Kunanakas utji uk yatiñataki

Skip to table of contents

25 YATICHÄWI

Perdonirinakarojj Jehová Diosajj bendisiwa

Perdonirinakarojj Jehová Diosajj bendisiwa

“Jehová Diosajj taqe chuymaw perdonapjjtamjja, ukhamarak jumanakajj perdonasipjjam” (COL. 3:13).

CANCIÓN 130 Perdonasirïpjjañäni

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI? a

1. ¿Taqe chuyma arrepentisirinakatakejj kuna promessa Jehová Diosajj arsuwayi?

 JEHOVÁ DIOSAW jiwasan Luririsajja, Leyinak Churir Diosasajja, jiwasan Juezasajja, ukampis janiw ukakïkiti, alajjpachankir wali munasir Awkisarakiwa (Sal. 100:3; Is. 33:22). Ukatwa kunapachatï jupa contra juchachastan ukat taqe chuyma arrepentisiraktan ukhajj jan aleq ukhamak perdonkistuti, jan ukasti wal perdonañ munistu (Sal. 86:5). Isaías profeta toqejja, Jehová Diosajj wali chuymachtʼkiri mä promeswa arsuwayäna. Jupajj akham sänwa: “Juchanakamajj llijkir wila colorjamäkchisa, khunur uñtasit janqʼor tukuyatäniwa” sasa (Is. 1:18).

2. ¿Mayninakamp sumankañatakejj kunsa lurañasa?

2 Pantjasir jaqenakjamajja, arsutampisa luratampisa mayninakarojj taqeniw chuym ustʼaytanjja (Sant. 3:2). Ukampis ukajj janis suma amigonakanïñ puedjjsna ukham janiw sañ munkiti. Perdonañ yateqañaw wali wakiskirejja (Prov. 17:9; 19:11; Mat. 18:21, 22). Mayninakamp mä jiskʼa jan waltʼayasiñ utjipanjja, Jehová Diosajj perdonassna ukwa muni (Col. 3:13). Perdonañatakejj walja razonanakaw utji. Cheqas Jehová Diosajj taqe chuymaw perdonistu (Is. 55:7).

3. ¿Kunanakatsa aka yatichäwin yatjjataskañäni?

3 Aka yatichäwinjja, kunjamsa pantjasirïkasas Jehová Diosat yateqasisajj perdonirïsna ukwa yatjjataskañäni. ¿Kuna kasta juchanakatsa ancianonakar yatiyañasa? ¿Kunatsa Jehová Diosajj maynit maynikam perdonasiñas muni? Yaqhep jilat kullakanakajja, mayninakan juchap kawsajj wal tʼaqesiwayapjje, ¿kunsa jupanakat yateqsna?

¿MÄ CRISTIANOJJ JACHʼA JUCHAR PURTʼASKI UKHAJJ KUNSA LURAÑASA?

4. 1) ¿Jachʼa juchar purtʼasir cristianojj kunsa lurañapa? 2) ¿Ancianonakajj kuna responsabilidadanïpjjesa?

4 Maynejj jachʼa juchar purtʼaski ukhajja, ancianonakar yatiyañaw wakisi. Uka jachʼa juchanakatjja, 1 Corintios 6:9, 10 textonwa mä qhawqhajj qhanañchasi. Ukham jachʼa juchanakajj Diosan leyinakapwa pʼakinti. Mä cristianotï uka kasta jachʼa juchar purtʼaschi ukhajja, Jehová Diosaruw perdonita sasin mayisiñapa, congregacionankir ancianonakampiw parlañaparaki (Sal. 32:5; Sant. 5:14). ¿Ancianonakajj kuna responsabilidadanïpjjesa? Juchanakap phoqatpach perdonañatakejj Jehová Diosakiw autoridadanejja, cheqas Jesusan sacrificiot loqtasitapjjaruw uk luri. b Ukampis Diosajj ancianonakarojj mä responsabilidadwa churawayi, Biblian yanaptʼapampejja, juchachasirejj congregacionankaskakiniti janicha ukwa amtapjjañapa (1 Cor. 5:12). Uka amtar puriñatakejja, aka jisktʼanakaruw qhanañchapjjañapa: ¿juchachasirejj nayratpachat juchar purtʼasiñ amtpachäna?, ¿juchap imtʼañti munäna?, ¿kutin kutinit uka juch lurawayi? Uka jisktʼanakat jukʼamp importantejj akawa: ¿Jehová Diosamp wasitat sum apasiñatakejj chʼamachasiwayiti?, ¿Jehová Diosajj juchachasirir perdonjjatap amuyañatakejj kuna pruebanakas utji? (Hech. 3:19).

5. ¿Kuntï ancianonakajj lurapki ukajj kunjamsa congregacionar yanaptʼi?

5 Kunapachatï ancianonakajj juchachasirimpi tantachtʼasipjje ukhajja, kuna amtarutï alajjpachan purisiwayjje uka pachpa amtaruw aka oraqen puripjjañapa (Mat. 18:18). ¿Kunjamsa ukajj congregacionar yanaptʼi? Juchachasiritï jan arrepentiskchejja, janiw congregación taypinkjjañapäkiti, ukhamatwa Jehová Diosan wali valorani servirinakaparojj jarkʼaqasi (1 Cor. 5:6, 7, 11-13; Tito 3:10, 11). Ukatjja juchachasirin arrepentisiñapataki, Jehová Diosan perdonatäñatakiw yanaptʼarakispa (Luc. 5:32). Ancianonakajj arrepentisiritakiw orarapipjje, Diosamp wasitat sum apasjjañapatak yanaptʼañapatakiw orarapipjjaraki (Sant. 5:15).

6. ¿Congregacionat jaqsutäki ukarojj Jehová Diosajj perdonaspati? Uk qhanañchtʼam.

6 Ak amuytʼañäni: mä juchachasirejja, ancianonakamp tantachtʼasisajj janiw arrepentiskiti. Ukhamïpanjja congregacionat jaqsutäniwa. Juchachasiritï markan leyinakap pʼakintchi ukhajja, kuna jan walinakantï uñjaskani ukat janiw ancianonakajj jarkʼaqapkaniti. Khitinakatï markan leyinakap pʼakintapki ukanakar juzgapjjañapatakisa, castigapjjañapatakisa Jehová Diosaw autoridadanakar permiso churawayi, juchachasirejj arrepentisitäskpasa janisa (Rom. 13:4). Ukampis juchachasiritï qhepat amuytataschi, taqe chuyma arrepentisirakchi, janirak nayrjam amuyjjchi ni lurjjarakchi ukhajja, Jehová Diosajj jupar perdonañatakejj dispuestokiwa (Luc. 15:17-24). Jachʼa juchanaksa lurawaykchejja, Jehová Diosajj jupar perdonañatakejj dispuestokiwa (2 Crón. 33:9, 12, 13; 1 Tim. 1:15).

7. Maynitï jiwas contra jucha lurawaychi ukhajja, ¿kunsa lurañasa?

7 Jehová Diosajj mä juchachasirirojj perdonaniti janicha uk amtañajj janiw jiwasar waktʼkistuti, uk yatiñajj wali askiwa. Ukampis may lurañaw waktʼistu, ¿kunäpachasa? Inas maynejj jiwas contra jucha lurawaychi, inas jachʼa jucha lurawaychi, ukham luratapat disculptʼita, perdontʼita sasaw mayisirakistaspa, jan ukajj inas jan perdón mayiskarakchistaspati. Perdón mayischistanisa janisa, jupar perdonañwa amtañasa, mä arunjja janiw chuymar imjjasiñasäkiti, janirakiw jupatakis coleratäjjañasäkiti. Maynitï wal chuym ustʼayawaychistu ukhajja, uk lurañajj chʼamakïspawa, tiempow munasirakispa. La Atalaya 15 de septiembre, 1994 revistan akham siwa: “Juchachasirir perdonañajja, jucha luratapajj janis kunäkaspa ukham janiw sañ munkiti. Mä cristianotakejja, kunatï pasawayki uk Jehová Diosan amparapar confiyasin jaytjjaña sañwa muni. Alajjpachansa aka oraqensa, jupaw cheqapar uñjir Juezajja, jupaw horasapar cheqapar uñjaskani” sasa. ¿Kunatsa Jehová Diosajj mayninakar perdonañas muni, ukat jupan amparapar katuyañas munaraki, mä arunjja jupan cheqapar uñjirïtapar confiyañas muni?

¿KUNATSA JEHOVÁ DIOSAJJ PERDONAÑAS MUNI?

8. Jehová Diosajj jiwasat khuyaptʼayasitapatjja, ¿kunjamsa yuspäratas uñachtʼaytanjja?

8 Perdonasajja, Jehová Diosan perdonasirïtapat yuspärataswa uñachtʼaytanjja. Jesusajj mä uñachtʼäwipanjja, Jehová Diosajj mä reyïkaspas ukhamwa uñtasiyäna. Uka reyejj jan phoqañ puedkäna uka walja manupwa esclavopar perdonäna. Ukampis uka esclavojja, jupar mä jukʼa manükäna uka esclavo masipat janiw khuyaptʼayaskänti (Mat. 18:23-35). ¿Kunsa Jesusajj uka uñachtʼäwimpejj yatichañ munaskäna? Jiwasatï Jehová Diosan wali khuyapayasirïtapat yuspärañäni ukhajja, mayninakar perdonañatakejj jankʼakïñäniwa (Sal. 103:9). Uka toqetjja, walja maranak nayrajj La Atalaya revistajj akham sasaw qhanañchäna: “Qhawqha kutisay mayninakar perdonkchiñänejja, perdonatasajj janipuniw Diosajj Cristo toqe perdonkistu, khuyaptʼayaskistu ukampejj igualaskaspati” sasa.

9. ¿Khitinakatsa Jehová Diosajj khuyaptʼayasi? (Mateo 6:14, 15).

9 Perdonirïñäni ukhajja, Jehová Diosajj perdonistaniwa. Jehová Diosajj khuyaptʼayasirïpki ukanakat khuyaptʼayasiwa (Mat. 5:7; Sant. 2:13). Jesusajj discipulonakapar orasiñ yatichkäna ukhaw uk sum qhanañchäna (Mateo 6:14, 15 liytʼäta). Job chachan tiempopansa Jehová Diosajj uk qhanañchjjarakïnwa. Diosat jan jitheqtir Job chachajja, Elifaz, Bildad, Zofar chachanakan chuyma ustʼayir arunakapwa aguantäna. Jehová Diosajj jupanakatak orarapiñapwa Job chachar mayïna. Kunapachatï uk luräna ukhajja, Jehová Diosajj jupar bendisïnwa (Job 42:8-10).

10. ¿Kunatsa maynitak chuyma ustʼatakïskañajj jiwas pachpar jan waltʼayistu? (Efesios 4:31, 32).

10 Chuyma ustʼatakïskañajj jiwas pachparuw jan waltʼayistu. Chuyma ustʼatakïskañajja, mä qʼepir uñtasitawa, Jehová Diosajj janiw uka qʼepi aptʼatakïsksna uk munkiti (Efesios 4:31, 32 liytʼäta). Jupajj akham sasaw ewjjtʼistu: “Colerasiñjja apanukjjam, sinti colerasiñjja jaytanukjjam” sasa (Sal. 37:8). Uka ewjjtʼar istʼañajj jiwasan askisatakiwa, kuna laykutejj chuyma ustʼatakïskañajj cuerporusa, amuyurus jan waltʼayiwa (Prov. 14:30). Maynitak chuyma ustʼatakïskañajj veneno umantañamp sasiwa, jiwas pachpaw jan waltʼayasisktanjja. Ukhamasti mayninakar perdonasajj jiwas pachparuw mä regalo churasisktanjja (Prov. 11:17). Sumakiw jikjjatastanjja, Jehová Diosar serviñans nayraruw sartaraksna.

11. ¿Vengasiñ toqet Bibliajj kamsisa? (Romanos 12:19-21).

11 Vengasiñat sipansa Jehová Diosan amparapar jaytjjañäni. Diosajj janiw jiwas contra jucha lurapki ukanakat vengasiñasatak permiso churkistuti (Romanos 12:19-21 liytʼäta). Jupajj taqe kuns sum juzgui, jiwasajj janiw jupjam juzgksnati, kuna laykutejj pantjasirïtanwa, janirakiw taqe kuns sum yatktanti (Heb. 4:13). Awisajj chuymasamp apayasisajj janiw kuns lurañ puedjjsnati. Diosan amuytʼayatäsajj akham sasaw Santiagojj qellqäna: “Colerasir jaqejja janiw kunatï Dios nayraqatan cheqapäki ukarjamajj lurkiti” sasa (Sant. 1:20). Jehová Diosaw cheqaparjam uñjani, justicia utjayarakini, janiw ukat payachasiñasäkiti.

Colersa chuymar imjjasiñsa apanukjjañasawa, Jehová Diosan amparaparuw jaytjjañasaraki. Jupaw kuna jan walinakantï juchajj uñjasiyawaykistu taqe ukanak askichjjani. (Párrafo 12).

12. ¿Kunjamsa Jehová Diosan cheqapar uñjirïtapar confiyatas uñachtʼaytanjja?

12 Mayninakar perdonktan ukhajja, Jehová Diosan cheqapar uñjirïtapar confiyataswa uñachtʼaytanjja. Jehová Diosan amparapar taqe kuns jayttan ukhajja, kuna jan walinaktï juchajj utjayawayki uk jupaw askichjjani sasin confiyataswa uñachtʼaytanjja. Jehová Diosajj churañ arsuwayki uka jutïr pachanjja, kunanakatï chuym ustʼayawaykistu ukanakajj “janiw amtatäjjaniti, janirakiw khitis ukanakat llakisjjaniti” (Is. 65:17). Ukampis maynitï sinti jan wal lurawaychistu ukhajja, ¿colerasiñanaksa chuyma ustʼatäskakiñsa apanuksnati? Kunjamsa yaqhepajj ukanak apanukuwayapjje uk jichhajj uñjañäni.

¿PERDONAÑAJJ KUNJAMSA YANAPTʼISTU?

13, 14. ¿Kunsa Tony ukat José jilatanakan experienciapat yateqsna?

13 Walja jilat kullakanakajja, khitinakatï sinti jan walinak jupanakar lurawayapki ukanakarus perdonañwa amtawayapjje. Ukham lurañajj ¿kunjamsa jupanakar yanaptʼawayi?

14 Filipinas markan jakasiri Tony c jilatat parltʼañäni. Walja maranak nayrajja, jilïr jilapaw jiwjjäna, ukhatakejj Tony chachajj janïraw Testigökänti. Jilaparojj José chachaw jiwayatayna, ukwa qhepat yatjjäna. Niyakejjay jupajj wali qhoru, wali nuwasiri ukhamächïnjja, uka chachat vengasiñwa munäna. José chacharojj jaqe jiwayatapatwa carcelar llawintapjjäna. Carcelat mistjjäna ukhajja, Tony chachajj jupar katjasajj jiwayäwa sasaw juramentomp arsüna. Ukatwa mä pistola alasïna. Ukampis Testigonakampiw Bibliat yateqañ qalltäna. Jupajj akham siwa: “Bibliat yatjjatkasajj cambiañajätajwa amuyasiyäta. Colerasiñ apanukjjañajänwa” sasa. Tony chachajj bautisasjjänwa, tiempompejj congregacionapan ancianöjjarakïnwa. ¡José chachajj Testigöjjarakitaynawa, uk yatisajj wal musparäna! Jikisisajj qhomanttʼasipjjänwa. Tony jilatasti perdonjjsmawa sasaw José jilatar sarakïna. Tony jilatajj akham siwa: “José jilatar perdonjjayäta ukhajj kunja kusisitayätsa uk janiw arunakampejj kamsirjamäktsa” sasa. Jilatajj perdonänwa, ukham luratapat Jehová Diosajj jupar bendisirakïnwa.

Colersa chuymar imjjasiñsa apanuksnawa, ukwa Peter jilatatsa Sue kullakatsa yateqtanjja. (Párrafos 15, 16).

15, 16. ¿Kunsa Peter ukat Sue jilat kullakan experienciapat yateqsna?

15 1985 maranjja, Peter jilatampi Sue kullakampejj Tantachasiñ Utan tantachtʼatäsipkänwa, ukhaw mä akatjamat mä bombajj phalläna. Mä chachaw uka bomba Tantachasiñ Utar jaytawayatayna. Sue kullakajj wali usuchjatänwa, ukham jan walin uñjasitapatjja, janiw jichhajj muktʼañ puedjjeti, janirakiw sum uñj-jjeti, ni jiñchupas sum istʼjjarakiti. d Peter jilatampi Sue esposapampejj sapa kutiw akham jisktʼasipjjäna: “¿Khitikis aka jan wal lurawaypacha?” sasa. Walja maranak qhepatjja, jan Testigökäna uka jan wali lurir jaqejj katuntatäjjänwa, jan mayamp mistuñapatak carcelar llawintatarakïnwa. “¿Uka chachar perdonjjapjjtati?” sasin Peter jilatampiru Sue kullakampir jisktʼasïna ukhajja, jupanakajj akham sapjjänwa: “Coleratakïskañasa chuymar imjjasiskakiñasa, cuerporusa, chuymarusa, amuyurus jan waltʼayaspawa sasaw Jehová Diosajj yatichistu. Ukatwa uka jan waltʼäwejj paskäna uka qhepatjja ‘perdonañatak yanaptʼapjjeta, ukhamat sumak jakasjjañataki’ sasin Jehová Diosar mayisipjjayäta” sasa.

16 ¿Uka chacha warmitakejj perdonañajj facilakïnti? Janiw facilapunïkänti. Jupanakajj akham sapjjewa: “Kunatï pasawayki ukat jichhakamaw Sue esposajajj tʼaqesiski, uk amtasajj awisajj colerañjamawa. Ukampis jan amtjjapjjta ukhajja, janiw coleratäjjapjjti. Yamas uka chachatï Testigöjjaspa ukhajja, ‘walik Diosan markapankjjtajja’ sasaw taqe chuyma katoqtʼapjjerista. Jan walin uñjasisajj Biblian wiñay yatichäwinakapajj jan llakisjjañatakejj kunjsa yanaptʼasi ukwa yateqawayapjjta. Uka wiñay yatichäwinakaparjam lurañajja, walja jan walinakatwa salvistu. Jehová Diosajj niyaw taqe jan walinak askichjjani, uk yatiñajj wal chuymachtʼapjjarakitu” sasa.

17. ¿Kunsa Myra kullakan experienciapat yateqsna?

17 Myra kullakajja, casadöjjäna, pä jiskʼa yoqall wawanakanëjjarakïna ukhaw Jehová Diosar uñtʼäna. Ukampis esposopajj janiw Bibliat yatiñ munkänti. Tiempompejja, esposopajj yaqha warmimpiw jupar engañäna. Juparusa wawanakaparus jaytawayjjarakïnwa. Myra kullakajj akham siwa: “Jaytawayjjapjjetäna ukhajj janiw kamachtʼasiñsa puedkayätti. Kunjamatejj traicionatäpki ukanakat waljanejj jikjjatasipki ukhamwa jikjjatasiyäta, janiw khitirus confiyjjayätti, chuyma ustʼataw jikjjatasiyäta, llakitarakiyätwa, nayas juchanïkirista ukhamwa amuyasiyäta, coleratarakiyätwa” sasa. Matrimoniopajj tukusjjchïnsa, esposopan traicionatapat chuyma ustʼatakïskänwa. Myra kullakajj akham siwa: “Walja phajjsinakaw ukham jikjjatasiskakiyäta, ukampis ukajj Jehová Diosampi sum apasitaja, mayninakamp sum apasitajwa jan waltʼayaskäna, ukwa amuyasta” sasa. Jichhajj Myra kullakajj janiw coleratäjjeti, janirakiw nayra esposopar kuna jan wal pasañapsa munjjeti. Jan ukasti mä urojj Jehová Diosar sirvjjaspa ukwa muni. Kullakajja, kunatï nayrajj pasawayki uk lupʼiñat sipans jutïritwa lupʼi. Sapakis wawanakapar Diosan markapan uywsuwaykchejja, jichhajj wali kusisitaw yoqanakapampi familianakapampi Jehová Diosar serviski.

JEHOVÁ DIOSAJJ CHEQAPAR UÑJIR JUEZAWA

18. Niyakejjay Jehová Diosajj Jachʼa Juezächejja, ¿kunatsa jan payachasiñasäki?

18 Kunjamas mayninakar juzgasini ukat janiw jiwasajj llakisiñasäkiti, uk yatiñajj wali chuymachtʼkiriwa. Jehová Diosaw Jachʼa Juezajja, jupaw jaqenakar juzgaskani (Rom. 14:10-12). Kunatï walïki kunatï jan walïki ukjja, cheqap leyinakaparjamaw juzgani. Janiw ukat ni mä akchʼas payachasiñasäkiti (Gén. 18:25; 1 Rey. 8:32). Jupajj janipuniw kunatï jan cheqapäki uk lurkaspati.

19. ¿Cheqapar uñjiri Jehová Diosajj kunsa jutïrin lurani?

19 Kuna jan walinaktï juchasa, pantjasirïtasas utjayawayki ukanak qʼal Jehová Diosajj chhaqtayani. ¡Uka uru puriniñap walpun suytanjja! Jupaw wiñayatak cuerpos qolltʼjjestani, chuymachtʼjjarakistani (Sal. 72:12-14; Apoc. 21:3, 4). Ukanakajj janiw mayampis amtatäjjaniti. Uka uru puriniñapkamajja, Jehová Diosat yateqasis mayninakar perdonasipkakiñäni, Jehová Diosajj perdonir lurawaykistu uk wali valoranit uñjapjjañäni.

CANCIÓN 18 Jesusan jakäwip loqtasitapat wal yuspärtanjja

a Jehová Diosajja, khitinakatï juchanakapat arrepentisipki ukanakarojj perdonañwa muni. Cristianonakajj jupat yateqasiñwa muntanjja, khitinakatï chuym ustʼayapkistu ukanakarojj perdonañwa muntanjja. Aka yatichäwinjja, mayninakan kuna pantjasitanakapsa jiwasajj perdonsna ukat kuna kasta pantjasitanakatsa ancianonakar yatiyañasa, ukanakatwa yatjjataskañäni. Ukatjja kunatsa Jehová Diosajj maynit maynikam perdonasiñas muni, ukham lurañajj kunjamsa yanaptʼistu uka toqetsa yatjjataskarakiñäniwa.

bPreguntas de los lectores” siski ukwa La Atalaya 15 de abril, 1996 revistan liytʼäta.

c Yaqhep sutinakajj cambiasiwayiwa.