Hanenty ty anatiny ao

Ho amy loha hevitsy any

Tiaronao Va?

Tiaronao Va?

Nivakinao soa va gazety Tilikambo Fiambena tamy tao toy rey? Henteo moa vasa hainao ty mamaly ani-fanontanea manaraky retoa:

Mivola ty Jakoba 5:11 hoe “be fitiava vatany” Jehovah sady “mamindra fo.” Ino ty azontsika atokisa baka amy zay?

Ty famindram-po ro mahavy ani-Jehovah hanenga ty hadisoantsika. Manome toky antsika ty Jakoba 5:11 hoe tena tea antsika koa Jehovah ka manampy antsika. Soa tsika laha manahaky azy.—w21.01, p. 21.

Manino Jehovah ro nanome fahefà olo hafa?

Ty fitiava ro nahavy ani-Jehovah nizarazara fahefà. Lasa milamy soa iaby koa ty fianakaviani-Jehovah vokatsini-zay. Ze fianakavia manaraky ani-fandahara io, le mahay hoe ia ty tokony hanapa-kevitsy farany, le ia ty hanatanteraky ani-fanapahan-kevitsy rezay.—w21.02, p. 3.

Manino ty Kristiana ro tokony hitandrina lafa mampiasa programy fandefasa mesazy?

Laha misy olo manapa-kevitsy hampiasa programy fandefasa mesazy, le mila mifily soa ty olo hifandrambesany ie. Mety ho sarotsy ty manao ani-zay laha olo an-jatony na an’arivony ro anatini-gropy rey ao. (1 Tim. 5:13) Misy mampiasa ani-programy rey mba hiresaha tantara tsy marina na nitary. Ty ilany koa mampiasa ani-raha rey mba hanaova filan-drala amy mpiara-manompo aminy.—w21.03, p. 31.

Ino iaby ty antony nahavy a Ndranahary nanenga ani-Jesosy hijalijaly noho ho maty?

Voalohany, tsy maintsy nahanto tamy hazo fijalea Jesosy mba hanafaha ty Jiosy tamy ozo. (Gal. 3:10, 13) Faharoe, nampiofana ani-Jesosy mba ho Mpisorobe Jehovah. Le fahatelo, lafa tsy nivaliky zisiky maty Jesosy le afaky nanaporofo hoe azon’olombelo atao ty tsy mivaliky ndre miatriky raha tena sarotsy. (Joba 1:9-11)—w21.04, p. 16-17.

Ino ty azonao atao laha sarotsy tratsy an-trano ty olo amy faritany eny?

Miezaha hamonjy an-drozy amy fotoa mety hahatratsira an-drozy an-trano. Mitoria amy pilasy hafa koa. Le manohara karazam-pitoria hafa, ohatsy hoe fitoria an-taratasy.—w21.05, p. 15-16.

Ino ty teani-apostoly Paoly hovolany lafa ie nivola hoe: “Ty lalàna ro nahavy ahy ho maty laha amy ty lalàna”? (Gal. 2:19)

Hita tamy Lalànani-Mosesy hoe tsy vitan’olombelo tsy lavorary vatany ty manaraky soa ty raha volanini-Lalàna. Ty Lalàna ro nitariky ty Israelita ho amy Kristy. (Gal. 3:19, 24) Mbo Lalàna io avao koa ro nahavy ani-Paoly naneky ani-Kristy. Lafa nanao ani-zay ie, le lasa “maty laha amy ty lalàna” satria tsy nisy heriny taminy sasy raha io.—w21.06, p. 31.

Manino Jehovah ro modely ho antsika amy resaky fiareta?

Niaritsy avao Jehovah lafa nalà baraka ty anarany, nitohery ty zony handay, nanohitsy azy ty anany sisany, namoro vandy mikasiky azy ty Devoly, ampijalỳ ty mpanompony tsy mivaliky, nimaty ty namany, mampijaly olo ty olo raty fanahy, miharaty fandaisam-bata ty olo, le manimba ty raha namboariny ty olombelo.—w21.07, p. 9-12.

Ino ty modely soa nengani-Josefa amy resaky fiareta?

Niaritsy ty fampijalijalea nataoni-rahalahiny rey Josefa. Lasa nasara nanao raha raty ie bakeo nigadrà tanatini-tao maro ta Ejipta any.—w21.08, p. 12.

Ino fanozonkozona an’ohatsy resahini-Hagay 2:6-9, 20-22 io?

Tsy maneky ani-hafatsy mikasiky ani-Fanjakà iny ty ankamaroani-firenena, fe maro avao koa ty olo mamonjy ani-Jehovah. Tsy ho ela le hohozonkozony farany ty firenena iaby lafa haripaky.—w21.09, p. 15-19.

Manino tsika ro tsy tokony ho kivy lafa manompo?

Mahita ty ezaky ataontsika Jehovah, le mahafalifaly azy raha zay. Hahazo fiaina mandrakizay tsika laha miaritsy avao.—w21.10, p. 25-26.

Akory ty anampeani-Levitikosy toko faha-​19 antsika hanoriky ani-torohevitsy toy: “Tokony ho masy koa nareo amy fandaisam-bata iaby”? (1 Pet. 1:15)

Nalà baka amy Levitikosy 19:2 ao andininy io. Lafa mamaky ani-toko faha-19 io tsika le hahita ohatsy maro amy fomba azontsika anoriha ani-​1 Petera 1:15 io amy fiainantsika andavanandro.—w21.12, p. 3-4.