1, 2. a) Kodėl daugeliui nelengva pasitikėti valdžia? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

ŠIANDIEN daugelis nepasitiki valdžia. Teismai ir valdžios institucijos neretai pataikauja turtingiems ir įtakingiems, o vargšas teisingumo nesulaukia. Kaip ir sakoma Biblijoje, „žmogus valdo žmogų jo nenaudai“ (Mok 8:9). Kai kurie pasitikėjimą Dievu praranda girdėdami apie skandalus, kylančius dėl dvasininkų nuodėmių. Todėl ir Biblijos studijuotojams nėra lengva išsiugdyti pasitikėjimą Jehova ir jo paskirtais bendruomenės vadovais.

² Tačiau pasitikėti Jehova ir jo organizacija reikia ne vien studijuotojams, bet ir mums patiems. Netgi ilgamečiai Dievo tarnai privalo neišleisti iš akių to fakto, kad geriau už Jehovą niekas negali nieko padaryti ar nuspręsti. Jeigu tuo nė kiek neabejosime, mūsų pasitikėjimas Jehovos teisingumu niekada nesusvyruos. Šiame straipsnyje aptarsime tris klausimus: 1) kodėl turime tvirtai tikėti, kad Jehova visada elgiasi teisingai? 2) kodėl turime klausyti jo organizacijos nurodymų? ir 3) kaip galime pasiruošti būsimiems išbandymams?

3. Koks klausimas gali kilti skaitant kai kuriuos Biblijos pasakojimus?

³ Suprasti Jehovos elgesio ir sprendimų priežastis ne visada lengva. Pavyzdžiui, kaip pasakojama Skaičių  knygoje, jis paskelbė mirties nuosprendį vyrui, šabo dieną rinkusiam malkas. O štai karaliaus Dovydo, nusikaltusio svetimavimu ir žmogžudyste, pagailėjo (Sk 15:32, 35; 2 Sam 12:9, 13). Biblijos skaitytojas gali suglumti: „Kodėl Dovydui Jehova atleido tokias sunkias nuodėmes, o anam vyrui nedovanojo menkesnio prasikaltimo?“ Aptarkime tris veiksnius, kuriuos svarbu turėti omenyje, kai kyla panašūs klausimai.

4. Ką apie Jehovos teisminius nuosprendžius sužinome iš Pradžios 18:20, 21 ir Pakartoto Įstatymo 10:17?

⁴Kai kurios įvykių detalės Biblijoje nepaminėtos. Dovydas dėl savo nuodėmių nuoširdžiai atgailavo (Ps 51:2–4). O kaip anas vyras, kuris sulaužė šabo įstatymą? Ar jis gailėjosi dėl savo blogo elgesio? Ar seniau nebuvo peržengęs leistinų ribų? Gal jau buvo įspėtas, kad nesavavaliautų, bet įspėjimą ignoravo? Biblijoje apie tai nieko nesakoma. Tačiau viena neabejotina: „Dievas ištikimas, nėra jame neteisybės“ (Įst 32:4). Jis žino visus faktus ir nesivadovauja gandais, be to, nėra šališkas. (Perskaityk Pradžios 18:20, 21 ir Pakartoto Įstatymo 10:17.) Kuo daugiau apie Jehovą sužinome ir kuo aiškiau suprantame, kokių normų jis laikosi, tuo labiau juo pasitikime. Kai kurie įvykiai Biblijoje aprašyti ne itin detaliai, tačiau gerai pažįstame Dievą, todėl nė kiek neabejojame, kad jis „visuos keliuos teisus“ (Ps 145:17).

5. Kaip netobulumas paveikė mūsų teisingumo jausmą? (Žiūrėk rėmelį „ Mes matome tarsi pro rūką“.)

⁵Mūsų teisingumo jausmas netobulas. Dievas mus sukūrė kaip savo atvaizdą, todėl neteisybe piktinamės (Pr 1:26). Tačiau esame netobuli, tad net jeigu manome, kad gerai žinome įvykio aplinkybes ir faktus, galime suklysti. Prisimink, koks apmaudas apėmė pranašą Joną, kai Jehova  nutarė pagailėti Ninevės gyventojų (Jon 3:10–4:1). O juk toks Dievo gailestingumas reiškė gyvybę daugiau kaip 120 000 nineviečių! Požiūrį reikėjo keisti ne Jehovai, o Jonai.

6. Kodėl Jehova neprivalo mums pasiaiškinti?

⁶Jehova neprivalo žmonėms pasiaiškinti. Tiesa, senovėje jis leisdavo savo tarnams išreikšti susirūpinimą dėl jo sprendimų (Pr 18:25; Jon 4:2, 3). Kartais netgi pasakydavo, kodėl nutarė pasielgti būtent taip (Jon 4:10, 11). Tačiau Dievas nėra įpareigotas kaskart viską aiškinti. Kūrėjui nereikia mūsų pritarimo ar leidimo (Iz 40:13, 14; 55:9).

7. Kas mums gali būti nelengva ir kodėl?

⁷ Dar sunkiau būna pasitikėti Jehovos paskirtais atstovais. Galime pradėti dvejoti, ar vadovaujantys broliai išties laikosi Jehovos nurodymų. Senovėje tikriausiai taip buvo nutikę ne vienam. Pavyzdžiui, šabo dieną malkas rinkusio vyro giminaičiams galėjo būti labai neramu. Gal kuris nors iš jų viduje svarstė: „Ar Mozė prieš ištardamas mirties nuosprendį pasitarė su Jehova?“ O hetito Ūrijos draugams galėjo kilti įtarimų, kad Dovydas pasinaudojo savo karališkąja galia ir taip išvengė pelnytos bausmės. Jeigu ir mums kyla panašių dvejonių, atminkime, kad Jehova atsakingų pareigų neskirtų asmeniui, kuriuo nepasitiki. Vadinasi, nepasitikėti bendruomenės vyresniaisiais reikštų nepasitikėti pačiu Jehova.

8. Kodėl galime teigti, kad šiandien krikščionių bendruomenė yra organizuota taip pat, kaip pirmajame amžiuje? (Apaštalų darbų 16:4, 5)

⁸ Šiandien krikščionių bendruomenės veiklą prižiūri Jehovos paskirtas „ištikimas ir nuovokus vergas“ (Mt 24:45). Jis, kaip ir vadovaujantys broliai pirmajame amžiuje, organizuoja evangelizacijos darbą ir moko bendruomenių vyresniuosius. (Perskaityk Apaštalų darbų 16:4, 5.) Pastarieji tiksliai laikosi vergo nurodymų ir atsakingai rūpinasi bendruomenių dvasine gerove. Tad jeigu klausome ištikimo vergo ir bendruomenės vyresniųjų, parodome, kad pasitikime Jehovos nustatyta tvarka.

9. Kodėl kartais gali būti sunku sutikti su vyresniųjų sprendimais?

⁹ Kartais mums gali būti sunku sutikti su vyresniųjų sprendimais. Pavyzdžiui, pastaruoju metu nemažai bendruomenių ir teokratinių rajonų perorganizuojama, kad Karalystės salės būtų panaudojamos efektyviai. Dėl to dalies skelbėjų prašoma pereiti į kitas bendruomenes. Kai kuriems to daryti nesinori, ypač jei savo bendruomenėje turi daug draugų ar giminaičių. Be to, Jehova vyresniesiems neduoda asmeniškų nurodymų, kuriuos skelbėjus turėtų paskirti į kitas bendruomenes. Todėl sutikti su jų sprendimais ne visiems lengva. Tačiau turėkime omenyje, kad spręsti organizacinius klausimus vyresniesiems pavedė  Jehova. Jis pasitiki tais vyrais, tad ir mes turime jais pasitikėti. *

10. Kodėl turime būti klusnūs vyresniesiems? (Hebrajams 13:17)

¹⁰ Kodėl turėtume būti klusnūs, net jeigu vyresniųjų sprendimas mums nelabai patinka? Todėl, kad tai padeda išsaugoti vienybę bendruomenėje (Ef 4:2, 3). Jeigu esame nuolankūs ir mielai nusileidžiame, prisidedame prie visų bendratikių dvasinės gerovės. (Perskaityk Hebrajams 13:17.) Svarbiausia, taip parodome Jehovai, kad juo pasikliaujame (Apd 20:28).

11. Kodėl galime pasitikėti vyresniaisiais?

¹¹ Taip pat nepamirškime, kad spręsdami bendruomenei aktualius klausimus vyresnieji maldoje prašo šventosios dvasios pagalbos, vadovaujasi Biblijos principais ir laikosi ištikimo vergo duodamų nurodymų. Jie stengiasi suprasti, kokia yra Jehovos valia, ir iš širdies rūpinasi visais jo tarnais. Kaimenės ganytojai suvokia, kad už tai, kaip atlieka savo pareigas, turės atsiskaityti Dievui (1 Pt 5:2, 3). Pasaulį skaldo rasiniai, religiniai ir politiniai nesutarimai. O mes, tikrojo Dievo garbintojai, esame vieningi. Argi tai būtų įmanoma, jei mūsų bendruomenės nelaimintų pats Jehova?

12. Iš ko vyresnieji mato, ar nusidėjęs bendratikis atgailauja?

¹² Jehova įpareigojo vyresniuosius saugoti bendruomenę, kad jos niekas dvasiškai ar morališkai nesugadintų. Todėl jeigu kuris krikščionis sunkiai nusideda, ganytojai negali žiūrėti į tai pro pirštus. Jiems būtina išsiaiškinti, ar asmuo dėl savo poelgio atgailauja. Net jeigu jis sako, kad gailisi taip pasielgęs, vyresniesiems reikia įžvelgti, kiek jo atgaila nuoširdi. Ar jis tikrai bjaurisi tuo, ką padarė? Ar yra tvirtai nusistatęs taip nebesielgti? Jeigu į nuodėmę pastūmėjo blogi draugai, ar nutraukė su jais ryšius? Vyresnieji vadovaudamiesi Biblijos principais įvertina visas aplinkybes ir asmens požiūrį, o tada nusprendžia, ar jis gali likti bendruomenėje. Kai kuriais atvejais nusidėjėlį tenka atskirti (1 Kor 5:11–13).

13. Kokių gali kilti klausimų, jeigu nuo bendruomenės atskiriamas tavo draugas ar giminaitis?

¹³ Kai vyresnieji nusprendžia, kad asmenį reikia atskirti nuo bendruomenės, tai gali tapti mums išmėginimu. Sutikti su vyresniųjų sprendimu nesunku, jeigu su tuo asmeniu mūsų nesieja glaudūs ryšiai. Tačiau kaip tada, jeigu atskirtasis yra tavo giminaitis arba geras bičiulis? Gal imi būgštauti, kad vyresnieji į kai kurias aplinkybes neatsižvelgė? Gal atrodo, kad Jehova tą bylą būtų išsprendęs kitaip? Aptarkime, kas padės išsaugoti deramą požiūrį.

14. Ką derėtų atminti, jei nuo bendruomenės atskiriamas mums artimas žmogus?

¹⁴ Atminkime, kad atskirti neatgailaujančius nusidėjėlius nuo bendruomenės prisakyta paties Jehovos.  Pirmiausia taip apsaugoma bendruomenė. Juk asmuo, kuris dėl savo blogo poelgio nesigaili, kitiems darytų blogą įtaką (Gal 5:9). Be to, griežtas drausminimas nusidėjėliui gali išeiti į gera. Jeigu jam būtų leista likti bendruomenėje, vargu ar susiprastų, kaip sunkiai nusikalto. Jis nejaustų paskatos taisyti mąstyseną ir taikytis su Jehova (Mok 8:11). Neabejok, kad vyresnieji nieko neatskiria nuo bendruomenės lengva ranka. Jie turi omenyje, kas senovėje buvo pasakyta Izraelio seniūnams: „Atsakingai atlikite savo darbą. Juk ne dėl žmonių teisiate, o dėl Jehovos“ (2 Met 19:6, 7).

15. Kodėl dabar labai svarbu ugdytis pasitikėjimą Jehova?

¹⁵ Besąlygišką pasitikėjimą Jehova privalome ugdytis jau dabar, kol dar neatėjo galas šiam nedoram pasauliui. Gali būti, kad nurodymai, kuriuos gausime prasidėjus didžiajam suspaudimui, mums pasirodys keisti, nepraktiški ar netgi nelogiški. Aišku, Jehova ir tuo metu asmeniškai su kiekvienu iš mūsų nesusisieks. Jis vadovaus per savo paskirtus atstovus. Tada bus itin pavojinga jų sprendimus kritikuoti ar leistis į dvejones: „Iš kur man žinoti, kad tokia Jehovos valia? Gal broliai patys visko prisigalvojo?“ Kad neįkliūtum į tokių samprotavimų pinkles, ugdykis pasitikėjimą Jehovos teokratiniu vadovavimu. Noriai klausyk jo paskirtų atstovų, tada išliksi tvirtas ir per didįjį suspaudimą (Lk 16:10).

16. Kaip per Armagedoną gali būti išbandytas mūsų pasitikėjimas Jehovos teisminiais sprendimais?

¹⁶ Taip pat turėkime omenyje, kad baigiantis šio nedoro pasaulio dienoms visų žemės gyventojų laukia Jehovos teismas. Dabar dar yra laiko žmonėms susiprasti ir stoti į Dievo tarnų gretas. Labai trokštame, kad mūsų artimieji taip ir padarytų. Tačiau Armagedonui prasidėjus ne mes spręsime, ar žmogus vertas Jehovos gailestingumo. Ką apdovanoti amžinu gyvenimu, o ką bausti mirties bausme, spręs jo paskirtas teisėjas Jėzus (Mt 25:31–34, 41, 46; 2 Tes 1:7–9). Ar  nesuabejosime Jehovos nutarčių teisingumu? Ar jos netaps mums suklupimo akmeniu? Apie tai svarbu rimtai pamąstyti ir stiprinti savo pasitikėjimą Jehova jau šiandien, kad jo niekada nepristigtume.

17. Kokią naudą žmonijai duos Jehovos teisminiai nuosprendžiai?

¹⁷ Tik pagalvok, kokią atgaivą pajausime naujajame pasaulyje, praėjus tai teismo valandai. Neliks klaidingų religijų, gobšumo persmelktos komercinės sistemos, pradings ir valdžios, kurios tūkstančius metų išnaudojo žmones ir kėlė jiems tiek kančių. Nebevargins ligos, senatvė, nebeteks išgyventi netekties skausmo. Šėtoną ir demonus Jėzus sukaustys tūkstančiui metų. Visi jų maišto prieš Dievą padariniai bus pašalinti (Apr 20:2, 3). Kaip tada džiaugsimės, kad mūsų pasitikėjimas Jehova iki pat galo liko tvirtas!

18. Ko pasimokome iš įvykių, aprašytų Skaičių 11:4–6 ir 21:5?

¹⁸ Tačiau ar tai reiškia, kad naujajame pasaulyje nepatirsime jokių nepatogumų? Prisiminkime, kas nutiko izraelitams iškeliavus iš Egipto. Neilgai trukus kai kurie ėmė skųstis, kad mana įkyrėjo ir kad jie ilgisi maisto, kokį valgė Egipte. (Perskaityk Skaičių 11:4–6; 21:5.) Ar negalėtų nutikti kas nors panašaus ir pasibaigus didžiajam suspaudimui? Žemė savaime netaps rojumi. Tikriausiai mums reikės gerokai pasidarbuoti tvarkant nuniokotą aplinką ir iš pradžių teks apsiprasti su kai kuriais nepatogumais. Kaip būtų neteisinga reikšti dėl to nepasitenkinimą! Tad vertinkime visa, ką iš Jehovos gauname. Jeigu esame jam dėkingi dabar, būsime dėkingi ir ateityje.

19. Apibendrink esmines straipsnio mintis.

¹⁹ Jehova visada elgiasi teisingai. Tuo nė kiek neabejokime. Taip pat pasitikėkime asmenimis, kuriems jis skiria tam tikras pareigas. Niekada nepamirškime, ką mūsų Dievas yra pasakęs pranašo Izaijo lūpomis: „Jūsų stiprybė – išlikti ramiems ir manimi pasitikėti“ (Iz 30:15).