1. Kokią gerą nuostatą turi Jehovos tarnai?

KADAISE buvo išpranašauta, kad atėjus metui Jėzaus sekėjų gretas gausins vis daugiau savanorių (Ps 110:3). Mūsų dienomis taip ir vyksta. Uolūs Karalystės skelbėjai evangelizacijos darbui skiria, bendrai sudėjus, milijonus valandų. Jie daro tai laisvu noru ir nemokamai. Be to, tie krikščionys palaiko vienas kitą, – fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Atsakingas pareigas einantys broliai negaili laiko ruošti sueigų užduotis ir ganyti Dievo kaimenę. Kokia yra visų šių pastangų varomoji jėga? Meilė. Meilė Jehovai ir artimui (Mt 22:37–39).

2. Kokį pavyzdį, kaip rašoma Romiečiams 15:1–3, Jėzus parodė?

² Jėzus labiau rūpinosi kitais nei savimi. Mes turime stengtis sekti jo pėdomis. (Perskaityk Romiečiams 15:1–3.) Tokios pastangos išeis į gera visiems. Juk Jėzus pasakė: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Jėzus dėl žmonių aukojosi ir ką mums reiškia sekti jo pavyzdžiu. Taip pat pakalbėsime, kaip galime ugdytis dar stipresnį troškimą tarnauti kitiems.

4. Kas rodo, kad Jėzus noriai dėl kitų aukojosi?

⁴Jėzus negailėjo jėgų. Prisimink, kas sykį įvyko Galilėjoje, matyt, netoli Kafarnaumo. Jėzus ištisą naktį meldėsi ir nesudėjo akių, tad tikriausiai buvo pailsęs. Tačiau kaip jis reagavo, kai nusileidęs nuo kalno pamatė didžiulę minią? Išvydus tuos vargo ir ligų prispaustus žmones Jėzui suspaudė širdį. Jis ėmė juos gydyti ir netgi pasakė vieną žymiausių istorijoje prakalbų – vadinamąjį Kalno pamokslą (Lk 6:12–20).

5. Kaip šeimos galva gali sekti Jėzaus pavyzdžiu, kai jaučiasi pavargęs?

⁵Kaip šeimų galvos parodo, kad seka Jėzumi. Tarkim, po ilgos darbo dienos vyras grįžta į namus pavargęs, o tą vakarą numatytos šeimos studijos. Jam norėtųsi viską atšaukti. Tačiau pasimeldęs Dievui jis įgauna jėgų ir surengia dvasinio ugdymo vakarą. Vaikams tai – labai gera pamoka. Jie mato, kad tėvai dvasinę veiklą laiko svarbesne už visa kita.

6. Iš ko matome, kad Jėzus negailėdavo žmonėms laiko?

⁶Jėzus negailėjo laiko. Ar įsivaizduoji, kaip Jėzus buvo sukrėstas, kai Erodas nužudė jo artimą bičiulį Joną? Biblijoje pasakojama: „Išgirdęs tokią žinią, Jėzus [...] nuplaukė valtimi į nuošalią vietą pabūti vienas“ (Mt 14:10–13). Išties, kai slegia sielvartas, kartais norisi susirasti ramią vietelę, pabėgti nuo aplinkinių. Bet šįkart Jėzui pabūti vienam su savo mintimis neteko. Jis nė nespėjo nuplaukti į tą nuošalią vietą, o ten jau laukė susibūrusi minia. Kaip Jėzus reagavo? Jam „pagailo žmonių“. Matydamas, kaip visi trokšta dvasinės atgaivos, jis „ėmė mokyti juos  daugelio dalykų“ (Mk 6:31–34; Lk 9:10, 11). Atkreipk dėmesį, kad Jėzus tąsyk mokė žmones daugelio dalykų, vadinasi, skyrė jiems išties nemažai laiko.

7, 8. Kaip vyresnieji seka Jėzaus pasiaukojimo pavyzdžiu?

⁷Iš ko akivaizdu, kad vyresnieji seka Jėzumi. Pagalvok, kiek daug laiko ir jėgų mūsų labui skiria bendruomenės ganytojai. Jie net naktį keliasi, sužinoję, kad kuriam nors broliui ar sesei prireikia skubios pagalbos. Pavyzdžiui, jei nutinka nelaimė ir bendratikio gyvybei iškyla grėsmė, Ryšių su ligoninėmis komitetų nariai nedelsdami vyksta pas jį į ligoninę. Kokie esame dėkingi vyresniesiems ir jų namiškiams, kad tiek daug dėl mūsų aukojasi!

⁸ Vyresnieji taip pat darbuojasi Karalystės salių statybose, kituose teokratiniuose projektuose, prisideda prie pagalbos nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Ir jie negaili laiko ruošti bendruomenės sueigų užduotis, drąsinti mus ir palaikyti. Visi šie broliai ir jų šeimos verti nuoširdaus pagyrimo. Meldžiame, kad Jehova jiems dosniai atlygintų už tokį pasiaukojimą. Tiesa, neturėtume tikėtis iš šių brolių per daug. Būtų negerai, jei dėl teokratinės veiklos jie apleistų savo namiškių poreikius.

9. Koks nusistatymas, remiantis Filipiečiams 2:4, 5, būtinas visiems krikščionims?

⁹ Perskaityk Filipiečiams 2:4, 5. Tiek vyresnieji, tiek visi kiti krikščionys turėtų sekti Jėzaus pasiaukojimo pavyzdžiu. Biblijoje rašoma, kad jis „tapo tarsi vergas“ (Fil 2:7). Vergas, arba tarnas, ieško ne savo naudos, jis stengiasi įtikti šeimininkui. Mes irgi turime tarnauti Jehovai ir savo bendratikiams. Kaip tad ugdytis troškimą aukotis dėl kitų? Apsvarstyk toliau pateiktus pasiūlymus.

10. Kaip galime ištirti savo nusistatymą?

¹⁰Pasvarstyk, koks išties yra tavo nusistatymas. Ar noriai aukojiesi kitų labui? Pavyzdžiui, kaip reaguoji, jei tavęs paprašo aplankyti pagyvenusį brolį slaugos namuose ar pavėžėti ligotą sesę į sueigą? Ar pasisiūlai savanoriu, kai reikia pagalbos tvarkant kongreso vietą ar Karalystės salę? Atmink, kad mes pasiaukojome Dievui ir visa, ką turime, pasižadėjome naudoti jo valiai vykdyti. Tad jeigu negaili laiko, jėgų ir išteklių padėti savo bendratikiams, Jehovos širdis džiaugiasi. O gal matai, kad yra kur pasitempti? Tada atkreipk dėmesį į toliau pateiktus pamokymus.

11. Kas gali padėti tau ugdytis pasiaukojamą dvasią?

¹¹Atvirai išsikalbėk Jehovai. Jei matai, kad galėtum daryti daugiau, tačiau stinga motyvacijos, kreipkis į Jehovą nuoširdžia malda. Kalbėk su juo visiškai atvirai. Išsakyk, kaip jautiesi, ir melsk, kad suteiktų „ir norą, ir gebėjimą veikti“ (Fil 2:13).

12. Ko galėtų siekti jauni broliai?

¹² Jei esi jaunas brolis, dar nepaskirtas bendruomenės patarnautoju, galėtum melsti Jehovą, kad padėtų ugdytis troškimą bendratikių labui nuveikti daugiau. Kai kuriose bendruomenėse patarnautojų yra nedaug, netgi mažiau nei vyresniųjų, ir kai kurie iš jų jau sulaukę brandaus ar netgi senyvo amžiaus. Krikščionių gretos gausėja, tad labai reikia jaunų vyrų, galinčių imtis didesnės atsakomybės. Tad stenkis būti naudingas savo broliams ir sesėms. Taip džiuginsi Jehovą, pelnysi gerą vardą ir patirsi, kad nesavanaudiška tarnystė teikia daug pasitenkinimo.

13, 14. Kokią praktinę pagalbą galėtume suteikti savo broliams ir sesėms? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹³Galvok apie kitų poreikius. Judėjoje gyvenantiems bendratikiams Paulius rašė: „Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais, nes tokios aukos Dievui patinka“ (Hbr 13:16). Apaštalo paraginimas nuskambėjo pačiu laiku. Neilgai trukus tenykščiams krikščionims teko palikti namus, verslą, giminaičius ir bėgti į kalnus (Mt 24:16). Kiek daug tuo metu reiškė tarpusavio parama! Jeigu dar gimtinėje jie išmoko rodyti vienas kitam dosnumą, buvo gerai pasirengę atlaikyti visus užklupusius vargus.

 ¹⁴ Ne visi noriai pasisako, kad jiems reikia pagalbos. Pavyzdžiui, žmonos netekęs brolis gal nenori būti niekam našta ir nesiskundžia, kad sunku vienam tvarkytis po namus, kad nemoka pasigaminti valgio arba neturi kaip nuvykti į sueigą ar kokiu kitu reikalu. Tačiau jis tikriausiai būtų labai dėkingas, jeigu kas nors tokią pagalbą pasiūlytų. Nemanykime, kad viskas kaip nors išsispręs arba kad anksčiau ar vėliau brolis pasisakys, ko jam reikia. Pagalvok, kaip pats jaustumeisi atsidūręs jo situacijoje. Bendratikių suteiktą paramą, aišku, labai vertintum.

15. Ką turime daryti, jei norime būti prieinami?

¹⁵Būk prieinamas. Be abejo, tavo bendruomenėje yra brolių ir sesių, pasirengusių padėti visiems, kas tik paprašo. Jie to nelaiko apsunkinimu. Tikriausiai žaviesi tais bendratikiais ir nori būti toks pat, kaip jie. 45 metų amžiaus vyresnysis vardu Alanas irgi stengiasi būti prieinamas. Jis sako: „Jėzus turėjo nedaug laisvo laiko, tačiau žmonės, kad ir kokio amžiaus būtų, drąsiai kreipdavosi į jį su savo bėdomis. Jie žinojo, kad Jėzus neatstums ir visada padės. Noriu būti toks pat prieinamas, draugiškas, rūpestingas.“

16. Kaip mes mokomės sekti Jėzaus pavyzdžiu? (Psalmyno 119:59, 60)

¹⁶ Aišku, tobulai sekti Jėzaus pavyzdžiu nesugebame (Jok 3:2). Tačiau dėl to neturėtume nusiminti. Pagalvokime,  dailininko mokiniui irgi ne iš karto pavyksta nutapyti šedevrą. Jis klausia savo mokytojo patarimų ir mokosi iš savo klaidų, todėl pamažu tobulėja. Panašiai ir mums sekti Jėzaus pėdomis nebus per sunku, jeigu stropiai taikysime, ką sužinome iš Biblijos, ir stengsimės klaidų nekartoti. (Perskaityk Psalmyno 119:59, 60.)

17, 18. Kuo esame laiminami, jei sekame Jėzaus pavyzdžiu?

¹⁷ Pasiaukojama dvasia užkrečiama. Vyresnysis vardu Timas sako: „Kai kurie mūsų broliai buvo paskirti patarnautojais dar visai jauni. Viena, kas juos skatino daryti pažangą, – tai kitų uolios tarnystės pavyzdys. Šie atsidavę jaunuoliai dabar daug pasitarnauja bendruomenei ir labai padeda vyresniesiems.“

¹⁸ Šiandien yra labai daug savanaudiškų žmonių. Jehovos tarnai kitokie, nes stengiasi sekti Jėzaus pavyzdžiu (1 Pt 2:21). Tad ir toliau ugdykimės pasiaukojamą dvasią. Tada Jehova mus laimins ir džiaugsimės išties prasmingu gyvenimu.