Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 51

“Cia Li Mloog Nws Lus”

“Cia Li Mloog Nws Lus”

“Tus no yog kuv tus Tub uas kuv hlub, kuv txaus siab rau nws, nej cia li mloog nws lus.”​—MATHAIS 17:5.

ZAJ NKAUJ 54 Cia Vajtswv Coj Txoj Hau Kev

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1-2. (1) Yexus 3 tug tubtxib yuav tau ua li cas thiab lawv puas mloog? (2) Nyob rau zaj kawm no peb yuav piav txog dabtsi?

XYOO 32 tom qab Yexus yug, thaum lawv ua Kevcai Hla Dhau tag, Yexus txawm coj Petus, Yakaunpaus, thiab Yauhas mus rau ntawm ib lub roob siab siab uas tej zaum yog lub roob Hawmoo. Thaum ntawd lawv txawm pom Yexus lub cev hloov hlo. “Nws lub ntsejmuag ci ib yam li lub hnub, thiab nws cev ris tsho ci ntsa iab dawb paug.” (Mathais 17:1-4) Tsis tas li ntawd xwb lawv txawm hnov Vajtswv lub suab hu hais tias: “Tus no yog kuv tus Tub uas kuv hlub, kuv txaus siab rau nws, nej cia li mloog nws lus.” (Mathais 17:5) Tom qab no peb tau pom tias 3 tug tubtxib ntawd yeej coj lawv lub neej uas qhia tias lawv mloog Yexus lus. Peb yuav tau xyaum mloog lus tib yam nkaus li lawv.

2 Nyob rau zaj kawm tag los lawm, peb khaws tau tias muaj tej yam uas Yexus hais kom peb tsis txhob ua. Thaum peb tsis ua tej ntawd ces twb yog peb mloog Yexus lub suab. Nyob rau zaj kawm no peb yuav piav txog tej yam uas Yexus hais kom peb ua.

“MUS LUB QHOV ROOJ NQAIM”

3. Raws li Mathais 7:13, 14, peb yuav tau ua li cas?

3 Nyeem Mathais 7:13, 14, NWT. Yexus qhia tias muaj ob lub qhov rooj thiab ob txojkev. Ib txoj “dav” thiab ib txoj “nqaim.” Yog li ntawd tsuas muaj ob txojkev xwb. Peb yuav tau ua tib zoo xaiv seb peb yuav taug txoj twg. Tsuas muaj tib txoj thiaj coj tau peb mus muaj txojsia nyob mus ib txhis.

4. Piav seb txojkev “dav” yog li cas tiag.

4 Nco ntsoov tias ob txojkev no zoo tsis sib xws. Muaj coob leej ntau tus sib yaum taug txojkev “dav” vim nws yooj yoojyim taug. Tiamsis lawv tsis ras txog tias txojkev no yog Dab Ntxwg Nyoog txoj. Thaum kawg txojkev no yuav coj lawv mus raug kev puas tsuaj xwb.​—1 Kauleethaus 6:9, 10; 1 Yauhas 5:19.

5. Muaj ib co tibneeg tau ua li cas lawv thiaj taug tau txojkev “nqaim”?

5 Txojkev “nqaim” thiab txojkev “dav” sib txawv txav li cas? Yexus qhia tias tsuas yog qho leej thiaj nrhiav tau txojkev nqaim vim muaj cov cev Vajtswv lus cuav coob heev. (Mathais 7:15) Ib co tibneeg pom tias muaj txog li qas txhiab qas vam txojkev ntseeg, thiab txhua txoj yeej lees tias lawv yog qhov tseeb. Vim li ntawd, coob tus thiaj tsis nrhiav txojkev ntseeg tseeb uas yuav coj lawv mus tau txojsia. Txhob tag kev cia siab vim peb tseem nrhiav tau. Yexus hais tias: “Yog nej ua raws li tej lus uas kuv qhia, nej thiaj yog kuv cov thwjtim tiag. Nej yuav paub qhov tseeb, thiab qhov tseeb ntawd yuav tso nej dim.” (Yauhas 8:31, 32) Peb zoo siab kawg li uas peb tseem los nrhiav tau txojkev ntseeg tseeb, tsis yog lam caum tibneeg rau ub rau no xwb. Thaum peb pib kawm Vajtswv Txojlus peb yeej mloog Yexus tej lus qhia kom peb yuav tsum tau coj peb lub neej li cas. Tsis tas li ntawd, peb kawm tias Yehauvas xav kom peb lub siab npuab nws tib leeg nkaus nkaus xwb. Vim li no peb thiaj tsis mus pe lwm tej timtswv thiab koom tej koob tsheej uas sib txuam nrog lwm txojkev ntseeg. Thaum peb kawm ua ntu zus peb yuav pom tias peb yuav tau muab qho yam tso pov tseg. (Mathais 10:34-36) Tej zaum qho yam ntawd kuj yog tej peb ib txwm nyiam ua thiab tsis yoojyim rau peb muab tso tseg. Txawm li ntawd los peb yeej sib zog ntsos ua kom tau li Yehauvas lub siab nyiam vim peb yeej xib nrhiav nws thiab xav kom nws txaus siab. Peb vam thiab cia siab tias yog peb ua li no Yehauvas yuav zoo siab heev.​—Pajlug 27:11.

TAUG NRAIM TXOJKEV NQAIM

Vajtswv tej kevcai pab kom peb taug nraim txojkev “nqaim” (Saib nqe 6-8) *

6. Raws li Phau Ntawv Nkauj 119:9, 10, 45, 133, muaj dabtsi los pab peb taug nraim txojkev nqaim?

6 Thaum peb nrhiav tau txojkev nqaim peb yuav tau taug nraim txojkev ntawd mus li. Dabtsi thiaj yuav tiv thaiv tau peb kom taug txojkev ntawd? Muab ua lus piv txwv li no tias peb haj tseem tab tom tsav tsheb raws tej laj roob. Nyob rau ntawm ntug kev luag xov laj kab los tiv thaiv kom tibneeg txhob ua tsheb poob qab tsuas. Yeej tsis muaj ib tug twg yuav yws tias ua li cas lawv lam xov tej niag laj kab no taug ntug kev. Tib yam li ntawd Yehauvas tej kab lig kevcai nyob hauv nws Txojlus yog tus ntsa laj kab los tiv thaiv peb. Nws tej kevcai yog thaiv kom peb taug nraim txojkev nqaim.​—Nyeem Phau Ntawv Nkauj 119:9, 10, 45, 133.

7. Piav seb cov hluas yuav tau xam pom txojkev nqaim zoo li cas?

7 Cov hluas, nej puas tau xav ib zaug tias Yehauvas tej kevcai nruj dhau heev lawm? Xatas lub hom phiaj yog kom nej xav li no ntag. Nws xav kom nej ntshaw mus taug txojkev dav vim zoo li lomzem heev. Tej zaum Xatas yuav siv nej tej npoj hauv tsev kawm ntawv lossis tej yam uas nej saib hauv Is Taws Nej, los haub ntxias nej lub siab lub ntsws kom dai dhuam rau lub neej sab nraud. Tsis tas li ntawd, nws xav dag ntxias nej tias Yehauvas tsis xav kom nej tau lub neej xws li luag. * Nco ntsoov li no tias: Xatas muab cov uas taug nws txojkev npog ntsej muag tsis pub paub txog yav tom ntej tias lawv yuav raug dabtsi. Tiamsis Yehauvas yeej qhia meej meej tias cov uas taug nws txojkev yuav tau txojsia ua neej nyob li cas.​—Phau Ntawv Nkauj 37:29; Yaxayas 35:5, 6; 65:21-23.

8. Tub tus yam ntxwv pab tau cov hluas li cas?

8 Cia peb mus piav txog ib tug kwvtij hluas npe hu ua Tub. * Nws tej npoj hauv tsev kawm ntawv pheej yaum tas zaj tas zog kom nws nrog lawv ua plees ua yi. Nws qhia rau lawv tias nws yog Yehauvas Ib Tug Timkhawv thiab nws coj lub neej raws li phau Vajlugkub qhia, nws thiaj tsis kam nrog lawv ua tej ntawd. Tom qab ntawd txawm muaj ib co ntxhais huab yam haub ntxias nws tshaj li qhov qub kom nrog lawv sij daj sib dee. Lawv ua zaj ua ntxeev ntxias los Tub tsis yib vim nws xav ua qhov zoo qhov yog nkaus nkaus xwb. Tub tsis yog raug sim tej no xwb. Nws hais tias: “Kuv cov xibhwb yuam tas zaj tas zog kom kuv mus kawm ntawv qeb siab luag thiaj saib taus kuv.” Ua li cas Tub thiaj kov yeej tej kev sim no? Nws hais ntxiv tias: “Kuv txawm ntaus phoojywg zoo zoo nrog cov nyob hauv kuv lub koom txoos thiab lawv zoo tam li kuv tsevneeg. Kuv sib zog ntsos kawm Vajlugkub ntxiv. Thaum kuv rau siab ntso kawm li no, kuv pom meej meej tias txojkev ntseeg no yog txoj tseeb lawm tiag. Kuv txiav txim siab hlo tias kuv yuav teev tiam Yehauvas tib leeg nkaus nkaus xwb.”

9. Cov uas xav taug txojkev nqaim yuav tau ua li cas?

9 Xatas tsis xav kom peb taug txojkev mus tau txojsia. Nws xav kom sawvdaws sib raws taug txojkev dav uas “coj mus raug kev puas tsuaj.” (Mathais 7:13, NWT ) Tiamsis yog tias peb mloog Yexus tej lus qhia los tiv thaiv peb ib yam li tus ntsa laj kab, ces peb yuav taug nraim txojkev nqaim. Cia peb mus piav ntxiv seb muaj dabtsi uas Yexus xav kom peb ua thiab.

NROG KOJ TUS KWVTIJ SIB HAUM XEEB

10. Raws li Mathais 5:23, 24, Yexus hais kom peb ua li cas?

10 Nyeem Mathais 5:23, 24. Yexus piav rau cov Yudais uas tuaj mloog nws qhia tias thaum lawv muab khoom fij rau Vajtswv, yog lawv thiab lwm tus kwvtij muaj lus tsis sib haum xeeb qhovtwg, ces lawv yuav tau tso tej khoom fij tseg cia ib cag ntawm lub thaj. Vim li cas lawv ho yuav tau muab tej khoom fij tso cia? Yexus qhia hais tias: “Cia li rov qab mus hais kom neb sib haum tso.”

Peb xyaum puas tau Yakhauj tus yam ntxwv uas txoj hwjchim thiab nrhiav kev sib haum xeeb nrog nws tus tijlaug? (Saib nqe 11-12) *

11. Piav seb Yakhauj ua li cas Exaus nkawd thiaj sib haum lawm.

11 Yakhauj tus yam ntxwv pab tau peb paub tias hais lus sib huam xeeb yog li cas tiag. Yakhauj twb khiav tawm ntawm lub tebchaws nws yug tau li 20 lub xyoos lawm. Tom qab ntawd Vajtswv txawm xa ib tug tubtxib saum ntuj los hais nws kom rov mus vaj mus tsev. (Chivkeeb 31:11, 13, 38) Txawm li ntawd los Yakhauj txhawj txhawj tias nws tus tijlaug Exaus nkawv tsis tau hais lus sib haum thiab ntshe Exaus tseem xav muab nws tua pov tseg. (Chivkeeb 27:41) Yakhauj “ntshai heev thiab nyuaj siab kawg” tias nws tus tijlaug tseem khaws chim rau nws txog tav li no. (Chivkeeb 32:7) Yakhauj xav tias nws yuav mus hais li cas kom nws thiab nws tijlaug nkawv rov sib haum. Yakhauj thiaj li thov Yehauvas pab. Tom qab ntawd nws xa qho mentsis khoom mus pub Exaus ua ntej. (Chivkeeb 32:9-15) Thaum Yakhauj nkawv ob kwvtij rov sib pom dua, Yakhauj yog tus ntaus thawj hlo mus cuag Exaus. Nws txhos caug ntua hauv av pe 7 pes mus ti nkaus ntawm Exaus. Vim Yakhauj saib taus thiab hwm Exaus, nkawv ob tug kwvtij thiaj rov sib haum dua li qhov qub lawm.​—Chivkeeb 33:3, 4.

12. Peb khaws tau Yakhauj tus yam ntxwv li cas?

12 Ib yam uas peb khaws tau ntawm Yakhauj, yog nws npaj ua ntej rov mus cuag nws tus tijlaug. Yakhauj txo hwjchim los thov Yehauvas pab nws. Nws kuj ua raws li tej nws thov rau Yehauvas thiab ua tib zoo npaj seb thaum Exaus nkawv sib ntsib, nws yuav ua li cas rau li cas nkawv thiaj rov sib haum dua. Thaum nkawv ob kwvtij rov sib ntsib, nkawv tsis sib cav tias tus twg ua yog thiab tus twg ua tsis yog. Yakhauj tsuas xav kom nkawv ob kwvtij noj sib hlub haus sib ce li yav ntuj qub qab puag thaum ub. Peb puas kam coj li Yakhauj thiab?

NROG LUAG HAIS LUS SIB HAUM

13-14. Yog tias peb tau ua txhaum rau ib tug ntseeg twg, peb yuav tau ua li cas?

13 Peb yuav tau muaj kev sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij ntseeg peb thiaj taug tau txojkev mus tau txojsia. (Loos 12:18) Yog tias peb tsis sib haum nrog ib tug ntseeg twg peb yuav ua li cas xwb? Nco ntsoov ua yam li Yakhauj thiab tig mus cuag Yehauvas pab. Thaum peb thov Yehauvas los nco ntsoov thov kom Yehauvas pab peb txawj hais lus sib haum xeeb nrog cov kwvtij ntseeg.

14 Peb yuav tau tshuaj peb lub siab lub ntsws. Tej lus nug zoo li hais no yuav pab peb tshuaj tau peb lub siab lub ntsws xws li: ‘Yuav kom wb sib haum, kuv puas yeem ua tus swb thiab thov kom tus tod zam txim? Yog tias kuv ua tus ntaus thawj hlo mus hais tus kwvtij lossis muam kom wb sib haum xeeb, Yehauvas thiab Yexus nkawv puas yuav txaus siab?’ Yog tias peb teb tau cov lus nug no ces twb yog peb mloog Yexus tej lus qhia kom nrog cov kwvtij sib haum xeeb. Tsis tas li ntawd xwb peb haj tseem xyaum tau Yakhauj tus yam ntxwv thiab.

15. Yog peb siv tej hauv paus ntsiab lus hauv Efexus 4:2, 3, peb yuav hais tau tej lus sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij ntseeg li cas?

15 Yog tias Yakhauj tsab ua loj thaum nws mus cuag nws tus tijlaug, ntshe yuav yimhuab ua rau nkawv sib ntxub ntxiv. Yog li ntawd thaum peb ib tug twg mus hais peb cov kwvtij nkauj muam los peb yuav tau txo peb lub hwjchim qes qes. (Nyeem Efexus 4:2, 3.) Nyob hauv Vajtswv Txojlus hais tias peb cov kwvtij nkauj muam zoo li lub nroog uas muaj tus ntsa yeej thaiv. Thaum peb tsis sib haum nrog ib tug twg ces zoo li lub rooj loog muab kaw nti lawm. Tiamsis yog peb txo hwjchim thiab thov nws zam txim, ces lub rooj loog yuav qheb plho dav dav tos txais peb.​—Pajlug 18:19, NWT.

16. Peb yuav tau nco ntsoov li cas thiab vim li cas peb yuav tau nco ntsoov tej ntawd?

16 Peb yuav tau maj mam xav maj mam hais peb tej lus. Thaum peb ua tib zoo npaj peb tej lus tas lawm, ces peb cov lus yuav tsum qab ntsev kom peb tus kwvtij thiaj noj taus. Peb lub hom phiaj yog los kho tej kev ntsim siab. Tej zaum lub sijhawm ntawd nws yuav hais tau tej lo lus chob peb siab thiab ua rau peb ntsawv siab los, ua siab txias txias tsis txhob daws peb zaj nkaus nkaus xwb. Thaum peb ua tau li no lawm thiaj tsis muaj lus sib cov nyom ntxiv. Nco ntsoov tias yuav kom peb nrog tau lwm tus nyob sib haum xeeb peb tsis yog yuav cav yeej cav swb nrog lwm tus.​—1 Kauleethaus 6:7.

17. Nkia Npawm tus yam ntxwv pab tau peb li cas?

17 Muaj ib tug kwvtij npe hu ua Nkia Npawm (Gilbert), nws nyiam kom nrog luag lwm leej lwm tus nyob sib haum xeeb xwb. Nws hais tias: “Kuv tus me ntxhais wb muaj mentsis lus sib cov nyom. Twb tshaj li ob lub xyoos lawm kuv thiaj li nrog nws tham kom wb rov sib haum.” Nkia Npawm ua li cas ntxiv thiab? “Kuv thov Yehauvas ua ntej tag thiab kuv npaj tseg tias yog nws hais tau lus chob mentsis los kuv yuav tau ua siab ntev. Kuv xam pom tias kuv tsis yog yuav hais daws kuv zaj xwb, tiamsis kuv lub hom phiaj yog hais kom wb nyob sib haum xeeb.” Tom qab ntawd nkawv ob txiv tub zoo li cas lawm xwb? Nkia Npawm piav ntxiv tias: “Niaj hnub no peb tsevneeg sib raug zoo kawg nkaus li. Qhov no ua rau kuv kaj siab lawm hov ntau tuaj.”

18-19. Peb yuav tau ua li cas yog tias peb muaj lus tsis sib haum nrog ib tug twg, thiab vim li cas peb yuav tau ua li ntawd?

18 Yog tias peb muaj lus tsis sib haum nrog ib tug ntseeg twg lawm peb yuav tau ua li cas? Peb yuav tau ua raws li Yexus qhia kom nrhiav kev sib haum nrog peb tus kwvtij. Tsis tas li ntawd qhia peb tej teeb meem rau Yehauvas paub thiab cia nws lub hwj huam dawb huv pab peb txawj hais tej lus kom luag lwm tus mloog taus. Yog peb ua li no ces peb yuav muaj kev zoo siab thiab qhia tias peb yeej mloog Yexus lus tiag.​—Mathais 5:9.

19 Peb zoo siab tias Yehauvas tso Yexus Khetos ua tus coj lub koom txoos. (Efexus 5:23) Yog li ntawd peb “cia li mloog nws lus,” tib yam li Petus, Yakaunpaus, thiab Yauhas lawv. (Mathais 17:5) Thaum peb hais lus sib haum nrog peb ib tug kwvtij thiab nkauj muam ntseeg twg ces twb yog peb mloog Yexus lus lawm ntag. Thaum peb ua li no thiab taug nraim txojkev nqaim kom tau txojsia ces Vajtswv yuav foom koob hmoov rau peb nplua mias tamsim no thiab yav tom ntej.

ZAJ NKAUJ 130 Cia Li Sib Zam Txim

^ nqe 5 Yexus hais kom peb taug txojkev nqaim uas pab peb tau txojsia. Nws hais ntxiv kom peb nrog cov kwvtij nkauj muam nyob sib haum xeeb ua ke. Thaum peb ua li Yexus qhia yuav muaj tej twg los cuam tshuam, thiab peb yuav peem li cas thiaj dhau tej ntawd?

^ nqe 7 Mus saib phau 10 Txojkev Pab Rau Cov Hluas, lo lus nug 6, “Yuav Ua Cas Thiaj Tsis Raug Tej Npoj Txw?” thiab zaj yeeb yaj kiab kos duab Txhob Cia Npoj Txw Tau Koj! hauv peb lub vej xaij www.pr418.com/hmn. (Mus rau VAJLUGKUB TEJ LUS QHIA > COV HLUAS.)

^ nqe 8 Tau muab cov npe no ib txhia hloov lawm.

^ nqe 56 COV DUAB: Yog peb taug nraim txojkev “nqaim” uas yog tiv thaiv peb, ces peb yuav zam tau tej yam tsis zoo xws li saib duab liab qab, tsis nrog luag ua kev plees kev yi, thiab tsis muab kev kawm ntawv qeb siab saib hlob.

^ nqe 58 COV DUAB: Yakhauj xav kom muaj kev sib haum xeeb nrog Exaus nws thiaj li txhos caug pe ntau ntau zaus.