TIKRIAUSIAI tave ne sykį buvo apėmęs nerimas ar didelė įtampa. Galbūt netekai brangaus žmogaus arba tenka slaugyti artimą giminaitį. O gal namus nuniokojo gaisras. Kartais kas nors gali taip prislėgti širdį, kad nežinai, ką daryti (Pat 12:25). Kas padėtų su tokiais slogiais jausmais kovoti? *

Daug galime pasisemti iš karaliaus Dovydo patirties. Jam buvo iškilę visokių pavojų, kartais netgi mirtinų (1 Sam 17:34, 35; 18:10, 11). Kaip Dovydas visa tai ištvėrė? Pažiūrėkime, ką jis darė ir ko galime pasimokyti.

Kartais bėdos Dovydą užgriūdavo viena po kitos. Prisimink, kas sykį nutiko, kai jis slapstėsi nuo karaliaus Sauliaus. Kol su savo vyrais buvo iškeliavęs į karo žygį, priešai išplėšė jų turtus, sudegino namus, o šeimas išsivedė į nelaisvę. Kokia buvo Dovydo reakcija, kai sugrįžo ir nieko neberado? „Dovydas ir visi vyrai ėmė balsu verkti ir verkė, kol nebeliko jėgų.“ Kovotojai buvo apimti tokio kartėlio, kad jau „tarėsi užmėtyti Dovydą akmenimis“ (1 Sam 30:1–6). Tik pagalvok, kokioje situacijoje Dovydas atsidūrė – negana to, kad persekiojo Saulius ir šeimai iškilo mirtina grėsmė, jo paties vyrai ketino pakelti prieš jį ranką!

Ką Dovydas darė? Samuelio knygoje pasakojama, kad „stiprybės Dovydas sėmėsi iš Jehovos, savo Dievo“. Jis ir anksčiau iškilus sunkumams visada kreipdavosi malda į Jehovą ir apmąstydavo, kokios pagalbos jau buvo iš jo sulaukęs (1 Sam 17:37; Ps 18:2, 6). Tad ir šįkart nusprendė prašyti Dievą patarimo. Sužinojęs Jehovos valią, Dovydas nedelsė – puolė vytis grobikus. Galiausiai su Dievo pagalba atgavo savo šeimą ir turtą (1 Sam 30:7–9, 18, 19). Įsidėmėkime, kokių veiksmų Dovydas ėmėsi: meldė pagalbos, apmąstė, kaip Jehova jau anksčiau jam yra padėjęs, ir tuojau pat darė, kas Dievo nurodyta. Kaip galėtume sekti tokiu Dovydo pavyzdžiu?

1. Melskis. Jei dėl ko nors labai neramu, melsk Jehovą pagalbos ir išminties. Išsikalbėk jam, išliek širdį ir palengvės. Jei negali skirti tam daugiau laiko, trumpa tyli malda irgi daug reiškia. Glauskis prie savo dangiškojo Tėvo, lygiai kaip darė Dovydas. Jis vienoje giesmėje giedojo: „Jehova – mano uola, mano tvirtovė ir vaduotojas. Mano Dievas – uola, kur prieglobstį randu“ (Ps 18:2). Kiek daug gali malda, liudija sesės vardu Kalija patirtis. Štai ką ji sako: „Kai pasimeldžiu, mane apima ramybė. Malda padeda aiškiau perprasti Jehovos mintis ir juo  dar labiau pasikliauti.“ Išties malda padeda įveikti nerimą.

2. Prisimink. Tau tikriausiai yra buvę nelengvų gyvenimo etapų, kai be Jehovos pagalbos neapsiėjai. Prisimink, kaip jis tau padėjo, ir pamąstyk, kaip jis rūpinasi kitais savo tarnais. Tai suteiks vidinės stiprybės ir paskatins juo pasitikėti (Ps 18:17–19). „Turiu visą sąrašą maldų, kurias Jehova išklausė, – sako vyresniuoju tarnaujantis Džošua. – Tai padeda prisiminti, kaip Dievas man suteikdavo kaip tik tai, ko reikia.“ Jeigu nepamirštame Jehovos parodyto gerumo, lengviau vyti šalin nerimastingas mintis.

3. Imkis veiksmų. Jei nežinome, kaip pasielgti būtų geriausia, galime ieškoti išminties Dievo Žodyje (Ps 19:7, 11). Kad suprastume, kuo tam tikra Biblijos eilutė aktuali mums, turime aiškiai suvokti, ko ji pamoko ir kaip tokį pamokymą pritaikyti gyvenime. Vyresnysis vardu Džerodas sako: „Kad gerai suprasčiau, ką Jehova toje eilutėje man nori pasakyti, paieškau daugiau informacijos. Taip stiprėja mano tikėjimas ir ryžtas elgtis kaip jis moko.“ Jeigu patarimų ieškome Biblijoje ir jais vadovaujamės, bus daug lengviau atgauti vidinę ramybę.

Dovydas žinojo, kad jo dangiškasis Tėvas padės ištverti visus gyvenimo išmėginimus. „Su savo Dievu galiu peršokti mūrą, – giedojo jis apie Jehovą. – Dievas apsiaučia mane stiprybe“ (Ps 18:29, 32). Gal kartais išbandymai atrodo labai grėsmingai, tarsi neįveikiama siena. Tačiau jei esame su Jehova, mums nieko nebus neįmanomo. Tad melsk Dievą pagalbos, mąstyk apie jo rodomą gerumą ir laikykis jo pamokymų. Jis suteiks tau stiprybės ir išminties, kad nepalūžtum net sunkiausią valandą.