1. Kas mums teikia daug džiaugsmo?

 JEHOVA nori, kad gyvenimu džiaugtumės. Tai tikrai žinome, nes džiaugsmas yra jo dvasios vaisius (Gal 5:22). O kas mums teikia didžiausią džiaugsmą? Krikščioniška tarnystė ir pagalba bendratikiams, nes Jėzus pasakė: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

2, 3. a) Ko, remiantis Galatams 6:4, reikia, kad tarnyba teiktų džiaugsmą? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

² Apaštalas Paulius paaiškino, ko reikia, kad tarnyba teiktų džiaugsmą. (Perskaityk Galatams 6:4.) Pirma, mums svarbu įvertinti savo darbus – ar darome dėl Jehovos geriausia, ką galime šiuo metu (Mt 22:36–38). Antra, būtina saugotis, kad nepradėtume lygintis su kitais. Sveikata, išsilavinimas ir įgimti gabumai yra Jehovos dovanos. Tad už visa, ką nuveikiame tarnyboje, turime būti dėkingi jam. O jei matome, kad kitiems tam tikroje srityje einasi geriau nei mums, džiaukimės jų sėkme. Juk jie ne sau garbės siekia, o Jehovai. Nekonkuruokime su bendratikiais, tiesiog stenkimės iš jų pasimokyti.

³ Šiame straipsnyje pakalbėsime, kas padės išsaugoti džiaugsmą, jei nesame pajėgūs nuveikti tiek, kiek norėtume. Taip pat aptarsime, ką galime daryti  atsižvelgdami į savo aplinkybes ir ko vertėtų pasimokyti iš kitų.

4. Dėl ko daugelis nusimena? Pateik pavyzdį.

⁴ Kai kurie dėl senatvės ar suprastėjusios sveikatos mažiau begali nuveikti ir dėl to nusimena. Taip buvo mūsų sesei Kerol. Kadaise ji tarnavo krašte, kur skelbėjų labai trūko. Ten vedė net 35 Biblijos studijas ir keletas jos mokinių pasikrikštijo. Išties puikūs rezultatai! Tačiau vėliau ji sunkiai susirgo ir šiandien dienas leidžia namuose. Sesė sako: „Žinau, kad mažai bepajėgiu dėl silpnos sveikatos. Bet jausmas toks, lyg stokočiau uolumo. Norai viršija galimybes, ir dėl to man liūdna.“ Kerol trokšta visomis jėgomis darbuotis dėl Jehovos ir tai tikrai pagirtina. Mūsų supratingasis Dievas labai vertina tokį sesės nusistatymą.

5. a) Ką turime atminti, jeigu tarnyboje negalime nuveikti tiek, kiek norėtume? b) Kodėl galime neabejoti, kad Jehova džiaugiasi nuotraukose pavaizduoto brolio tarnyste?

⁵ Galbūt ir tau tam tikros aplinkybės kliudo daryti tiek, kiek norėtum. Tada pasvarstyk: „Ko Jehova iš manęs tikisi?“ Tik to, kas pagal jėgas. Pagalvok apie sesę, kuri jau įkopė į devintą dešimtį ir nebegali tiek, kiek būdama keturiasdešimties. Nors labai stengiasi, jai atrodo, kad Jehova vis tiek nepatenkintas. Bet ar tikrai taip yra? Juk sesė ir jaunystėje uoliai dirbo Dievo skirtą darbą, ir sulaukusi žilos senatvės stengiasi jam tarnauti. Taigi nemanyk, kad Jehovai niekaip neįtiksi. Jis aiškiai leido mums suprasti: jeigu tarnaujame jam iš širdies, jis mumis didžiuojasi (palygink su Mato 25:20–23).

6. Ko pasimokome iš sesės Marijos?

⁶ Jeigu susitelkiame į tai, ką pajėgiame daryti, tarnyba teiks džiaugsmą. Kai ko galime pasimokyti iš sesės Marijos. Ji susirgo liga, labai ribojančia galimybes darbuotis tarnyboje. Iš pradžių Marija nusiminė, jautėsi nebenaudinga. Tačiau tada jai kilo mintis, kad galėtų padėti vienai savo bendruomenės sesei, dėl ligos prikaustytai prie lovos. „Sutarėm, kad mudvi skelbsim telefonu ir laiškais, – sako Marija. – Po tarnybos su ja kaskart grįždavau laiminga ir patenkinta, kad galėjau pasitarnauti.“ Mes irgi būkime patenkinti tuo, ką pavyksta nuveikti.

7. Kokį paraginimą užrašė apaštalas Petras?

⁷ O kaip jei esame kupini jėgų arba nestokojame patirties tam tikroje tarnybos srityje? Tada galime išties nemažai nuveikti bendratikių labui ir įkvėpti juos savo pavyzdžiu. Apaštalas Petras rašė: „Dovaną, kokią kiekvienas esate gavę, naudokite patarnauti vienas kitam kaip geri visokeriopos Dievo malonės prievaizdai“ (1 Pt 4:10). Gal kartais atrodo, kad matydami tavo uolias pastangas  kiti ims pavydėti ar netgi nusimins? Tačiau pagalvok: jei tarnyboje neišnaudotume viso savo potencialo, argi galėtume sakyti, kad esame atsidavę Jehovai visu protu ir visomis jėgomis?

8. Kodėl, remiantis 1 Korintiečiams 4:6, 7, neturime pagrindo didžiuotis?

⁸ Tiesa, nederėtų savo pasiekimais didžiuotis. (Perskaityk 1 Korintiečiams 4:6, 7.) Jeigu tau sekasi pradėti Biblijos studijas, naudokis šia Jehovos dovana. Tačiau viena yra ja naudotis ir visai kas kita – girtis. Tarkim, tavo pašnekovas sutiko studijuoti Bibliją ir norėtum tuo pasidžiaugti su tarnybos grupės nariais. Kai susitinkate, viena sesė papasakoja, kad po pokalbio žmogus paėmė iš jos žurnalą. Taigi, ji įteikė žurnalą, o tu pradėjai Biblijos studijas. Ką darysi? Tavo pasakojimas, be abejo, pakeltų bendratikiams dvasią. Vis dėlto galbūt nuspręsi palaukti iki kito susitikimo, kad žurnalą įteikusi sesė nepasijaustų mažai tenuveikusi. Tai būtų labai supratinga. O Biblijos studijas ir toliau drąsiai siūlyk – gerai pasinaudok tau suteikta malonės dovana.

9. Kaip dera naudotis Dievo dovanomis?

⁹ Atminkime, kad visi mūsų gebėjimai yra iš Dievo. Naudokimės jais bendruomenės labui, o ne tam, kad prieš ką nors pasirodytume (Fil 2:3). Susitelkime į savo tarnystę, tada turėsime kuo džiaugtis – ne kad kitus pranokstame, o kad mūsų darbai teikia garbę Jehovai.

10. Kodėl nėra pagrindo lyginti save su kitais?

¹⁰ Jei atrodo, kad tau tam tikroje tarnybos srityje ypač sekasi, būk atsargus ir nesididžiuok prieš kitus, net mintyse jų nenumenkink. Tarkim, tau gerai einasi viešosios kalbos, turi oratorystės dovaną. Nederėtų lyginti savęs su bendratikiu, kuriam sakyti kalbas sunkiau. Juk pastarasis tikriausiai pranašesnis kitais atžvilgiais. Gal jis labai svetingas, gerai auklėja savo vaikus, yra uolus evangelizacijos darbe? Kaip puiku, kad visi mūsų  broliai ir sesės savo gabumus bei talentus stengiasi panaudoti dėl Jehovos ir bendratikių!

11. Kodėl turime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

¹¹ Nors lygintis su bendratikiais nederėtų, iš jų pavyzdžio pasimokyti verta. Daugiausia galime pasisemti iš Jėzaus. Jam, aišku, niekada neprilygsime, tačiau ugdytis tokias kaip jo savybes ir sekti jo pėdomis tikrai galime (1 Pt 2:21). Tai padės mums lavintis ir dar geriau atlikti savo tarnystę.

12, 13. Ko pasimokome iš karaliaus Dovydo?

¹² Biblijoje pasakojama apie daugelį Dievui ištikimų žmonių, iš kurių visiems dera imti pavyzdį (Hbr 6:12). Vienas tokių – karalius Dovydas. Jehova pasakė, kad tai „vyras pagal [jo] širdį“ (Apd 13:22). Suprantama, Dovydas buvo toks pat netobulas kaip mes visi ir ne kartą sunkiai nusidėjo. Tačiau jis nemėgino išvengti bausmės ir teisintis. Dovydas leidosi pataisomas ir dėl savo nuodėmių nuoširdžiai atgailavo, todėl susilaukė Jehovos gailestingumo (Ps 51:3, 4, 10–12).

¹³ O kaip mes? Kaip reaguojame į sudrausminimą? Ar klaidą iškart pripažįstame? O gal norime gintis ir teisintis? Gal net imame versti kaltę kam nors kitam? Ar stengiamės klaidos nekartoti? Daug pasisemiame ne tik iš Dovydo, bet ir iš kitų Biblijoje minimų Dievo tarnų pavyzdžio. Kai kurie patyrė tokių pat sunkumų kaip mes. Skaitydamas tuos pasakojimus pasvarstyk, kokios savybės padėjo jiems viską ištverti ir kokiais atžvilgiais turėtum į juos lygiuotis.

14. Ko gali pasimokyti iš bendratikių?

¹⁴ Taip pat stenkis pasimokyti ir iš savo bendruomenės brolių ir sesių. Gal kuris nors ištvermingai kenčia išmėginimą – bendraamžių spaudimą, šeimos narių priešiškumą, negalę ar kokį kitą? Ar įžvelgi, kokios savybės padeda tam bendratikiui ištverti? Jeigu jas ugdysiesi, tikriausiai ir  tau bus lengviau atsilaikyti užgriuvus bėdoms. Mūsų bendruomenėse išties nestinga tvirto tikėjimo pavyzdžių (Hbr 13:7; Jok 1:2, 3).

15. Kas, anot apaštalo Pauliaus, padeda mums visiems su džiaugsmu tarnauti Jehovai?

¹⁵ Jeigu visi stengiamės tarnauti Jehovai pagal išgales, padedame palaikyti tarpusavio santarvę ir vienybę. Taip buvo ir pirmojo amžiaus bendruomenėje. Krikščionys turėjo įvairių dovanų ir skirtingų užduočių (1 Kor 12:4, 7–11). Tačiau dėl to nepradėjo konkuruoti ar skaldytis. Dievo malonės dovanas jie panaudojo, „kad [...] tarnautų kitiems ir ugdytų Kristaus kūną“. Apaštalas Paulius laiške Efezo krikščionims rašė: „Kiekvienam nariui veikiant tinkamai, kūnas auga ir meilės skatinamas save ugdo“ (Ef 4:1–3, 11, 12, 16). Todėl bendruomenėje vyravo taika ir darna, panašiai kaip ir šiandien.

16. Koks turi būti mūsų visų nusistatymas? (Hebrajams 6:10)

¹⁶ Tad niekada nesilygink su kitais. Geriau lygiuokis į Jėzų ir stenkis ugdytis tokias pat kaip jo savybes. Mokykis iš Biblijoje minimų ir šiuolaikinių tikėjimo pavyzdžių. Daryk visa, kas tavo jėgoms, ir neabejok: Dievas „nėra neteisingas, jis nepamirš [tavo] darbų ir meilės“. (Perskaityk Hebrajams 6:10.) Su džiaugsmu tarnauk Jehovai – jam brangu visa, ką darai dėl jo švento vardo.