1. Ką Jehova padarė nusidėjus Adomui ir Ievai? (Pradžios 3:15)

 NETRUKUS po to, kai Adomas ir Ieva nusidėjo, Jehova išsakė viltingą pranašystę. Ji užrašyta Pradžios 3:15 (perskaityk).

2. Kuo ypatinga Pradžios 3:15 užrašyta pranašystė?

² Kaip knygos nugarėlė jungia visus puslapius, taip Pradžios 3:15 užrašyta pranašystė susieja visa, kas rašoma Biblijoje. Toje pranašystėje nusakyta esminė žinia nuo Dievo – kad jo atsiųstas Gelbėtojas sunaikins Šėtoną ir jo valdomą nedorą pasaulį. * Kokį didelį palengvėjimą tai suteiks visiems Jehovos tarnams!

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Šią ypatingą pranašystę dabar ir aptarsime. Pasigilinsime, kas yra joje paminėti personažai, kaip ši pranašystė pildosi, ir kuo ji mums reikšminga.

4. Kas pranašystėje pavadinta gyvate ir iš kur tai žinome?

⁴ Pradžios 3:14, 15 minimi keturi personažai: „gyvatė“ ir jos „palikuoniai“, taip pat „moteris“ ir jos „palikuonis“. Kas jie tokie, atskleidžia pati Biblija. *  Pradėkime nuo „gyvatės“. Žinoma, roplys nebūtų galėjęs suprasti Jehovos ištartų žodžių, taigi, gyvate čia vadinama mąstanti būtybė. Kas ji? Apreiškimo 12:9 aiškiai pasakyta, kad „senoji gyvatė“ yra didžiausias Dievo priešininkas Šėtonas.

5. Kas yra gyvatės „palikuoniai“?

⁵ Jeigu „gyvatė“ yra Šėtonas, kas yra jo „palikuoniai“? Kokio nors asmens palikuoniais, arba paderme, Biblijoje kartais vadinami tie, kas perima to asmens mąstyseną ir elgseną. Taigi, gyvatės „palikuoniai“ yra visi Dievo ir jo tarnų priešai. Prie tokių priklauso angelai, Nojaus dienomis apleidę savo garbingą padėtį danguje, taip pat nedori žmonės, kurie elgiasi panašiai kaip jų „tėvas Velnias“ (Pr 6:1, 2; Jn 8:44; 1 Jn 5:19; Jud 6).

6. Kodėl pranašystėje paminėta „moteris“ negalėtų būti Ieva?

⁶ O kas yra „moteris“? Tikrai ne Ieva. Juk pranašystėje sakoma, kad jos palikuonis sutrins gyvatei galvą. Kaip jau aptarėme, ta gyvatė yra dvasinė būtybė, Šėtonas. Nė vienas iš Ievos palikuonių negalėtų sutrinti galvos dvasinei būtybei. Taigi, moterimi pranašystėje vadinama ne Ieva.

7. Kas, remiantis Apreiškimo 12:1, 2, 5 ir 10, yra Pradžios 3:15 minima „moteris“?

⁷ Kas yra Pradžios 3:15 paminėta „moteris“, atskleidžiama paskutinėje Biblijos knygoje. (Perskaityk Apreiškimo 12:1, 2, 5, 10.) Kaip  įspūdingai ji atrodo! Jai ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas, po kojomis – mėnulis. Ši „moteris“ pagimdo neįprastą kūdikį – Dievo Karalystę. Ta Karalystė dangiška, taigi ir „moteris“ nėra žemiškas personažas. Ji vaizduoja dangiškąją Jehovos organizacijos dalį, sudarytą iš jam ištikimų dvasinių būtybių (Gal 4:26).

8. Kas ir kada tapo moters „palikuoniu“? (Pradžios 22:15–18)

⁸ Dievo Žodis taip pat leidžia suprasti, kas yra moters „palikuonis“. Juo turėjo tapti Abraomo ainis. (Perskaityk Pradžios 22:15–18.) Vienas iš Abraomo ainių buvo Jėzus (Lk 3:23, 34). Ar tikrai jis yra tas, kuris, anot pranašystės, sutrins Šėtonui galvą? Prisiminkime, kad Jėzus, sulaukęs 30-ies, buvo Dievo pateptas šventąja dvasia. Būtent tada jis tapo žadėtuoju moters „palikuoniu“ (Gal 3:16). O prikeltą iš mirusių Jehova apdovanojo jį „šlove ir garbe“. Tada Jėzus gavo „visą valdžią danguje ir žemėje“, taigi ir galią sugriauti „Velnio darbus“ (Hbr 2:7; Mt 28:18; 1 Jn 3:8).

9, 10. a) Kas dar ir nuo kada tampa „moters“ palikuoniais? b) Ką dabar apžvelgsime?

⁹ Tačiau Kristus nėra vienintelis tos moters palikuonis (Pr 3:15, išn.). Tokią išvadą leidžia daryti apaštalo Pauliaus žodžiai, skirti žydams ir kitataučiams, tapusiems pateptaisiais krikščionimis: „Kadangi priklausote Kristui, esate tikri Abraomo palikuoniai, Dievo pažadėto palaiminimo paveldėtojai“ (Gal 3:28, 29). Kai Jehova patepa krikščionį šventąja dvasia, jis tampa vienu iš „moters“ palikuonių. Taigi, moters palikuoniai yra Jėzus Kristus ir 144 000 jo bendravaldžių (Apr 14:1). Jų mąstysena ir elgsena rodo, kad yra vedami savo dangiškojo Tėvo dvasios.

¹⁰ Jau išsiaiškinome, kas yra Pradžios 3:15 minimi personažai. Dabar trumpai apžvelkime, kaip Jehova tą pranašystę pamažu įgyvendina ir kuo ji mums reikšminga.

11. Kokia prasme gyvatė kirto moters palikuoniui į kulną?

¹¹ Kaip sakoma Pradžios 3:15, gyvatė turėjo kirsti moters palikuoniui „į kulną“. Tai įvyko, kai Šėtono pakurstyti žydai ir romėnai nužudė Dievo Sūnų (Lk 23:13, 20–24). Kaip žmogus sužalotu kulnu kurį laiką gali būti neveiklus, taip ir Jėzus beveik tris dienas buvo neveiklus – gulėjo kape (Mt 16:21).

12. Kas ir kada sutrins gyvatei galvą?

¹² Tačiau Jėzus negalėjo taip ir likti kape. Pradžios 3:15 pasakyta, kad moters palikuonis turi sutrinti gyvatei galvą. Todėl Jėzui padaryta žala turėjo būti atitaisyta. Taip ir įvyko: trečią dieną jis prisikėlė kaip nemirtinga dvasinė esybė. O atėjus Dievo nustatytam laikui jis sutriuškins Šėtoną (Hbr 2:14). Išvaduoti žemę nuo gyvatės palikuonių – visų Jehovos priešų – Jėzui padės  ir jo bendravaldžiai (Apr 17:14; 20:4, 10). *

13. Kuo mums reikšminga pranašystė, užrašyta Pradžios 3:15?

¹³ Taigi, ši pranašystė tiksliai pildosi. Kokią reikšmę tai turi mums, Dievo tarnams? Jėzus, išpranašautasis moters palikuonis, visu kuo panėšėjo į savo dangiškąjį Tėvą, tad skaitydami apie jo gyvenimą žemėje perprantame Jehovos asmenybę ir jį pamilstame (Jn 14:9). Klausydami bendruomenės vadovo Jėzaus ir laikydamiesi jo mokymų sėkmingai žengiame krikščioniško gyvenimo keliu ir pelnome Jehovos malonę. O kokia didi dovana yra Jėzaus tobulos gyvybės auka! Apaštalas Jonas rašė, kad jo „kraujas nuvalo visas mūsų nuodėmes“ (1 Jn 1:7).

14. Kodėl Edeno laikais ištarta pranašystė negalėjo išsipildyti tuojau pat?

¹⁴ Aišku, pranašystė, kurią Jehova ištarė Edeno laikais, negalėjo išsipildyti iš karto. Pirmiausia „moteris“ turėjo pagimdyti žadėtąjį „palikuonį“. Taip pat turėjo paaiškėti, kurie žmonės palaiko Dievą, o kurie – Šėtoną, ir tarp tų dviejų pusių turėjo pasireikšti priešiškumas. Tai žinodami suprantame, kodėl Dievo tarnams tenka kęsti tokią stiprią neapykantą. Apie tai savo mokinius buvo įspėjęs ir Jėzus (Mk 13:13; Jn 17:14). Ypač akivaizdžiai šios pranašystės žodžiai pildosi per pastarąjį šimtmetį. Iš ko tai matome?

15. Kodėl pasaulis mūsų vis labiau nekenčia ir kodėl Šėtono bijoti nereikia?

¹⁵ 1914 metais Jėzus sėdo į Dievo Karalystės valdovo sostą. Tada jis išmetė Šėtoną iš dangaus ir netrukus jį įkalins tūkstančiui metų (Apr 12:9, 12). Tačiau kol kas piktasis siautėja ir iš paskutiniųjų stengiasi palaužti Dievo tarnus (Apr 12:13, 17). Tad nėra ko stebėtis, kad jo valdomas pasaulis Jehovos tautos vis labiau nekenčia. Bet bijoti Šėtono ir jo įtakai pasidavusių žmonių nereikia. Drąsos mums įkvepia šie apaštalo Pauliaus žodžiai: „Jeigu Dievas už mus, tai kas prieš mus?“ (Rom 8:31). Matydami, kad diduma Pradžios 3:15 išpranašautų dalykų jau įvyko, nė kiek neabejojame, kad Jehova mus apsaugos.

16–18. Ką iš pranašiškų žodžių, užrašytų Pradžios 3:15, suprato Kertisas, Ursula ir Džesika?

¹⁶ Pradžios 3:15 užrašyti Jehovos žodžiai suteikia stiprybės per visus išmėginimus. Guamo saloje tarnaujantis misionierius Kertisas sako: „Gyvenime turėjau daug išbandymų ir nusivylimų. Mano atsidavimas Jehovai buvo ne kartą mėginamas. Bet aš neišleidau iš akių to, kas rašoma Pradžios 3:15, todėl visada klioviausi savo dangiškuoju Tėvu.“ Kertisas, kaip ir visi mes, laukia dienos,  kai Jehova išvaduos savo tarnus iš vargų.

¹⁷ Vokietijoje gyvenančiai sesei Ursulai Pradžios 3:15 užrašyti žodžiai padėjo įsitikinti, kad Biblija yra knyga nuo Dievo. Jai didelį įspūdį padarė tai, kad su šia pranašyste siejasi visos kitos Biblijos pranašystės. Sesė sako: „Kai sužinojau, kad Jehova iškart ėmėsi veiksmų ir suteikė žmonijai viltį, pamilau jį dar labiau.“

¹⁸ Sesė Džesika iš Mikronezijos pasakoja: „Iki šiol prisimenu, kokie jausmai apėmė, kai supratau, kad pildosi pranašystė iš Pradžios 3:15 ir kad Jehova nebuvo mums numatęs tokio vargano gyvenimo. Tapo aišku, kad radau tiesą. Ši pranašystė taip pat sustiprino mano įsitikinimą, kad tarnyba Jehovai teikia laimę jau dabar ir veda į dar didesnę laimę ateityje.“

19. Kodėl neabejojame, kad Pradžios 3:15 užrašyta pranašystė išsipildys iki galo?

¹⁹ Taigi, Pradžios 3:15 užrašyta pranašystė akivaizdžiai pildosi. Jau visiškai aišku, kas yra „moteris“, jos „palikuonis“, taip pat „gyvatė“ ir jos „palikuoniai“. Nors moters palikuoniui Jėzui buvo įkirsta į kulną, dabar jis yra šlovingas, nemirtingas Karalius ir valdo iš dangaus. Baigiami rinkti ir kiti moters palikuoniai. Kadangi pirmoji pranašystės dalis jau išsipildė, nė kiek neabejojame, kad išsipildys ir antroji – gyvatei bus sutrinta galva. Koks palengvėjimas laukia žmonijos! O dabar turime būti ištvermingi ir nesiduoti piktojo išgąsdinami. Dėkime viltis į savo Dievą – atėjus metui jis per moters palikuonius palaimins „visas žemės tautas“ (Pr 22:18).