Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 50

Mloog Tus Tswv Yug Yaj

Mloog Tus Tswv Yug Yaj

“Lawv yuav mloog kuv lub suab.”​—YAUHAS 10:16.

ZAJ NKAUJ 3 Peb Qhov Chaw Vam Khom

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Vim li cas Yexus hais tias cov uas raws nws qab zoo li pab yaj?

YEXUS hais tias cov uas raws nws qab zoo li pab yaj uas raws tus tswv yaj. (Yauhas 10:14) Tej yaj yeej paub tus tswv lub suab hu. Ib tug txivneej uas mus ncig xyuas tebchaws tau hais tias: “Peb tabtom yees duab ntawm ib pab yaj thiab peb sim hu seb cov yaj puas los. Txawm peb hu npaum li cas los coj yaj yeej tsis los li vim tias peb tsis yog tus tswv. Tib pliag ntshis xwb tus tub yug yaj txawm tuaj txog ntua ces nws cuab pab yaj. Pab yaj txawm raws nws qab ua zwb zawv mus.”

2-3. (1) Peb qhia li cas tias peb mloog Yexus lub suab? (2) Nyob hauv zaj no thiab zaj tom ntej peb yuav kawm txog dabtsi?

2 Tej yam uas tus txivneej ncig tebchaws tau pom no ua rau peb ras dheev txog Yexus cov lus qhia. Yexus hais txog nws cov yaj tias: “Lawv yuav mloog kuv lub suab.” (Yauhas 10:16) Ua li ntawd no Yexus twb nyob saum ntuj ceeb tsheej lawm ces peb ho yuav mloog tau nws lub suab li cas? Thaum peb coj thiab ua raws li Tus Tswv qhia ces twg yog peb mloog nws lub suab lawm.​—Mathais 7:24, 25.

3 Hauv zaj kawm no thiab zaj tom ntej, peb yuav kawm txog Yexus ib co lus qhuab qhia. Yexus tau qhia tias yam twg tsis tsim nyog rau peb ua thiab yam twg tsim nyog rau peb ua. Nyob rau zaj no peb yuav pib kawm txog ob yam uas tsis tsim nyog rau peb ua.

“TSIS TXHOB TXHAWJ”

4. Raws li Lukas 12:29, tibneeg kheev txhawj txog dabtsi?

4 Nyeem Lukas 12:29. Yexus hais kom nws cov thwjtim tsis “txhob txhawj” nyob tsam nrhiav tsis tau dabtsi los noj, los haus, thiab los hnav. Yexus tej lus no yeej muaj tseeb thiab yeej yog lus nyiaj lus kub. Txawm ntau zaus peb xav coj li Yexus qhia los yeej muaj qho zaug nyuaj kawg li rau peb coj li ntawd. Cia peb tham me ntswb mentsis ntxiv seb yog vim li cas tiag?

5. Vim li cas ib co pheej txhawj txhawj?

 5 Muaj tej tug yeej txhawj nyob tsam tsis muaj txaus noj txaus haus, txaus hnav thiab ib lub chaw nkaum tshav nkaum nag. Hos tej tug ho nyob rau tej lub tebchaws uas khwv npaum twg los tsis txaus los yug tsev neeg. Los yog tej zaum tus uas yug lub cuab lub yig ho tau tag sim neej, thiab tseg cov nyob tom qab txom nyem ntsuav. Tsis tas li ntawd tej zaum tus kab mob COVID-19 tau ua rau ib co poob haujlwm thiab khwv tsis txaus los yug tsev neeg. (Tej Lus Qhia 9:11) Yog tias peb ib tug twg tabtom raug tej yam zoo li no, Yexus cov lus kom tsis txhob txhawj txhawj yuav ua li cas nplig tau peb lub siab?

Peb tej kev txhawj xeeb yuav ua rau peb txojkev ntseeg tog zuj zus, los cia peb tso siab rau Yehauvas (Saib nqe 6-8) *

6. Piav seb ua li cas rau Petus.

6 Muaj ib zaug Petus thiab cov thwjtim caij nkoj hauv Hiavtxwv Kalilais ces txawm muaj cua daj cua dub ntsawj tuaj ntaus lub nkoj. Lawv txawm pom Yexus taug kev saum nplaim dej los cuag cov thwjtim. Petus thiaj hais tias: “Tus Tswv, yog hais tias yog koj tiag, thov koj hais kom kuv mus tau saum nplaim dej tuaj cuag koj.” Yexus txawm kom Petus mus cuag nws. Petus thiaj li “tawm hauv lub nkoj mus kotaw saum nplaim dej mus cuag Yexus.” Tom qab ntawd ua li cas lawm xwb? “Thaum Petus pom cua ntsawj hlob hlob nws ntshai kawg li, ces nws txawm tog zog rau hauv dej, nws hu nrov nrov hais tias, ‘Tus Tswv, thov koj pab kuv!’” Yexus txawm cev loo tes mus rub nws. Thaum Petus saib Yexus, nws thiaj taug tau kev sau nplaim dej ib yam li Yexus. Tiamsis thaum Petus tig mus ntsia cov cua daj cuaj dub ib puag ncig nws, ces nws txawm ntaus siab yau thiab tog rau hauv dej.​—Mathais 14:24-3.

7. Petus tus yam ntxwv qhia peb li cas?

7 Petus tus yam ntxwv qhia li cas rau peb? Thaum Petus tawm ntawm lub nkoj mus nws tsis nco qab xav txog tej cua daj cua dub ib ncig nws. Yog li ntawd nws thiaj taug kev saum nplaim dej mus cuag Yexus. Tiamsis qhov uas Petus pib txhawj txhawj thiaj ua rau nws tog lawm. Niaj hnub niam no peb yeej tsis muaj peevxwm mus mus los los tau saum nplaim dej tiamsis peb txojkev ntseeg yeej raug kev sim ib yam li Petus. Yog tias peb pheej txhawj txhawj ces peb yuav tsis nco txog Yehauvas tej lus cog tseg thiab peb tej kev txhawj xeeb yuav muab peb txojkev ntseeg laum. Txawm peb tej teeb meem thiab kev txhawj xeeb yuav loj npaum li cas los nco ntsoov tias Vajtswv Yehauvas yeej muaj peevxwm pab tau peb. Peb yuav ua li cas peb thiaj tso siab rau Vajtswv tiag tiag?

8. Piav seb leejtwg thiaj pab tau peb kom txhob txhawj txhawj.

8 Thaum peb muaj ib yam kev txhawj xeeb twg peb yuav tau tso siab rau Yehauvas. Nco ntsoov tias Yehauvas kuj yog peb ib Leeg Txiv uas nyob saum ntuj. Nws cog lus tias peb yuav tsis tu ncua ib yam dabtsi yog tias peb muab nws tso ua ntej hauv peb lub neej. (Mathais 6:32, 33) Nws yeej ib txwm ua raws li nws cog tseg. (2 Kevcai 8:4, 15, 16; Phau Ntawv Nkauj 37:25) Yog tias Yehauvas saib xyuas tej mi nas mi noog thiab tu tej paj ntoos ces peb yeej tso siab tau rau Nws tias Nws yuav pub kom peb muaj txaus noj txaus hnav. (Mathais 6:26-30; Filipis 4:6, 7) Yog li ntawd peb paub tias Yehauvas yeej saib xyuas peb cuag li ib leeg niam ib leeg txi saib xyuas lawv tej tub ki vim nws hlub tshua peb.

9. Piav seb muaj ib khub niam txiv tus yam ntxwv pab tau peb li cas.

9 Cia peb mus kawm txog ib tug yam ntxwv seb Yehauvas saib xyuas peb li cas. Muaj ib khub txij nkawm tau ua haujlwm puv ntoob rau Yehauvas. Nkawv yuav tau mus li ib txoos teev mus tos ib co nkauj muam tuaj kev sib txoos vim lawv nyob rau hauv ib lub tsev uas cov neeg thoj nam tuaj so. Tus kwvtij piav tias: “Tom qab kev sib txoos wb txawm caw lawv los nrog wb noj ib pluag hmo tiamsis wb mam li ras dheev tias wb twb tsis muaj zaub mov txaus rau lawv noj.” Yog li ntawd nkawv yuav ua li cas xwb? Tus kwvtij piav tias: “Thaum peb los txog ntawm wb tsev txawm pom muaj ob lub hnab ntim zaub mov puv nkaus txawb rau ntawm qhov rooj. Wb yeej tsis paub tias xyov leejtwg muab tso rau ntawd. Wb paub tias Yehauvas yeej saib xyuas wb kawg li.” Tsis ntev tom qab ntawd, tib khub niam txiv no lub tsheb txawm tuag lawm. Nkawv niaj hnub siv lub tsheb mus tshaj tawm txoj xov zoo tiamsis nkawv tsis muaj ib qho nyiaj los kho thaum tsheb puas. Txawm li ntawd los nkawv kuj coj lub tsheb mus kuaj seb tag nqi pes tsawg. Muaj ib tug txivneej txawm tuaj tshwm ntawd thiab nug tias: “Lub tsheb no yog leejtwg lub?” Tus kwvtij txawm qhia tias yog nws lub thiab yuav tau kho. Tus txivneej txawm hais tias: “Tsis ua li cas. Kuv tus pojniam xav yuav ib lub tsheb zoo tib yam li koj lub tsheb no ntag. Koj yuav pes tsawg?” Tus kwvtij txawm muab nws lub tsheb muag tau, thiab cov nyiaj tseem txaus mus yuav lwm lub. Nws hais tias: “Wb xav tsis thoob li. Wb paub tias Yehauvas yog tus pab nkaus nkaus xwb.”

10. Piav seb Phau Ntawv Nkauj 37:5 qhia li cas kom peb thiaj tsis txhob txhawj txhawj.

10 Yog tias peb mloog tus tswv yug yaj lub suab hu thiab tsuas txhawj li tsim nyog txhawj xwb, ces peb yuav tso siab tias Yehauvas yog tus saib xyuas peb. (Nyeem Phau Ntawv Nkauj 37:5; 1 Petus 5:7) Cia peb rov qab mus piav txog qho mentsis kev txhawj xeeb nyob rau ntawm  nqe 5 dua. Tej zaum Yehauvas twb siv ib tug hauv peb tsev neeg ua haujlwm los yug peb lub cuab lub yig, lossis peb cia siab tias peb txoj haujlwm yuav koob peb. Yog tias muaj ib hnub tus ntawd mus khwv tsis tau lossis peb txoj haujlwm ho poob lawm, peb yuav tau tso siab rau Yehauvas ua tus pab tiag tiag. Txuas ntxiv no mus peb yuav tham txog yam ob uas tus tswv yug yam qhia kom peb tsis txhob ua.

“TSIS TXHOB TXIAV TXIM RAU LWM TUS”

Yog tias peb xam pom lwm tus tej yam ntxwv zoo xwb ces peb yuav tsis txiav txim rau lawv (Saib nqe 11, 14-16) *

11. Raws li Mathais 7:1, 2, Yexus hais kom peb tsis txhob ua dabtsi, thiab vim li cas ho tsis yoojyim rau peb ua li nws hais ntawd?

11 Nyeem Mathais 7:1, 2. Yexus paub tias tibneeg kheev txiav txim rau lwm leej lwm tus. Nws thiaj hais tias: “Tsis txhob txiav txim.” Vim peb yog neeg txhaum txawm peb tsis xav txiav txim rau peb cov kwvtij nkauj muam los muaj qees zaug peb yeej txiav txim rau lawv tas zaj tas zog. Yog tias peb kheev txiav txim li no, peb yuav hloov li cas? Peb yuav tau mloog Yexus tej lus thiab tsis txhob pheej txiav txim rau lwm tus.

12-13. Yehauvas tus yam ntxwv pab peb li cas peb thiaj tsis txiav txim rau lwm tus?

12 Yehauvas tso tau ib tug yam ntxwv zoo kawg nkaus rau peb tau xyaum. Nws tsuas xam pom qhov zoo ntawm tibneeg xwb. Xws li thaum Vajntxwv Daviv tau ua txhaum loj heev. Nws mus deev Npasenpas tus uas yog luag lwm tus txivneej li ntiag tug. Tsis tas li ntawd, Daviv txhob txwm xa Npasenpas tus txiv mus rau luag tua tom tshav rog. (2 Xamuyees 11:2-4, 14, 15, 24) Tom qab no Daviv tej kev txhaum tsis yog raug Daviv xwb, tiamsis puas tsuas rau nws tsev neeg huv tibsi. (2 Xamuyees 12:10, 11) Hos muaj ib zaug Yehauvas tsis tau hais kom Daviv suav cov pejxeem Yixalayees ua tub rog, los Daviv cia li mus suav ces tam li nws twb tsis xam muaj Yehauvas. Tej zaum Daviv ua li no vim nws khav theeb thiab tso siab rau nws tej tsheej pab tub rog. Tom qab ntawd zoo li cas lawm xwb? Kwvlam li 70,000 leej Yixalayees raug kab mob aws thiab tuag lawm.​—2 Xamuyees 24:2-4, 10-15.

13 Yog tias lub caij ntawd koj nyob hauv tebchaws Yixalayees koj puas txaus siab rau tej Daviv ua? Koj puas txiav txim tias ua cas Yehauvas ho lam zam Daviv lub txim? Yehauvas tsis coj xws li peb tibneeg vim Nws muab tagnrho Daviv lub neej los saib xyuas thiab pom tias Daviv muaj kev ntseeg thiab twb muab nws tej kev txhaum tso tseg lawm. Yog li ntawd Yehauvas thiaj li zam Daviv lub txim. Yehauvas paub tias Daviv lub siab yeej xib nrhiav Nws thiab xav ua haum Nws siab xwb. Peb tus Vajtswv tsuas xam pom qhov zoo ntawm peb xwb mas ua rau peb txaus siab heev.​—1 Vajntxwv 9:4; 1 Xwmtxheej Vajntxwv 29:10, 17.

14. Tej kev xav zoo li cas thiaj pab tau peb kom tsis txhob txiav txim rau lwm tus?

14 Peb yuav tau nco ntsoov tias lwm tus kuj yog noob txaug neeg txhaum thiaj ua tsis tau txhua yam kom zoo, los Yehauvas twb tsis suav txim rau. Yog li ntawd tsis tsim nyob rau peb txiav txim rau ib tug twg. Peb yuav tau xam pom qhov zoo ntawm lwm tus tib yam li Yehauvas. Muaj ntau zaus peb yeej xam pom qhov phem ntawm luag xwb tiamsis peb yuav tau xyaum Yehauvas tus yam ntxwv peb thiaj rub tau siab ntev rau lwm tus. Xws li thaum peb mus khawb tau ib lub qe pob zeb iav, ces yuav tsis ua luaj twg zoo nkauj. Tiamsis thaum peb muab thooj qe pob zeb iav ntawd hov thiab txhuam tag yuav ci lam thiab zoo nkauj heev. Tib yam li ntawd Yehauvas thiab Yexus nkawv tsis saib tus neeg sab nraud tiamsis nkawv saib tus neeg sab hauv nruab nrog.

15. Thaum peb ua tib zoo xav txog lwm tus lub neej yuav pab kom peb tsis txhob txiav txim rau lawv li cas?

15 Tseem tshuav qho yam uas yuav pab tau peb kom tsis txhob txiav txim rau lwm tus. Ua ntej peb yuav txiav txim rau ib tug tibneeg twg peb yuav tau xav seb nws lub neej zoo li cas dua los lawm. Yexus yeej coj tau ib tug yam ntxwv zoo heev txog tej no. Muaj ib zaug Yexus pom ib tug poj ntsuam pluag pluag tso ob lub txiaj toog tsis muaj nqi dabtsi rau hauv lub phijxab uas nyob ntawm lub tuam tsev. Yexus yeej tsis hais tias: “Ua cas nws tsis tso kom ntau mentsis?” Tiamsis Yexus haj tseem hais tias txawm tus pojntsuam txom txom nyem los nws zoo siab hlo pub li nws pub tau. Yexus qhuas tus pojntsuam ntawd kawg li.​—Lukas 21:1-4.

16. Piav seb peb kawm tau li cas los ntawm tus muam Velaunikas.

16 Cia peb mus tham txog peb ib tug muam hu ua Velaunikas (Veronica) tus yam ntxwv. Muaj ib khub niam tub nyob hauv nws lub koom txoos. Nws tau piav txog khub niam tub ntawd li no: “Zoo nkaus li ob niam tub no tsis tshua mus kev sib txoos thiab mus tshaj tawm. Kuv saib mas ntxim li nkawv tsis muaj kev ntseeg pes tsawg. Tiamsis muaj ib zaug kuv txawm nrog leej niam mus tshaj tawm ua ke. Nws qhia rau kuv hais tias nws tus metub lub cev tsis meej xeeb pes tsawg. Yog li ntawd leej niam thiaj li ua li nws ua tau los tus nws tus metub thiab teev tiam Yehauvas xwb. Muaj tej thaum nws tus tub muaj mob nkawv thiaj tuaj tsis cuag ncua peb cov kev sib txoos. Yog li ntawd nkawv thiaj mus koom lwm lub koom txoos. Kuv tsis tau xav ib zaug tias nws lub neej yuav nyuaj tag npaum li no. Niam no thaum kuv pom tus viv ncaus mas kuv qhuas nws kawg nkaus li vim nws muaj siab teev tiam Yehauvas tiag tiag.”

17. Raws li Yakaunpaus 2:8, peb yuav tau ua dabtsi, thiab peb yuav ua raws li nqe Vajlugkub no li cas?

17 Yog tias peb ho pheej txiav txim rau ib tug ntseeg twg peb yuav tau ua li cas? Peb yuav tau nco ntsoov hlub tshua lawv. (Nyeem Yakaunpaus 2:8.) Tsis tas li ntawd, peb yuav tau thov Yehauvas tas zaj tas zog pab kom peb tsis txhob ua ib tug neeg pheej txiav txim rau lwm tus. Peb yuav tau ua raws li peb tej lus thov thiab lauj sijhawm nrog tus neeg ntawd ua ke kom peb thiaj tsis txiav txim rau nws. Yog peb ua li no tej zaum peb yuav paub nws zoo zuj zus tuaj. Tsis txhob ua siab deb, cia li caw nws nrog peb mus tshaj tawm lossis noj ib pluag mov ua ke. Thaum peb paub peb tus kwvtij zoo zuj zus ntxiv, peb yuav xyaum tau Yehauvas thiab Yexus nkawv ob tug yam ntxwv thiab xam pom qhov zoo xwb. Thaum peb coj tau li no ces twb yog peb mloog tus tswv yug yaj tej lus kom tsis txhob txiav txim rau luag.

18. Peb qhia li cas tias peb mloog tus tswv yug yaj?

18 Ib tug yaj twg yeej paub nws tus tswv lub suab hu. Cov uas raws Yexus qab yeej mloog thiab coj raws li nws qhia tiag. Nco ntsoov tias peb tsis txhob txhawj tshaj li tsim nyog txhawj thiab tsis txhob txiav txim rau lwm tus. Yehauvas thiab Yexus nkawv yuav foom koob hmoov rau peb yog tias peb ua raws li hais no. Txawm peb yuav yog “cov menyuam yaj” lossis lwm “pab yaj,” peb yuav tau mloog peb tus tswv lub suab hu. (Lukas 12:32; Yauhas 10:11, 14, 16) Nyob rau zaj tom ntej no, peb yuav tham txog ob yam uas Yexus qhia cov raws nws qab seb lawv yuav tau ua li cas.

ZAJ NKAUJ 101 Sib Haum Xeeb Koom Tes Ua Haujlwm

^ nqe 5 Yexus hais tias nws pab yaj yuav mloog nws lub suab hu. Qhov no txhais tias cov uas raws nws qab yuav mloog nws tej lus qhuab qhia thiab coj raws li tej lus ntawd. Hauv zaj kawm no peb yuav tham me ntswb mentsis txog ob yam uas Yexus qhia, kom tsis txhob txhawj tsam tsis muaj txaus noj txaus hnav thiab kom tsis txhob txiav txim rau lwm tus. Peb yuav kawm kom paub muab ob yam no los siv hauv peb lub neej.

^ nqe 51 DAIM DUAB: Tus kwvtij poob nws txoj haujlwm, tsis muaj nyiaj txaus siv los yug nws tsev neeg, thiab nws yuav tau nrhiav tsev nyob. Yog tias nws tsis ua zoo xav nws yuav txhawj txhawj thiab tsis nco qab tso siab rau Vajtswv.

^ nqe 53 DAIM DUAB: Ib tug kwvtij tuaj kev sib txoos lig. Txawm li ntawd los nws rau siab tshaj tawm, pab cov laus, thiab pab tu lub Tsev Nceeg Vaj.