Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Kuv Lub Neej

Kuv Txaus Siab Hlo Kawm Thiab Qhia Txog Yehauvas

Kuv Txaus Siab Hlo Kawm Thiab Qhia Txog Yehauvas

NYOB rau hauv lub teb chaws U.S.A. hauv lub xeev Pheexauvenyia (Pennsylvania), yog qhov chaw uas kuv ib txwm loj hlob. Nyob hauv kuv lub siab lub ntsws kuv yeej xav kawm ntawv qeb siab thiab rau siab ntso kom kuv ua lub neej xws luag teb luag chaw. Kawm lej thiab kawm kev tshawb txuj ci yog ob yam kuv nyiam kawm thiab kawm tau zoo tshaj. Nyob rau xyoo 1956, muaj ib lub koom haum uas tiv thaiv tej pej xeem muab 25 duas las (dollar) rau kuv vim kuv kawm tau zoo tshaj tag nrho cov tub ntxhais hluas dub li kuv. Tom qab no, kuv hloov kuv lub hom phiaj. Cia kuv mam li piav qhia seb vim li cas kuv ho hloov.

KUV PIB KAWM YEHAUVAS LI NO

Ib nyuag tom qab xyoo 1940, kuv niam thiab kuv txiv nkawv kawm Vajlugkub nrog Yehauvas Cov Tim Khawv. Txawm tias nkawv tsis kawm Vajlugkub lawm los, kuv niam haj tseem txais Phau Tsom Faj thiab phau Tsim Dheev! los nyeem. Nyob rau xyoo 1950 hauv lub nroog Nus Yauj Xiti (New York City), peb tsev tib neeg mus koom ib lub rooj sib txoos rau ntau teb chaws.

Tsis ntev tom qab ntawd, Kwv Tij Lau-ees Ntsefilis (Lawrence Jeffries) txawm tuaj qhia Vajlugkub rau peb. Nws yeej mob mob siab qhia Vajlugkub rau kuv. Thaum thawj, kuv xav hais tias Yehauvas Cov Tim Khawv yuav tsum tau mus ua tub rog thiab txhawb nqa kev nom kev tswv. Kuv nrog nws sib cav tias yog teb chaws Amelikas (America) tsis muaj neeg kam mus ua rog ces tej yeeb ncuab yuav tuaj muab lub teb chaws no puav kiag tag nrho xwb. Tiam sis Kwv Tij Ntsefilis ua siab ntev hais rau kuv tias: “Koj sim ua tib zoo xav, yog hais tias thoob plaws teb chaws Amelikas no txhua leej txhua tus puav leej ntseeg Vajtswv Yehauvas es muaj yeeb ncuab tuaj tawm tsam, Yehauvas yuav ua li cas xwb?” Tej nws hais no thiab lwm yam nws tau hais rau kuv pab tau kuv pom tias tej kuv xav tsis yog lawm. Qhov no ua rau kuv kub siab lug kawm phau Vajlugkub.

Hnub kuv ua kev cai raus dej

Kuv mus tshawb Phau Tsom Faj thiab Tsim Dheev! qub los nyeem. Kuv xam pom tias tej kuv tau kawm puav leej muaj tseeb, kuv thiaj kawm Vajlugkub nrog Kwv Tij Ntsefilis. Kuv pib mus tej kev sib txoos tsis tu ncua. Kuv nyiam tej kuv kawm kawg nkaus li ces kuv txawm pib ua ib tug mus tshaj tawm txoj moo zoo. Kuv tej hom phiaj thiaj li hloov tag lawm vim hais tias kuv paub “hnub tseemceeb uas yog [Yehauvas] hnub twb los ze lawm.” (Xefaniyas 1:14) Kuv txawm tsis kam mus kawm ntawv qeb siab ntxiv lawm. Kuv kub siab lug mus qhia Vajlugkub rau tib neeg.

Thaum lub 6 Hli tim 13 xyoo 1956, kuv kawm ntawv tag rau qeb 12 thiab tau peb hnub tom qab xwb, peb txawm muaj lub rooj sib txoos ces kuv ua kev cai raus dej. Kuv ras tsis txog tias Yehauvas yuav pub ntau yam koob hmoov rau kuv vim kuv siv kuv lub neej los kawm thiab qhia lwm tus txog nws.

THAUM KUV UA IB TUG THO KEV

Rau lub hlis tom qab kuv ua kev cai raus dej tag, kuv txawm rau npe ua ib tug tho kev. Daim Tes Num lub 12 Hlis xyoo 1956 muaj ib zaj kawm hu ua “Koj Puas Mus Qhia Tau Rau Tej Cheeb Tsam Tsis Muaj Cov Ntseeg Coob?” Kuv yeej mus ua tau li ntawd vim kuv yeej ib txwm xav mus pab rau tej cheeb tsam uas tsis muaj cov ntseeg coob pes tsawg.​—Mathais 24:14.

Kuv txawm tsiv mus nyob rau hauv xeev Xauj Khelaulainas (South Carolina). Lub koom txoos kuv mus tsuas muaj plaub tug ntseeg xwb. Kuv mus txhab ntxiv rau ces txawm muaj tsib tug ntseeg lawm. Peb sib ntsib nyob rau hauv ib tug kwv tij lub tsev. Ib lub hlis twg, kuv mus qhia Vajlugkub li 100 txoos teev rau tib neeg. Kuv yog tus ntaus thawj mus tshaj tawm thiab kuv cev tej lus qhuab qhia hauv lub koom txoos mas kuv tsis xyeej ua dab tsi kiag li. Kuv yim ua hauj lwm hauv lub koom txoos mas kuv yim paub Yehauvas zoo zuj zus tuaj.

Muaj ib tug poj niam uas kuv qhia Vajlugkub rau, muaj ib lub tsev pam tuag nyob rau hauv lub zos Ntsoxatees (Johnston) tsis deb ntawm peb. Nws ntiav kuv mus ua hauj lwm me ntsis rau nws thiab nws kuj cia peb mus sib txoos rau hauv nws ib lub me nyuam tsev.

Tus kwv tij uas kawm Vajlugkub nrog kuv tus tub hu ua Ntsolis (Jolly) Ntsefilis kuj tsiv pem lub xeev Nus Yauj (New York) ntawm lub nroog Npluavlees (Brooklyn) los nrog kuv ua khub qhia Vajlugkub ua ke. Wb koom nyob ib tug kwv tij lub tsev txawb uas muaj log cab tau.

Nyob rau yav qab teb no mas ib tug nqe zog twg luag them tsawg kawg li. Muaj ib zaug, kuv tshuav ob peb lub nyuag npib mus yuav ob nyuag qhov zaub mov tom khw los noj. Thaum kuv tawm hauv khw los, muaj ib tug txiv neej txawm los cuag kuv thiab nug kuv tias: “Koj puas xav ua hauj lwm? Yog koj ua, ib txoos teev twg kuv them ib duas las.” Nws ntiav kuv ua hauj lwm peb hnub kom tu tej chaw luag ua vaj ua tsev. Kuv thiaj pom tau tias Yehauvas yeej xav kom kuv nyob rau lub zos no twj ywm. Tiam sis kuv kuj tau mus rau lub rooj sib txoos rau ntau teb chaws rau xyoo 1958 hauv lub nroog Nus Yauj Xiti.

Hnub wb sib yuav

Hnub ob ntawm lub rooj sib txoos, kuv txawm ntsib Lunpim Valithees (Ruby Wadlington). Nws kuj yog ib tug tho kev nyob hauv lub xeev Thenexis (Tennessee) ntawm lub nroog Nkalatees (Gallatin). Wb ob leeg xav ua tub txib tshaj tawm txawv teb chaws. Yog li ntawd, wb thiaj mus koom qhov kev sib txoos mus kawm Kile-a. Dhau ntawd los, wb txawm sau ntawv sib nug moo. Lawv caw kuv mus cev ib zaj lus qhuab qhia hauv lub nroog Nkalatees. Thaum kuv mus rau ntawd, kuv thiaj nug Lunpim seb nws puas kam yuav kuv. Kuv txawm tsiv mus koom lub koom txoos uas Lunpim mus rau. Wb thiaj sib yuav rau xyoo 1959.

KAWM THIAB COB QHIA HAUV KOOM TXOOS

Nyob rau hauv lub nroog Nkalatees thaum kuv muaj 23 xyoos, kuv txawm tau los ua tus kwvtij dhia hauj lwm ntawm pab txwj laus. Muaj ib tug kwv tij npe hu ua Tshalau Thooxoo (Charles Thompson) nyuam qhuav tau los mus ua ib tug saib xyuas thaj tsam. Peb yog thawj lub koom txoos uas nws tuaj xyuas. Txawm nws twb paub paub lawm los, nws haj tseem nug kuv seb yuav pab cov kwv tij nkauj muam ntseeg li cas hauv lub koom txoos thiaj zoo thiab seb lwm cov saib xyuas thaj tsam ho tau ua li cas los pab tej koom txoos. Ib yam uas kuv kawm tau ntawm tus saib xyuas thaj tsam no yog yuav tsum nug qab nug hau ua ntej yuav ua ib yam twg.

Nyob rau lub 5 Hlis ntuj xyoo 1964, hauv lub xeev Nus Yauj, kuv tau mus kawm txoj Kev Kawm Rau Cov Kwvtij Tuav Henplais ib hlis txwm nkaus. Cov kwv tij uas cob qhia txoj kev kawm no pab tau kom kuv kub siab lug kawm ntxiv txog Yehauvas thiab kom yim huab nrog Yehauvas sib raug zoo.

SAIB XYUAS THAJ TSAM THIAB CHEEB TSAM

Nyob rau lub 1 Hlis ntuj xyoo 1965, kuv tau los ua ib tug saib xyuas thaj tsam thiab kuv poj niam wb mus ncig xyuas tej koom txoos. Nyob rau thaj tsam wb saib xyuas ntawd, loj thiab dav heev. Pib ntua ntawm lub xeev Thenexis (Tennessee) hauv lub nroog Novias (Knoxville) mus yuav luag txog lub xeev Vatsinias (Virginia) ntawm lub nroog Limos (Richmond). Txuas ntxiv ntawd, wb kuj mus ncig xyuas txhua nrho cov koom txoos nyob rau lub xeev Nauj Khelaulainam (North Carolina), Kheedakim (Kentucky), thiab Vej Vatsinias (West Virginia). Nyob rau yav qab teb hauv teb chaws Yunathim Xatej (United States), cov neeg dub thiab cov neeg dawb haj tseem sib cais ua pab ua pawg. Yog li ntawd, kuv thiaj li mus xyuas cov koom txoos uas muaj cov neeg dub xwb. Cov kwv tij ntseeg no txom nyem kawg nkaus li. Peb muaj li cas, peb sib pab li ntawd. Muaj ib tug saib xyuas thaj tsam tau ntev loo lawm qhia rau kuv tias: “Thaum mus xyuas cov koom txoos, tsis txhob tsav hwj chim li yus yog ib tug los pav tiam sis coj yam li ib tug kwv tij kwv npawg. Yog lawv pom tias koj hlub lawv yam li koj tsev neeg ces koj thiaj yuav pab tau lawv.”

Thaum wb mus xyuas ib lub koom txoos uas muaj cov ntseeg tsawg tsawg nyob rau hauv, kuv tus poj niam qhia Vajlugkub rau ib tug ntxhais hluas uas muaj ib tug me ntxhais li ib lub xyoos. Tsis muaj neeg nyob hauv lub koom txoos xyeej qhia Vajlugkub rau nws ces kuv tus poj niam thiaj li sau ntawv qhia rau nws xwb. Zaum tom qab wb ncig rov mus xyuas, tus ntxhais hluas no thiaj tuaj txhua txhua txoj kev sib ntsib. Thaum muaj ob tug tho kev tshwj xeeb tsiv los rau lawv lub koom txoos, nkawv thiaj li qhia Vajlugkub rau nws ces tus ntxhais hluas thiaj ua kev cai raus dej lawm. Tau 30 xyoo tom qab uas yog xyoo 1995, nyob rau lub Npe-ee ntawm Padawxoos (Patterson), txawm muaj ib tug ntxhais hluas los ntsib kuv tus poj niam thiab qhia hais tias nws niam yog tus poj niam uas Lunpim qhia Vajlugkub rau. Tus ntxhais no thiab nws tus txiv tuaj kawm Kile-a uas yog pab 100.

Thaj tsam ob uas wb mus saib xyuas yog nyob rau hauv plawv Falau-idas (Florida). Wb tsis muaj tsheb siv, yog li ntawd wb thiaj yuav ib lub tsheb. Tus nqi los kuj zoo thiab. Ib lub lim tiam tom qab xwb, muaj ib qho hauv lub cav tsheb txawm puas lawm. Wb tsis muaj ib npib ib xus los kho li. Kuv txawm hu rau ib tug kwv tij ntseeg seb nws puas pab tau wb. Nws txawm txib kom ib tug neeg kho tsheb rau nws, pab kho wb lub tsheb. Tom qab kho tag, tus kwv tij hais tias, “Kuv pab neb xwb, tsis txhob them nqi rau kuv.” Nws haj tseem muab tau me ntsis dej siab pub rau wb thiab. Qhov no yog ib txoj ke uas Yehauvas qhia tias nws yeej saib xyuas nws cov tib neeg. Ntxiv ntawd, pab tau kom wb nco ntsoov pub ub pub no rau lwm tus.

Thaum wb mus ncig xyuas ib lub koom txoos twg, wb mus so hauv cov kwv tij ntseeg tej vaj tse. Ua li no, pab wb ntaus tau phooj ywg coob heev. Muaj ib hnub, kuv txawm muab lub tshuab ntaus ntawv los ntaus ib tsab ntawv qhia txog lub koom txoos. Tiam sis kuv txawm ntaus txog tog thiab tso daim ntawv rau hauv lub tshuab twj ywm thiab mus lwm qhov lawm. Hmo ntawd thaum kuv rov los txog, kuv pom tias tsev neeg ntawd tus me tub uas muaj peb xyoos txawm muab kuv daim ntawv ntaus tag lawm. Ces kuv thiaj rov ntaus dua ib daim tshiab. Txhua zaus thaum kuv rov ntsib tus tub no, kuv yeej rov muab piav rau nws mloog.

Nyob rau xyoo 1971, kuv txawm tau txais ib tsab ntawv kom kuv mus ua ib tug saib xyuas cheeb tsam hauv Nus Yauj Xiti. Wb ntseeg tsis tau li. Kuv yog thawj tug neeg dub ua tus saib xyuas cheeb tsam rau qhov ntawd. Cov kwv tij ntseeg kuj tos txais wb zoo kawg li.

Kuv zoo siab kawg li uas tau qhia Yehauvas txhua txhua lub lim tiam rau tej rooj sib txoos. Muaj coob leej ntau tus saib xyuas thaj tsam yeej paub dua kuv. Lawv cov no ib tug twb yog tus cev zaj lus qhuab qhia thaum kuv ua kev cai raus dej. Hos ib tug yog tus kwv tij npe hu ua Ti-ados Ntselas (Theodore Jaracz) uas tom qab no tau mus ua ib tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj lawm. Hos ib co kwv tij mus ua hauj lwm nyob rau hauv Npe-ee hauv Npluavlees. Cov kwv tij no tos txais kuv zoo kawg li mas ua rau kuv zoo siab heev. Kuv pom tseeb tseeb lawm tias lawv yeej zoo yam li cov tswv yaj uas siv Vajtswv Txoj Lus los pab lawv thiab lawv yeej txhawb nqa Yehauvas lub koom haum. Qhov uas lawv txo lawv lub hwj chim qes qes li no, pab tau kuv ua kuv tes hauj lwm uas saib xyuas cheeb tsam heev.

ROV QAB UA TUS SAIB XYUAS THAJ TSAM

Nyob rau xyoo 1974, Pab Uas Ntaus Thawj xaiv dua ib pab uas saib xyuas thaj tsam los ua cov saib xyuas cheeb tsam ces yog li ntawd, kuv thiaj rov mus ua tus saib xyuas thaj tsam rau ntawm lub xeev Xauj Khelaulainas. Nyob rau lub sij hawm no, cov ntseeg uas yog neeg dub thiab neeg dawb tuaj sib txoos tau ua ke mas ua rau sawv daws zoo siab kawg nkaus li.

Thaum yuav luag xaus xyoo 1976, kuv tau mus ua tus saib xyuas thaj tsam nyob hauv lub xeev Ntsaus Ntsia (Georgia) ntawm kis nruab nrab lub nroog Aleethas (Atlanta) thiab lub nroog Khaulanpa (Columbus). Kuv nco ntsoov thaum kuv mus cev ib zaj lus qhuab qhia rau tsib tug me nyuam dub lub ntees. Vim muaj neeg tuaj muab lawv lub tsev hlawv, cov me nyuam no thiaj tau nruam sim yam li no hos lawv niam raug sab sab nyob rau tim tsev kho mob. Cov kwvtij thiab nkauj muam dub thiab dawb tuaj sis laub sis lug tuaj xyuas thiab tuaj txhawb leej niam thiab leej txiv tom tsev kho mob. Qhov uas sawv daws ua li no qhia tau tias ib leeg yeej hlub ib leeg tiag tiag thiab yeej pab tau ib tug twg thev taus tej kev nyuaj siab uas lawv raug.

KAWM THIAB QHIA HAUV NPE-EE

Nyob rau xyoo 1977, wb tau mus ua hauj lwm rau ntawm lub Npe-e nyob hauv lub nroog Npluavlees ob peb lub hlis. Tom qab txoj hauj lwm ntawd yuav tag, muaj ob tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj los ntsib kuv thiab nug seb kuv poj niam wb puas kam ua hauj lwm rau hauv Npe-ee mus li. Wb teb tias wb yeej txaus siab hlo ua.

Kuv ua hauj lwm rau hauv Chav Saib Xyuas Kev Tshaj Tawm tau 24 lub xyoos. Kuv txoj hauj lwm yog los mus teb tib neeg tej lus nug uas tob tob. Pab Uas Ntaus Thawj yeej ib txwm qhia seb yuav coj li cas rau li cas thiab tej no yeej muaj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus. Ua li no thiaj pab tau Chav Saib Xyuas Kev Tshaj Tawm teb tib neeg tej lus nug. Tsis tas li ntawd, kuj pab cob qhia tau cov saib xyuas thaj tsam, cov txwj laus thiab cov thov kev huv tib si. Tej ntaub ntawv uas sau tseg los cob qhia pab tau kom sawv daws paub tab thiab yim huab muaj kev ntseeg ntxiv. Thaum muaj li no, Yehauvas lub koom haum thiaj li nyob ruaj khov khwb kho.

Nyob rau xyoo 1995 mus txog ntua xyoo 2018, kuv tau los mus ua ib tug ncig xyuas tej ceg. Kuv mus ntsib Pab Uas Saib Xyuas Ib Ceg, cov ua haujlwm hauv Npe-ee, thiab cov tub txib tshaj tawm txawv teb chaws. Lawv kuj tau qhia ntau yam rau kuv poj niam wb mas txhawb tau wb lub zog kawg nkaus li. Xws li nyob rau xyoo 2000, wb mus xyuas cov ntseeg nyob rau hauv teb chaws Lavadam (Rwanda). Cov kwv tij nkauj muam thiab cov uas nyob hauv Npe-ee qhia tej yam lawv tau raug nyob rau xyoo 1994 uas luag xav muab lawv haiv tib neeg tua kom tu noob nrho thiab muaj tej tsev neeg kuj tuag coob leej ntau tus. Txawm li ntawd los lawv yeej peem dhau txhua yam thiab lawv txoj kev ntseeg, txoj kev cia siab, thiab txoj kev zoo siab haj tseem nyob khov khwb kho mas txhawb tau wb zog kawg li.

Hnub wb sib yuav tau 50 xyoo

Tam sim no wb muaj 80 tawm xyoo lawm. Tau 20 lub xyoos dhau los lawd, kuv tau ua hauj lwm nrog Pab Uas Saib Xyuas Ib Ceg hauv teb chaws Yunaithim Xatej. Kuv tsis tau ib daim ntawv kawm qeb siab tiam sis kuv tau txoj kev kawm uas siab tshaj los ntawm Yehauvas thiab nws lub koom haum. Qhov no pab tau kuv qhia Vajtswv Txoj Lus rau lwm tus kom pab lawv mus tas ib txhiab ib txhis. (2 Kauleethaus 3:5; 2 Timautes 2:2) Kuv pom cov tib neeg uas kawm Vajlugkub lub neej hloov zuj zus thiab muaj kev sib raug zoo nrog Yehauvas. (Yakaunpaus 4:8) Kuv poj niam wb yeej rau siab ntso txhawb lwm tus kom ris txiaj ntsig rau qhov uas lawv los paub Yehauvas thiab txhawb kom lawv kub siab lug qhia Vajlugkub. Qhov no yog ib txoj koob hmoov zoo kawg nkaus uas peb tau los teev tiam Yehauvas.