Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Tej Uas Peb Xav Paub

Tej Uas Peb Xav Paub

Yog hais tias ib tug ntseeg twg nrauj nws tus poj niam tsis raws li Vajtswv Txoj Lus es mus yuav dua lwm tus, cov ntseeg hauv koom txoos yuav saib nws lub neej dhau los lawm thiab lub tam sim no zoo li cas?

Yog hais tias muaj raws li hais tas no rau ib txwj nkawm twg, cov nyob hauv lub koom txoos suav hais tias nws lub neej qub kawg thaum tus txiv neej yuav dua poj niam lawm thiab lub neej tshiab khi ob tug txij nkawm ntawd ua ke. Yuav kom nkag siab zoo tias yog vim li cas ho muaj li hais no, cia peb mus tham txog zaj uas Yexus hais txog kev sib nrauj thiab sib yuav dua.

Raws li Mathais 19:9, Yexus qhia hais tias tsuas muaj tib nqes uas yuav nrauj tau yus tus txwj nkawm xwb. Nws hais tias: “Yog leej twg tus poj niam tsis tau ua plees ua yi es nws cia li muab nrauj tseg mus yuav dua lwm tus ces twb yog nws ua kev nkauj kev nraug ntag.” Raws li Yexus cov lus, peb khaws tau li no tias (1) nws nrauj tau nws tus txwj nkawm yog hais tias nws tus txwj nkawm ua kev nkauj kev nraug thiab (2) yog hais tias nws tus poj niam tsis tau ua txhaum kev nkauj kev nraug es nws cia li lam muab nws tus poj niam nrauj mus yuav dua lwm tus, twb yog nws ua kev nkauj kev nraug lawm ntag. a

Puas yog Yexus cov lus txhais hais tias tus txiv neej uas mus ua hluas thiab muab nws tus poj niam nrauj es dim mus yuav dua poj niam tshiab tsis txhaum Vajtswv Txoj Lus no lov? Tsis yog txhais li ntawd. Thaum tus txiv mus ua kev nkauj kev nraug, tus poj niam yuav tau txiav txim siab seb nws yuav zam tus txiv los yuav tsis zam. Yog hais tias tus poj niam ho tsis zam tus txiv thiab ob leeg mus ua ntawv nrauj ces tom qab ntawd nkawv ob leeg nyias mus yuav nyias txwj nyias nkawm los tau.

Muaj tej tug poj niam xav kho nws lub neej thiab txiav txim siab zam nws tus txiv lub txim. Muaj li cas xwb yog hais tias tus txiv ho tsis yib es cuaj kaum yuav ua ntawv nrauj nws tus poj niam xwb? Vim nws tus poj niam zam nws lub txim lawm, nws yuav tsis dim mus yuav dua poj niam tshiab raws li Vajtswv Txoj Lus. Yog hais tias tus txiv yuam ntiag mus yuav lwm tus tsis raws li Vajtswv Txoj Lus ces twb yog nws mus ua txhaum kev nkauj kev nraug. Yog li ntawd, cov txwj laus yuav tau soj ntsuam txog tej no.​—1 Kauleethaus 5:1, 2; 6:9, 10.

Yog hais tias ib tug ntseeg twg nrauj nws tus poj niam tsis raws li Vajtswv Txoj Lus es mus yuav dua lwm tus, cov ntseeg hauv koom txoos yuav saib nws lub neej dhau los lawm thiab lub tam sim no zoo li cas? Raws li Vajtswv Txoj Lus, puas tseem suav hais tias nkawv tseem yog niam txiv? Ua li puas tseem yog tus poj niam txiav txim siab seb yuav nrauj los sis yuav tus txiv? Yog tus txiv ho mus yuav dua poj niam lawm, puas yog nws ua txhaum kev nkauj kev nraug?

Yexus tsis tau piav tshab tshab txog tus txwj nkawm tsis tau ua txhaum thaum nws tham txog kev sib nrauj es mus yuav dua txwj nkawm. Tiam sis nws qhia meej tseeb tias tus txiv neej uas nrauj nws tus poj niam tsis raws Vajtswv Txoj Lus es mus yuav dua lwm tus yog ua txhaum kev nkauj kev nraug. Yog li ntawd, thaum ib tug twg nrauj nws tus txwj nkawm tsis raws li Vajtswv Txoj Lus es mus yuav dua lwm tus ces nkawv txoj kev sib yuav tsuas yog los xaus li ntawd lawm xwb. Yav tas los lawm, cov ntseeg nyob hauv lub koom txoos suav hais tias yog tus txij nkawm tsis tau ua txhaum tseem muaj txoj sia nyob, tsis tau yuav dua tus tshiab, thiab tsis tau mus ua nkauj ua nraug ces tus ua txhaum ntawd txoj kev sib yuav suav tam tias nws tseem tsau tsawv kev txhaum.

“Yog leej twg tus poj niam tsis tau ua plees ua yi es nws cia li muab nrauj tseg mus yuav dua lwm tus ces twb yog nws ua kev nkauj kev nraug ntag.”​—Mathais 19:9

Thaum tus txiv nrauj nws tus poj niam es twb mus yuav dua ib tug tshiab lawm, ces tus poj niam tsis tas yuav txhawj hais tias nws yuav zam tus txiv los tsis zam. Yog li ntawd, cov ntseeg hauv koom txoos tsis tas tos kom tus poj niam nruam sim, yuav txiv tshiab los sis mus ua kev nkauj kev nraug es lawv mam li xam muaj tus txiv lub neej tshiab ntawd. b

Raws li peb tham tas los no, tus txiv ua txhaum kev nrauj kev nraug thiaj li sib nrauj. Tiam sis yog tus txiv ho tsis tau ua txhaum kev nkauj kev nraug tiam sis nws ho cia li muab nws tus poj niam nrauj es mus yuav dua poj niam tshiab lawm ne? Ua li yog hais tias tus txiv ho tsis tau ua txhaum kev nkauj kev nraug ua ntej nkawv sib nrauj tiam sis tom qab sib nrauj tag, nws ho mus ua kev nkauj kev nraug, yuav poj niam tshiab lawm es nws tus qub poj niam ho zam nws lub txim ne yuav muaj li cas? Yog muaj raws li hais tas no, tus txiv lub neej qub tag rau thaum nws ua txhaum kev nkauj kev nraug es ho mus yuav dua ib tug poj niam tshiab. Yog li ntawd, tus poj niam tshiab thiab tus txiv nkawv los sib khi ua neej ua ke lawm. Nyob rau Phau Tsom Faj lub 11 Hlis tim 12 xyoo 1979, sab 32 tau hais tias, “Txij hnub ntawd mus nws khi rau tus txij nkawm, nws thim tsis tau rov qab mus khaub zig nws lub neej qub. Lub neej qub ces xaus rau thaum nws nrauj nws poj niam, mus ua kev nkauj kev nraug, thiab yuav tus poj niam tshiab.”

Txawm peb nkag siab txawv yav thaum ub lawm los, qhov no tsis qhia hais tias ib tug ntseeg twg txoj kev sib yuav tsis muaj nuj nqis los sis ua kev nkauj kev nraug tsis loj ua luaj twg. Tus txiv uas nrauj nws tus poj niam tsis raws li Vajtswv Txoj Lus es mus yuav dua lwm tus, cov txwj laus yuav tau soj ntsuas tej no vim nws ua txhaum kev nkauj kev nraug lawm. (Yog hais tias tus poj niam tshiab ntawd ho yog ib tug ntseeg thiab, ces cov txwj laus yuav tau taug nws zaj thiab.) Txawm hais tias tus txiv yuav dua poj niam tshiab lawm los, yuav tsis suav txoj kev sib yuav tshiab no tam li kev nkauj kev nraug. Tiam sis tus txiv yuav tsis tau tuav hauj lwm dab tsi nyob hauv lub koom txoos ntev ntev xyoo los sis mus txog rau thaum cov ntseeg txoj kev chim tsuag zuj zus lawm. Tom qab no, yog cov txwj laus yuav muab ib teg hauj lwm rau tus txiv tuav hauv lub koom txoos, lawv yuav tau tshuaj ntsuas seb tus poj niam qub thiab cov me nyuam uas nws muab tso tseg lub neej xaus li cas lawm.​—Malakis 2:14-16.

Txoj kev sib nrauj tsis raws Vajtswv Txoj Lus thiab mus yuav dua txwj nkawm tshiab tsim tau kev kub ntxhov heev. Yog li ntawd, peb uas yog cov ntseeg yuav tau xav tib yam li Yehauvas xav thiab saib taus txoj kev ua txwj ua nkawm.​—Tej Lus Qhia 5:4, 5; Henplais 13:4.

a Nyob rau hauv zaj kawm no, peb yuav muab piav hais tias tus txhaum yog tus txiv hos tus zoo yog tus niam. Txawm li ntawd los raws li Malakaus 10:11, 12, Yexus tau hais meej tseeb hais tias nqe no yog hais cob coos rau ob leeg, tus poj niam thiab tus txiv.

b Yav thaum ub, peb ib txwm ntseeg tias tus poj niam uas tsis tau ua txhaum yuav tau nruam sim, yuav txiv tshiab los sis mus ua kev nkauj kev nraug mam li xam tus txiv lub neej tshiab tiam sis tsis yog li ntawd lawm.