabʼan ri qʼatan tzij» (Lev. 19:15). We qastzij ri kkibʼij ri winaq, ri taqanik che kʼo pa ri versículo 16 che utz taj ksachisax ri ubʼiʼ uwach jun winaq, kraj kubʼij riʼ che ri israelitas rajawaxik kʼo ta jun itzelal kkibʼan che ri kajil kitzʼaqat pa ri qʼatoj tzij, pa ri kʼayij y rukʼ ri kifamilia. Xuqujeʼ kkibʼan ta tzij xa rumal che kkiriq utzilal. Qastzij che kqabʼan ta ri e jastaq riʼ, are kʼu xaq xiw ta wariʼ kukʼut ri versículo 16, xaneʼ kʼo chi jun jastaq nim ubʼanik kukʼut chqawach.

Chojchoman chrij ri nabʼe taq tzij che kʼo chupam wajun versículo riʼ. Ri Dios xubʼij chke ri israelitas che kkibʼan ta tzijtal o ajaltzijol. Chnaʼtaj chqe che ri ubʼanik tzijtal junam ta rukʼ ri uqʼaxexik tzij, are kʼu wariʼ xuqujeʼ utz taj, rumal che xuqujeʼ kuyak chʼoj chkixoʼl taq ri winaq (Prov. 10:19; Ecl. 10:12-14; 1 Tim. 5:11-15; Sant. 3:6). Kʼi mul, ri tzijtal kbʼixik xa rech kbʼan kʼax che ri ubʼantajik jun chi winaq. Ri tzijtal are jun tzij qastzij taj che kbʼix chrij jun winaq y weneʼ wariʼ kubʼan kʼax che ri ukʼaslemal. Je wariʼ ri xkʼulmataj rukʼ ri Nabot. Jujun taq achijabʼ xkibʼan tzijtal chrij y umak kech e areʼ xkamisax rukʼ taq abʼaj paneʼ maj umak (1 Rey. 21:8-13). Junam rukʼ ri kubʼij ri kʼisbʼal taq tzij che kʼo pa Levítico 19:16, ri tzijtal kubʼano che jun winaq kuriq kʼax.

Xuqujeʼ weneʼ jun winaq kubʼan tzijtal chrij jun winaq chik rumal che itzel krilo. Pa 1 Juan 3:15 kubʼij: «Apachin ta ne ri kretzelaj uwach ri rachalal, kamisanel riʼ. Iwetaʼm kʼut chi ronojel kamisanel man kkuʼin taj kkʼojiʼ junalik ukʼaslemal». Are chiʼ ri Dios uyaʼom chi ri taqanik pa Levítico 19:16, xubʼij chi wariʼ: «Makʼuʼ ri retzelaxik uwach ri awachalal chupam ri awanimaʼ» (Lev. 19:17).

Rumal laʼ, ri taqanik kʼo pa Levítico 19:16 sibʼalaj nim ubʼanik chqawach oj ri cristianos. Rajawaxik kqaxutuj ri itzel taq chomanik y kʼo ta jumul kqabʼan tzijtal chkij ri e nikʼaj chik. We kqasach ubʼiʼ uwach jun winaq, kraj kubʼij, kqabʼan tzijtal chrij xa rumal che utz ta kqil ri ubʼantajik o rumal che ktiʼtot kqanaʼ che, rukʼ wariʼ kqakʼutu che itzel kqilo. Y utz taj we jun cristiano itzel kril jun chi winaq (Mat. 12:36, 37).