Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

FARKARKOR 50

Mgomnaf Kaku Mgaren ro Manfarandows Ḇeḇye ya

Mgomnaf Kaku Mgaren ro Manfarandows Ḇeḇye ya

”Nari simnaf mkaren ayedi.”​—YOH. 10:16.

DOYA 3 Samambraḇ, Kakakyar, ma Saneraro Nkoḇedi

ROI NA KOFARKOR *

1. Roi oser risai ḇefnai fa Yesus byukimnis manfamyan ḇyesi kuker domba nai sya?

YESUS ikofen ḇo doḇe manggundi ma manfamyan ḇyesi sikmnis si raris manfarandows oso kuker domba nai ḇyesi. (Yoh. 10:14) Ine imnis kukro domba nai sya smambir manfarandows sesi ma simarisen siso i. Turis oso ikofen raso myam ro manggundi roi ani. Doḇe, ”Ras ani siḇe sefoto domba riḇeso, inja sḇesewar fa sor domba ansine. Ḇoi domba ansi simewer sfanam sindi snar simnaf ḇaḇir mgaren sena ḇa. Mura ido, romawa mgun ḇeḇemanfarandows oso ryama. Rofyor dor domba ansi sikam siso i ḇeri.”

2-3. (a) Moḇsa Yesus manfamyan ḇyesi simnaf mgaren ḇyesi rai? (b) Rosai nari kawos ro farkarkor ine ma ḇeuser ya?

2 Fawar ro turis ani nafrur ko fa koswarepen Yesus wos ḇyena kuker domba ḇyesi isoine manfamyan ḇyesi. Yesus doḇe, ”Nari simnaf mkaren ayedi.” (Yoh. 10:16) Ḇape Yesus isya ro nanggi kwar. Moḇsa komnaf mkaren ḇyena rai? Komnaf i kuker kofrur farkarkor byuk kam ḇe ko na.​—Mat. 7:24, 25.

3 Ro farkarkor ine ma farkarkor ḇeuser ya nari kawos farkarkor riḇeso Yesus, manfarandows ḇeḇye koḇedi byukfarkor ko na. Rodine na Yesus fyarkor ko insa komnai kofrur roi ḇeḇeso. I kako dapḇair roi riḇeso fandun kaku fa kofrur ya. Inja, ro farkarkor ine nari kawos roi risuru kopok kofrur awer na.

”MKOḆEḆIRḆAR AWER”

4. Imnis Lukas 12:29, imbude koḇeḇirḇar manggenem kuker roi risai?

4 Wasya Lukas 12:29. Yesus danun ḇe manfamyan ḇyesi fa seḇirḇar manggenem awer faro fandandun rasras sena. Kofawi anun Yesus ikofen nakam ima nggaku ma nun payamyum ḇesya kwar. Inja komarisen kaku fa kofrur na. Ḇape fyorno ido, imbude kokara ima syamswen. Rosai ḇefnai i?

5. Rosai ḇefnai fa Yesus manfamyan riḇeso ḇyesi seḇirḇar kuker fandandun rasras sena?

 5 Yesus manfamyan ḇeḇeso ḇyesi imbude seḇirḇar kuker fandandun rasras sena raris anan, sansun, ma moḇ sḇarek rona. Imbude sḇarek ro moḇ ḇesabarar, inja samswen fa sisewar pipi fa sfamfon kina sena. Ḇaido, snonggaku oso sikyar ro kina yadori fa ḇesewar ḇaido ḇefamfon fandandun sena imbude imar kwar, inja kina ḇesesya sna pipi nabor ḇa fa sfamfon fandandun sena. Osower ido, imbude pandemi COVID-19 ine ifrur fa snonggaku sna fararur noḇa kwar. Fyor kosmai roi ḇerarya ido, rariso kofrur ḇaido kombranuser Yesus anun ḇyedi fa koḇirḇar manggenem awer.

Koḇeḇirḇar awer faro fandandun rasras koḇena rawo koswara ”kombrur”. Ḇape, kokyar kaku faro Yahwe I pdef (Mam syos ḇe 6-8) *

6. Fawar pan rosai Manwawan Petrus ismai ro Danosen Galilea.

6 Ras oso, Manwawan Petrus ma manfamyan ḇesesya sisya ro wai ro Danosen Galilea, ro ras ani wam ipok isya myun. Inja skokandor, smam Yesus imbran ro war ya bori. Petrus doḇo, ”Manseren, aurya ido, wakofen ḇo yambran ro warya bori mufaḇe au.” Yesus ikofen, ”Rwamuma!” inja Petrus dado bur wai ya ma ”imbran ro war ya bori fa isrow Yesus”. Ḇape rosai ḇejadi ya wer. ”Rofyor ḇyabir wam ya ipok, imkak ma iswarḇaḇ imbrur inja dar-dor: ”Manseren, wafnoḇek aya’!” Yesus isawar fa iser i ma ifnoḇek Petrus i. Inja koswarepen fafisu Petrus myam monda ḇe Yesus, bisa imbran ro war ya bori. Ḇape fafisu myam wam ya ipok, imgak ma iswarḇaḇ imbrur.​—Mat. 14:24-31.

7. Rosai na kofarkor ro Petrus fawar ḇyena?

7 Na kofarkor ro Petrus fawar ḇyena ine. Komam kada rofyor Petrus dadobur wai ya ma imbran ro war yabori, isya kyara ḇaḇeri snar nari imkak fyor myam wam ḇepok ya ma iswarḇaḇ imbrur. Petrus na imarisen kaku fa imbran pdef ro war ya bori mufa ḇe Yesus i. Ḇape, snar myam monda mufa ḇe Yesus i pdef ḇa iso ḇewar fa iswarḇaḇ imbrur. Kirine na jadi fa kombran ro war ya bori ḇa. Kokako kaksmai fafrowes nabor ro kakyar ya. Fyor komam monda pdef ḇe Yahwe I ma asas Ḇyena ḇa ido, na koswarbaḇ kombrur ro rurya. Inja, fafisu kosmai samswen raris wam ḇepok ro kenem koḇena rariryano fandun fa komam monda pdef ḇe Yahwe I ma koswarepen snar isambraḇ fa ifnoḇek ko. Inja rariso kofrur roi anine rai?

8. Rosai fandun fa koswarepen kaku faro fandandun rasras koḇena?

8 Rosai koswarepen ya insa koḇeḇirḇar manggenem awer faro fandun rasras koḇena. Snar fandun fa kokyar kaku faro Yahwe ma koḇeḇirḇar manggenem awer. Snar koswarepen Yahwe, Kma ḇesaswar koḇedi ḇyeasas kwar ḇaido ikofen kwar nari fyamfon fandandun rasras koḇena fyor kosewar ḇepon fandandun rur koḇena. (Mat. 6:32, 33) Inja rarirya Yahwe na fyasnai kaku asas Ḇyena. (Ul. 8:4, 15, 16; Mz. 37:25) Inja komam ido, man ḇero farsyos iyaswa ma pampen ro maper monda Yahwe fyaduru si, ikako nari ifrur rarirya ḇe ko. Inja, kopok koḇeḇirḇar manggenem awer faro anan ma roi kosansun na. (Mat. 6:26-30; Flp. 4:6, 7) Imnis sinan ḇesaswar, Kma koḇedi ro nanggi nari fyamfon fandandun koḇena snar iswar kaku ko. Rarirya kokyar kaku Yahwe fyaduru ma myamwarek ko.

9. Rosai wafarkor ro imbeswa perintis suine fawar suḇena?

9 Komam fawar rosai ḇefasnai Yahwe bisa fyamfon fandandun rasras koḇena. Raris fawar ro imbeswa perintis imḇe ḇera ḇeyun imbesrar ḇeḇeso ḇeḇarek ro moḇ snonggaku srir snonggaku mandaman sya fa siso fananjur na. Snar oto suḇedi ikwar kwar inja sufandun jam oser syadi fa sufarfyer ro diwa. Snonswa ya fyawar ḇo doḇe, ”Fananjur ya imnai, suwan imbesrar ansya fa sanan ro rum suḇedi. Mboi, suwasen kaḇer snar suna roḇean no ḇa ro rum ya.” Mura, rariso susmai roḇean ya rai? Snonswa ya doḇe, ”Rofyor nufyafer ro rum, numam ro ḇarpon kedwa nuḇedi srir roḇean kantong risuru. Nufawi ḇa mansei ḇerir kaku na. Yahwe fyamfon kaku fandandun rasras nuḇena.” Fyoroḇa ramnai wer, oto ḇekwar suḇedine ḇyerusak. Ramnai sufandun oto fa suḇukibaryas. Suna pipi nabor ḇa fa sufrur mnis oto ani. Inja rarirya suyun oto ani ḇe bengkel insa sufawi babyak ro oto ani fyor sifrur mnis na. Ḇape sukandor monda, snon oso ryama ḇo ifuken, ”Mansei bena oto ani?” Inja naek ani kyarem ḇo doḇe iso bena oto ya mboi oto ani isya ḇyerusak. Inja snon ani doḇe, ”Imarisen fa kyowes oto ya, ma kyara marḇak faro oto ḇerusak ani ḇa inja ikofen ḇo doḇe swari isya syewar oto ḇemnis kuker radine kuker warna ḇemnis radine. Inja ikofen ḇe naek ani. Iḇe byow oto ani kuker babyak rifis?” Rofyor oto ani ḇyeḇebow kwar, suna pipi ḇesrow fa sukowes oto ḇese. Inja doḇe ras ani sumarisen kaku! Sufawi roi susmai nane, nasya ro manggun na ḇa. Inema fafnoḇek ro Yahwe I.”

10. Ro Mazmur 37:5, rosai fandun fa kofrur ya koḇeḇirḇar manggenem faro fandandun rasras koḇena?

10 Fyor komnaf manfarandows ḇeḇye ya ma koḇeḇirḇar wer ḇa faro fandandun rasras koḇena ido, nari Yahwe fyamfon fandandun koḇena. (Wasya Mazmur 37:5; 1 Ptr. 5:7) Kokara pan samswen ḇeḇeso ḇeyap ro syos  ḇeḇe 5 ya. Isof ro kirine, imbude Yahwe fyamfon fandandun koḇena roro ḇebukor ro kina koḇesya ḇaido imbude ifnoḇek ko ro ḇebukor ro moḇ kofararur na. Ḇape fyor ḇebukor ro kina oso ifrur roi ani wer ḇa ḇaido nya fararur ḇa ido Yahwe nari fyamfon fandandun koḇena kuker nyan ḇese sarirya monda. Inja nari kokyar faro roi ani snar na myam ko monda ḇa. Inja rodine nari kawos Yesus anun ḇyena faro roi ḇese kopok kofrur awer na.

”MKOḆE ḆAḆEMANKARA AWER”

Na komnai koḇemankara snonggaku ḇesesya fyor komam monda faro rari-rari ḇepyum sena (Mam syos ḇe 11, 14-16) *

11. Raris Yesus anun ḇyena ḇeḇefas ro Matius 7:1, 2 ya, rosai kopok kofrur awer na, ma rosai ḇefnai fa imbude roi ine syamswen?

11 Wasya Matius 7:1, 2. Yesus ifawi snar snonggaku sima sinapes ḇa ma smam monda faro snonggaku ḇese sya sasar sena. Ma rodine na komam rosai Yesus ikofen ya: ”Mkoḇe ḇaḇemankara awer.” Imbude koḇesewar kaku insama koḇemankara min Kristen koḇesi ḇa. Ḇape, fyorno ido kofrur rarirya ḇa. Ma kosasurem si, fyor ndarirya ido rosai fandun fa kofrur kakuya? Fandun fa koḇesewar marmar kaku fa komnai ḇaido koḇemankara awer snonggaku ḇesesya raris Yesus ikofen ya.

12-13. Rariso Yahwe nyan ḇepyum Ḇyena ifnoḇek ko fa koḇemankara awer snonggaku ḇesesya?

12 Fyor kokarauser Yahwe nyan ḇepyum fyasnai na bisa kosmai payamyum ya. Yahwe ima myam monda ḇesya kwar faro roi ḇepyum ro snonggaku sya. Ine bisa komam ro nyan Yahwe ifrur pyum Raja Daud, ḇefrur sasar ḇeba kali riḇeso kwar. Imnis ra, Daud ḇyesasar kuker Bat-syeba i, ma ifrur insama Bat-syeba swari smuni ro mamamun ya. (2 Sam. 11:2-4, 14, 15, 24) Naiso ḇewar, Daud ma kina ḇesya, isoine bin ḇese byuk sya, sismai samswen nabore. (2 Sam. 12:10, 11) Ro fafisu ḇesena, Yahwe iwan Daud i ḇa fa kyor barbor ro sordade sya, mboi Daud dor insama skor barbor ro sordade sya. Ine nfasnai kaku Daud ikyar faro Yahwe I ḇa. Ma imbude Daud ifrur rarirya kukro darareri snar nya sordade ḇebor ma kyara sordade ansine bisa skadaun er ḇyansi. Inja sasar Daud ifrur nane, snonggaku Israel ri 70.000 simar snar dafduf ḇefarpampam!​—2 Sam. 24:1-4, 10-15.

13 Wawasen ausya wakenem ro Israel fafisu ani, moḇsa mam Daud i rai? Kokara na fandun fa ismai ampun ro Yahwe I ḇa ke? Yahwe ima kyara ḇaḇeri rarirya ḇa. Myam monda faro soasuser Daud fyasnai na ro kenem ḇyedi ma fyasnai marandor ḇekaku. Iso ḇefnai fa Yahwe imarisen byuk ampun faro Daud sasar ḇeba ifrur na. Yahwe fyawi snar Daud iswar kaku I ma imarisen ifrur rosai ḇekaku na. Inja ko kam kokofen kasumasa snar Allah koḇedi myam monda faro roi ḇepyum ḇero kona.​—1 Raj. 9:4; 1 Taw. 29:10, 17.

14. Rosai na snonggaku Kristen sifrur kaku ya insama sipok semankara snonggaku ḇesesya awer?

14 Yahwe dor fa konapes kaku raris I ḇa. Inja, ko kako kopok kor awer fa ḇesesya sinapes. Ma fandun fa komam monda faro roi ḇepyum ḇero sina. Ine bisa napyan ḇe ko fa komam ḇaḇeraryarḇa ro snonggaku ḇesesya ma kawos sampampum ḇaido kosnurem si. Ḇoi, fyor kosofarari Yahwe ido, na kofararur kayam kuker ḇesesya fafisu komam roi ḇenapes ḇa ḇaido sasar sena. Imnis ra karui berlian siyas ḇaim na imbude smam napyum ḇa. Mboi, fyor snonggaku oso myam monda faro roi ani ḇa, nari fyawi karui berlian ani ipyum kaku ma ḇyemaeja rofyor skaruki ma siyasi. Rarirya kako koso farari Yahwe ma Yesus su kuker komam awer faro ḇaḇeraryarḇa snonggaku ḇesesya sena awer ḇoi komamuser faro rari-rari ḇepyum sena.

15. Rosai wer na ḇefnoḇek ko fa kopampum ḇaido kosnurem awer snonggaku ḇesesya?

15 Na komam roi ḇese risai na ḇefnoḇek ko fa kopok kawos pampum ḇaido kosnurem awer snonggaku ḇesesya? Kuker komam monda faro rari ḇepyum snonggaku ḇesesya sena, iso ḇefnai fa fandun fa kokarauser kankenem sena. Raris komam ro Yesus nyan ḇepyum fyasnai na. Ras oso isya kyain ro bait ya, Yesus myam bin kabom ḇesabarar oso dakrir remis risuru ro burua farsarser ani dori. Yesus dawos ḇaido kyara ḇa, ’Rosai ḇefnai fa kabom ani byuk farsarser nabor syadi ḇa?’ Snar Yesus myam faro barbor ro farsarser kabom ani ḇyena ḇa. Ḇape, Yesus kyarauser bin kabom ḇesabarar ani ismai na ma myam monda faro roi ḇefnai fa byuk farsarser ya. Naiso ḇefrur Yesus isandik ḇaido ḇyesyowi i snar byuk roi ḇepyum syadi kwar.​—Luk. 21:1-4.

16. Rosai na wafarkor ro Veronica fawar ḇyena?

16 Na kofarkor ro imbesrar ḇenir Veronica fawar ḇyena, roi kofarkor ya iso fandun kaku fa kokarauser roi snonggaku ḇesesya sismai na. Ro sidang Veronica iryur ya, imbesrar oso isya demir fyaduru roma ḇyedi. Veronica ikofen, ”Yamam imbesrar ani ma romawa ḇyedi suso fananjur mnis ḇa ma ḇaḇebaryas ya ḇa kako. Ine nafrur fa yakara sasar kwar faro su. Mura, yaḇaryas kuker imbesrar ani. Inja imbesrar ani fyawar ḇo doḇe romawa ḇyedi iduf dafduf sorḇe autisme. Imbesrar ani ḇyesewar kaku fa ifrur roi ḇepyum syadi insama fyamfon fandandun ḇyena ma romawa ḇyedine faro fandandun baken saprop ma ro rurya kako. Snar roma ḇyedine dafduf ḇyedine iso inoido suso fananjur ro sidang ḇese. Inja Veronica doḇe, ”Insape yafawi snar kankenem imbesrar ani samswen fafaya kaku. Kirine, yaswar kaku ma yaḇesyowi I snar yafawi ifrur ḇesya kwar fa ifarmyan ḇe Yahwe I.”

17. Yakobus 2:8 iwan ko fa kofrur roi risai, ma rariso kofrur roi ani rai?

17 Rosai na kofrur kaku ya fyor kosampum ḇaido kosnurem min Kristen koḇedi? Fandun fa koswarepen parenta ani dor ko fa koswar naek srar koḇesi. (Wasya Yakobus 2:8.) Osower ido, koḇenadi kaku faro Yahwe ma kor insama ifnoḇek ko fa koḇemankara awer snonggaku ani. Imnis nadi kor ya, fandun fa koḇesewar kaku fa koḇebati kuker snonggaku ani insama komambir syadi i wer. Bisa kor insama ifnoḇek ko ro ḇaḇebaryas ḇaido konan kayam kukeri. Rofyor komambir i kwar, koḇesewar kaku fa kosofarari Yahwe ma Yesus su kuker komam monda faro roi ḇepyum roi ina. Kofrur rarirya ido, kofasnai koso anun ro manfarandows ḇeḇye koḇedi ma kopok koḇemankara snonggaku sya awer.

18. Rariso kofasnai snar komnaf mgaren ro manfarandows ḇeḇye koḇedi?

18 Koḇe Yesus manfamyan ḇyesi kuker komnaf Yesus i, imnis ra domba nai ḇemnaf ḇaḇir mgaren ro manfarandows sedi. Rarirya kako fyor koḇesewar fa koḇeḇirḇar ḇa faro fandandun rasras koḇena ma kopok koḇemankara awer snonggaku ḇesesya ido, Yahwe ma Yesus na suḇebarakas roi kofrur na. Inja koro bar ”naek ḇeborḇa” ke ḇaido ”domba-domba ono ḇese”, iḇyekada ko kam komnaf ma kosouser manfarandows ḇeḇye koḇedi. (Luk. 12:32; Yoh. 10:11, 14, 16) Ro farkarkor ḇeuser ya, nari kawos Yesus anun ḇyedi kuker roi risuru fandun fa manfamyan ḇyedi sifrur ya.

DOYA 101 Kofararur Kayam ro Ḇaḇeoser

^ syos 5 Rofyor Yesus ikofen domba-domba ḇyesi nari simnaf mkaren ḇyena, ine kyurfasnai manfamyan ḇyesi nari simnaf farkarkor ḇyena ma sifrur na ro kenem sena. Yesus danun ḇe ko fa koḇeḇirḇar awer faro fandandun rasras koḇena ma komnai fa koḇemankara snonggaku ḇesesya. Inja, ro farkarkor ine nari kawos nyan kofrur anun risuru ansuine.

^ syos 51 KAFKOFEN FARO SONIN: Naek oso nya fararur wer ḇa, ismai pipi nabor ḇa fa ḇyukifamfon kina ḇyesi, ramnai fandun fa isewar moḇ ḇese fa sḇarek rona. Rofyor ḇyeḇirḇar ker faro roi anna ido, na myam ḇepon farsamsyom ḇyena faro Yahwe I ḇa.

^ syos 53 KAFKOFEN FARO SONIN: Naek oso isaryar ḇe fananjur ya. Ḇape naek ine ifrur roi ḇepyum nabor kwar, raris byuk kesaksian ḇeḇeresmi ḇa, ifnoḇek ḇesinan kwar sya, ma iso ro fadaduru Balai Kerajaan ya.