Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

XIINXALLOTE BIRXICHO 37

Ammanate Roduuwaˈne Addaxxa Dandiitinanni

Ammanate Roduuwaˈne Addaxxa Dandiitinanni

“Baxillu . . . baalanka addaxxanno; baalanka hexxanno.”—1 QOR. 13:7.

FAARSO 124 Woˈmanka Woyite Ammanamme Heeˈno

GUULCHO *

1. Tenne alamera mannu manna addaxxa hoogansa dhagge ikkitannonkekkihu mayiraati?

 TENNE Sheexaanu alamera noo manni aye addaxxannoro diafino. Daddalunna poletiku dirijjitta hattono ammaˈnote massagaano woˈma woyite mannu hexxo mudhanno gede assitanno. Mitu mannira jaallansa, qachinsa mannanna maatensa miilla nafa addaxxa qarra ikkitannonsa. Tini dhagge diˈˈikkitannonke. Korkaatuno Qullaawu Maxaafi, ‘goofimarchu barra mannu hemaanchonna . . . yiinowa hosannokkiha’ ikkannota balaxe kulino. Wole yaattonni mannu tenne alame magani akata leellishanno; isi addaxxinanniha diˈˈikkino.—2 Xim. 3:1-4; 2 Qor. 4:4.

2. (a) Woˈmunni woˈma aye addaxxa dandiineemmo? (b) Mitootu maa huluullantanno?

2 Ikkirono ninke Kiristaana ikkinoommo daafira woˈmunni woˈma Yihowa addaxxa dandiineemmota anfoommo. (Erm. 17:7, 8) Isi ninke baxannonketanna jaallasi horo ‘tuge agurannokkita’ addaxxineemmo. (Far. 9:10) Heeshshosi ninkera sayise uyino daafira Kiristoosa Yesuusano addaxxa dandiineemmo. (1 Phe. 3:18) Qoleno Qullaawu Maxaafi addaxxinanni biddishsha aannota uminke heeshshonni laˈnoommo. (2 Xim. 3:16, 17) Hakko daafira Yihowa, Yesuusanna Qullaawa Maxaafa addaxxa dandiineemmo. Ikkirono mitootu, songote giddo noo roduuwansa woˈmanka woyite addaxxa dandiitannoronna teˈee huluullantanno. Ammanate roduuwanke addaxxineemmoha ikkiro, insa addaxxineemmohu mayiraati?

AMMANATE RODUUWINKE KAAˈLO HASIISSANNONKE

Alamete doyichora ninkente gede Yihowa baxxannori addaxxinanni roduuwi noonke (Gufo 3 lai)

3. Dhagge ikkitannoti hiitti qoosso noonke? (Maarqoosi 10:29, 30)

3 Yihowa alamete doyichora noote iso magansidhanno maate wido ikkineemmo gede doorinonke. Tini lowo qoossooti; hattono lowo atoote afiˈneemmo gede assitannonke! (Maarqoosi 10:29, 30 nabbawi.) Alamete doyichora, ninkente gede Yihowa baxxannorinna isi biddishsha harunsate dandiiture baala assitanno roduuwi noonke. Coyiˈneemmo qaali, budinkenna uddiˈneemmo gari babbaxxinoha ikkirono, insa ledo mite yine egennammeemmo woyite nafa banxeemmonsa. Roorenkanni insa ledo baxillaancho iimi Annanke magansiˈranna guwisiˈra banxeemmo.—Far. 133:1.

4. Ammanate roduuwinke kaaˈlo hasiissannonkehu mayiraati?

4 Xaa yannara, albinni roore ammanate roduuwinke ledo mitto ikkine heeˈra hasiisannonke. Mito woyite insa duhanke kaaˈlitannonke. (Rom. 15:1; Gal. 6:2) Qoleno insa Yihowara soqqammanni heeˈneemmo gedenna ayyaanaamittetenni kaajjine heeˈneemmo gede jawaachishshannonke. (1 Tes. 5:11; Ibi. 10:23-25) Diinanke Sheexaane Daawuloosinna busha alame gimbeemmo gede kaaˈlitannonke roduuwi hooggoommenkero hiikkineemmoro hanni hedi. Sheexaanunna isi massaganno manni muli yannara Maganu manna sianno. Hatte yannara ammanate roduuwinke kaaˈlitannonke woyite mageeshsha hagiidhineemmoro hanni hedi!

5. Mitootaho ammanate roduuwansa addaxxa qarra ikkitannonsahu mayiraati?

5 Ikkirono mitootaho ammanate roduuwansa addaxxa qarra ikkitannonsa; qarra ikkitannonsahu insa fojonsa wolootaho hasaabbinohura woy eˈino qaale agadha hoogginohura ikkara dandaanno. Woy mittu rodii lowo geeshsha xissiisidhanno gede assannore coyiˈrinohura woy assinohura ikkara dandaanno. Togoo coyi woloota addaxxa qarra ikkitanno gede assara dandaanno. Ikkina ammanate roduuwanke addaxxineemmo gede kaaˈlankera dandaannori maati?

BAXILLU AMMANATE RODUUWANKE ADDAXXINEEMMO GEDE KAAˈLANNONKE

6. Baxillu ammanate roduuwanke addaxxineemmo gede kaaˈlannonkehu hiittoonniiti? (1 Qorontoosi 13:4-8)

6 Roduuwanke addaxxate kaaˈlannonkehu qaru coyi baxilleho. Umi Qorontoosi fooliishsho 13te woloota addaxxineemmo gede woy galagalle addaxxineemmo gede kaaˈlannonkeha batinye baxillu akata kulloonni. (1 Qorontoosi 13:4-8 nabbawi.) Lawishshaho kiiro 4te ‘baxillu cincanna elannoha’ ikkinota kulloonni. Yihowa cubbo loonseemmoha ikkiro nafa cincannonke. Ninkeno ammanate roduuwinke caaccaambeemmo woy xissiisiˈneemmo gede assannore coyidhanno woyite woy assitanno woyite, cincineemmore ikka hasiissaanke. Kiiro onte qolte “Baxillu . . . dicaaccaawanno; baxillu koma dikiiranno” yitanno. Roduuwinke xissiisiˈneemmo gede assitinonketa qaanganni ‘koma kiidha’ dihasiˈneemmo. Rosiisaancho 7:9 ‘hanqoho muddama’ hasiissannonkekkita kultannonke. Efesooni Sokka 4:26 noo amaale harunsa lowo geeshsha hasiissannote; qummeeshshu, “Hanqitine heedhineenna arrishsho eˈoonke” yaanno.

7. Maatewoosi 7:1-5 geeshsha noohu xintu seeri ammanate roduuwanke addaxxineemmo gede kaaˈlannonkehu hiittoonniiti?

7 Roduuwanke addaxxate kaaˈlannonkeri woluri insa Yihowa laˈˈanno garinni laˈˈate. Maganu insa baxannonsa; isi cubbonsa dikiiranno. Ninkeno hatto assa hasiissaanke. (Far. 130:3) Soˈronsa illachishantenni dancha akattansanna insa assa dandiitannoha dancha coye illachisha hasiissannonke. (Maatewoosi 7:1-5 nabbawi.) Insa danchare assa hasidhannotanna ninke xissiisa hasidhannokkita ammanneemmo; korkaatuno baxillu “baalanka addaxxanno.” (1 Qor. 13:7) Togo yaa Yihowa woloota mulla kaˈne ammannammora hasiˈranno yaa diˈˈikkino; hatteentenni isi, insa ammannannire ikkansa leellishshino daafira addaxxinammonsara hasiˈranno. *

8. Ammanate roduuwakki addaxxa dandaattohu hiittoonniiti?

8 Ammanate roduuwanke addaxxate yanna hasiissanno. Insa addaxxa dandiineemmohu hiittoonniiti? Insa seekkite egenni. Songote gambooshshiwa insa ledo hasaawi. Ledonsa soqqansho fulate pirogiraamekki biddi assiˈri. Insa addaxxinannire ikkansa leellishsha geeshsha cinci. Umi qara, xaalla egennantanni nootto manchira fojokki hasaapha hoogattora dandaatto. Kayinni hakko manchi ledo roore egennantanni haˈritto kiiro, isira giddokkita hasaaphattoha ikkara dandaanno. (Luq. 16:10) Kayinni mittu rodii fojokki wolootaho kuliro ma assa dandaatto? Isi ledo noohe aante muddante agurtooti; hatteentenni boode yanna agari. Mittu rodii assinori wole roduuwa addaxxattokki gede assahera wodhitooti. Hanni tennera kaaˈlannonkeha mitu ammanantinori Yihowa soqqamaano lawishsha laˈno; insa mitu manni koffi assinonsaha ikkirono woloota addaxxa diagurtino.

WOLOOTA ADDAXXA AGURINOKKI MANNI LAWISHSHINNI ROSSE

Umi qara Eeli mishiserono, Haanna Yihowa qixxeessino qixxaawo addaxxa diagurtino (Gufo 9 lai)

9. (a) Yihowa shoominohu mitu manni Haanna xissiisidhanno gede assiserono, ise Yihowa qixxaawo addaxxitannota leellishshinohu hiittoonniiti? (b) Haanna woˈnaalshinni Yihowa qixxaawo addaxxate daafira maa rosootto? (Misile lai.)

9 Qoosso noosi rodii koffi asse egenninohe? Hatto ikkiro, Haanna lawishsha xiinxallakki kaaˈlitahera dandiitanno. Hatte yannara Israeelete Kakkalaanote Biilo ikke soqqamannohu Eeliiti. Kayinni isi maate dancha lawishsha diˈˈikkitannoreeti. Kakkalaano ikkite soqqantannori labballu oososi woˈmanka woyite mancaˈˈarenna amanyoote bainore assitanno; ikkirono anninsa insa diseejjinonsa. Yihowa, Eeli Kakkalaanote Biilo ikke soqqamannota hakkawoyitenni dihoolino. Ikkirono Haanna, Eeli Kakkalaanote Biilo ikke soqqamannowa qullaawa mine Yihowa magansiˈra digibbino. Haanna lowo geeshsha xissiisidhe huuccidhanna lae Eeli, ise dimbitino yee hedino. Isi coye buuxikkinni tenne lowo geeshsha xissiisidhino mancho mishino. (1 Sam. 1:12-16) Wole agurina Haanna qaaqqo ilturo, Yihowara soqqamanno gede qullaawu minira massitara xaˈnitino; konne qaaqqo hakkiicho Eeli towaatanno. (1 Sam. 1:11) Eeli oosora seejjo hasiissino? Ee, Yihowa yannasira qaafo adhino. (1 Sam. 4:17) Hatte mereero Maganu Haannara qaaqqo Saamueeli oye baˈraasinose.—1 Sam. 1:17-20.

10. Mitu manni kaadisirono Daawiti woloota addaxxannota leellishinohu hiittoonniiti?

10 Muli jaalikki kaade egenninohe? Hatto ikkiro Moote Daawiti lawishsha xiinxalli. Isi jaalla giddo mittu Akixofeeliiti. Kayinni Daawiti beetti Abeseloomi annisi silxaane adhate woˈnaali yannara, Akixofeeli Abeseloomira kaaˈlame finqilino. Daawiti beettisinna muli jaalisi gibbinositera lowo geeshsha xissiisiˈrinoti dihuluullissannote! Ikkirono Daawiti tini woloota addaxxannokki gede assitasira diwodhino. Isi wole ammanamino jaalasi Kusi addaxxa diagurino; Kusi wolootu ledo difinqilino. Daawiti iso addaxxasi garankolla. Kusi dancha jaala ikkasi leellishino; isi Daawiti kaaˈlate yee heeshshosi qarru giddo nafa tugino.—2 Sam. 17:1-16.

11. Naabaali soqqamaano giddonni mittu Abigiya addaxxannota leellishinohu hiittoonniiti?

11 Hanni Naabaali soqqamaano giddonni mittu lawishshano laˈno. Daawitinna mannisi shaqqillunni, Naabaali yinannihu Israeelichu manchi soqqamaano kaaˈlannore assitino. Gedensoonni Daawiti dureessu manchi Naabaali mannisira sagale aannonsa gede xaˈmiˈrino. Naabaali maahoyye yaa giwita Daawiti lowo geeshsha hanqino daafira, Naabaali mine noo labballo baala shee gudate kaino. Naabaali soqqamaanchi Naabaali minaama Abigiyara tenne kulino. Kuni soqqamaanchi hakko mine heeˈrannoha ikkino daafira Abigiya heeshshosi gatissara dandiitannota afino. Isi hakko mininni fule xooqantenni Abigiya konne coye biddi assitannota addaxxino. Isi Abigiya addaxxa dandiinohu ise xiinxalla mancho ikkitinota afino daafiraati. Gedensoonni ikkinori isi Abigiya addaxxasi gara ikkitinota leellishanno. Abigiya worbimmatenni Daawiti assara hedinore aguranno gede assitino. (1 Sam. 25:2-35) Ise Daawiti coye heeshshi gotti asse hedannota addaxxitino.

12. Yesuusi rosaanosi soˈro loossurono insa addaxxannota leellishinohu hiittoonniiti?

12 Yesuusi rosaanosi soˈro loossinoha ikkirono isi insa ammaninonsa. (Yoh. 15:15, 16) Yaiqoobinna Yohaannisi Gashshootisi giddo baxxino bayicho aannonsa gede xaˈmidhuta, Yesuusi insa Yihowara soqqantanno gede kakkayisinonsari maatiro dihuluullamino woy rosaanosi ikkitannota dihoolinonsa. (Maq. 10:35-40) Gedensaanni Yesuusa amandi hashsha rosaanosi baala Yesuusa agurte xooqqino. (Mat. 26:56) Ikkirono Yesuusi insa ammana diagurino. Insa guuntete xeˈne noonsare ikkitinota seekke afino; hakko daafira “goofimarchu geeshsha [baxinonsa].” (Yoh. 13:1) Yesuusi reyotenni kaihu gedensaanni 11 ammanantino soqqamaasinesira shaaˈˈa ikkinokki looso yaano manna rosaano assatenna muxxe geˈreewosi towaatate looso nafa uyinonsa. (Mat. 28:19, 20; Yoh. 21:15-17) Isi guuta ikkitinokkire kuri mannu ooso addaxxasi garankolla. Insa baalunku uullayidi heeshshonsa jeefissa geeshsha ammanante soqqantino. Addanko Haanna, Daawiti, Naabaali soqqamaanchi, Abigiyanna Yesuusi guuntete xeˈne noonsare mannu ooso addaxxate dancha lawishsha ikkitinonke.

AMMANATE RODUUWANKE GALAGALLE ADDAXXA

13. Woloota addaxxa qarra ikkitannonke gede assara dandaannori maati?

13 Mittu fojokki kuˈlootto rodii fojokki woleho kulinotalla afitto? Tini lowo geeshsha xissiissahera dandiitanno. Mitte yannara mitte rodoo fojose mittu cimeessira hasaaphitino. Layinki barra cimeessu minaama cimeessaho kulloonni fojo affino daafira tenne rodoo woshshite jawaachishshuse. Tenne rodoora hakko cimeessa addaxxa qarra ikkitannoseti dihuluullissannote. Ikkirono tini rodoo kaaˈlo afiˈrate wole cimeessa hasaawissino. Hakkiinni kuni cimeessi ise galagalte songote cimeeyye addaxxa dandiitanno gede kaaˈlinose.

14. Mittu rodii ammanate roduuwasi galagale addaxxanno gede kaaˈlinosiri maati?

14 Mittu rodii seeda yanna lame songote cimeeyyera koffi yiino daafira insa addaxxa qarra ikkitinosi. Ikkirono isi mittu lowo geya ayirrisanno rodii coyiˈrino hedo qaagino. Hakku rodii, “Diininke Sheexaaneho ikkinnina roduuwanke diˈˈikkitino” yee kaajja hedo coyiˈrino. Kuni rodii tenne yaatto huuccatto assiˈre seekke hedino; gedensaanni isi lamente cimeeyye ledo keere kalaqino.

15. Ammanate roduuwanke galagalle addaxxate yanna hasiissannohu mayiraati? Lawishsha kuli.

15 Songote giddo noohe qoosso hoogge egennootto? Tini lowo geya xissiissahera dandiitanno. Gireetenna amase Jarmanete Naazi gashshooti yannara 1930 balla loosonke agambe heeˈneenna Yihowara ammaname soqqamino. Ise kompiyuteretenni Agarooshshu Shae borreessate qoosso afidhino. Kayinni roduuwu annise halaale giwannota affu; isi songote fojo gibbannonkerira sayise aanno yite waajjitino daafira ise tenne qoossose hoogganno gede assitino. Gireetera iillinose fonqoli konne calla diˈˈikkino. Layinkihu Alamete Oli yannara roduuwu Gireeteranna amasera borro diuyitinonsa; hattono insanni doogote xaaddanno woyite hasaawisa gibbinonsa. Tini Gireete lowo geeshsha xissiisidhanno gede assitinose daafira, kuri roduuwa gatona yaatenna insa galagalte addaxxate lowo yanna hasiissinose. Ikkirono gedensaanni ise, Yihowa kuri roduuwa gatona yiinonsatanna iseno insa gatona yaa hasiissannoseta wodanchitino. *

“Diininke Sheexaaneho ikkinnina roduuwanke diˈˈikkitino”

16. Ammanate roduuwanke addaxxa qarra ikkitannonke gede assannore qeelate sharrama hasiissannonkehu mayiraati?

16 Aterano togoohu xissiisanno coyi iille egenninoheha ikkiro ammanate roduuwakki galagalte addaxxate sharrami. Insa galagalte addaxxate yanna hasiissannohe; ikkirono sharramakki kiissannohe. Lawishshaho daafantino sagale inte egenninoommoha ikkiro inteemmo sagale albinni roore qorophineemmoha ikkara dandaanno. Ikkirono mitte hinge daafantino sagale intoommo daafira sagale ita agurreemmo yaa diˈˈikkino. Hatteente gede mittu rodii koffi assinonke daafira baalanka ammanate roduuwanke addaxxa agura dihasiissannonke; insa guuntete xeˈne noonsare ikkitinota anfoommo. Ammanate roduuwanke galagalle addaxxinummoro hagiirraamma ikkineemmo; hattono albinni roore songote giddo noo roduuwi mimmito addaxxitanno gede kaaˈlannore assate illachinsheemmo.

17. Ammanate roduuwanke addaxxa lowo geeshsha hasiissannota ikkitinohu mayiraati? Aananno birxichira maa ronseemmo?

17 Tenne Sheexaanu alamera manna addaxxa qarraho; kayinni alamete doyichora noo roduuwanke banxeemmo daafiranna insano ninke baxxannonke daafira insa addaxxineemmonsa. Tini xaa yannara hagiirraamma ikkineemmo gedenna mittimma heedhannonke gede assitannonke; hattono albillitte fonqolu iillannonke woyitira agarooshshe ikkitannonke. Mittu manchi xissiisinohe daafira iso addaxxa qarra ikkitinohehalla ikki? Kalaqamino qarra Yihowa laˈˈanno garinni laˈˈate woˈnaali, Qullaawu Maxaafiha xintu seera harunsi, ammanate roduuwikkira noohe baxilli lexxanno gede assiˈri hattono Qullaawu Maxaafi giddo kulloonni manni lawishshinni rosi. Xissiisiˈneemmo gede assinonke coye qeelle saˈˈanna roduuwanke galagalle addaxxa dandiineemmo. Hatto assinummoro ‘fiixunni roore gamba yitannore’ batinye jaalla afiˈne hagiidhineemmo. (Law. 18:24) Kayinni woloota addaxxa calla diˈˈikkitanno; ninkeno wolootu addaxxitannore ikka hasiissannonke. Aananno birxichira roduuwinke addaxxitannonkere ikkinoommota leellisha dandiineemmohu hiittoonniitiro ronseemmo.

FAARSO 99 Kiirre Tunqannikki Roduuwa

^ Ammanate roduuwanke addaxxa hasiissannonke. Insa mito woyite koffi assitannonke daafira insa addaxxa qarra ikkitannonke woyiti no. Konni birxichira, Qullaawu Maxaafiha xintu seera harunsanna alba heeˈrino manni lawishsha hiincanke ammanate roduuwanke addaxxineemmo gedenna, insa koffi assitinonkeha ikkiro nafa galagalle insa addaxxa dandiineemmo gede kaaˈlitannonkehu hiittoonniitiro laˈneemmo.

^ Qullaawu Maxaafi, songote giddo noori mitu addaxxinannire ikkitinokkita kule qorowisiisanno. (Yih. 4) Insa “shokkashsho coye” coyidhe woloota soˈrisiisate woˈnaaltanno woyiti heeˈrara dandaanno. (Soq. 20:30) Togoore diaddaxxineemmo woy insa yitannore dimacciishshineemmo.