Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

HEESHSHOTE XAGGE

Yihowa Daafira Rosanna Rosiisa Baxeemmo

Yihowa Daafira Rosanna Rosiisa Baxeemmo

LOPHOOMMOHU Yunayitidi Isteetisete Pensiliveeniyaho Isteni yinanniwaati; dancha heeshsho heeˈra hasiˈroommo daafira yuniversite eate murciˈroommo. Roso lowo geeshsha baxeemmo; shallagotenna sayinsete rosinni dancha guma afiˈroommo. Kolidda rosaano giddo dancha guma afiˈroommo daafira mannu qoossora gaarantanno dirijjite 1956nni 25 doolaare uyitinoe. Gedensoonni kayinni mixoˈya soorriˈroommo. Mayira?

YIHOWA DAAFIRA ROSOOMMO GARA

Anniˈyanna amaˈya 1940 balla Yihowa Farciˈraasine ledo Qullaawa Maxaafa xiinxalla hanafi. Insa xiinxalla agurino; ikkirono amaˈya Agarooshshu Shaenna Baqqi Yiiyye! yinanni metseete adha diagurtino. Niwu Yoorkete katamira 1950nni daga dagiyyote gambooshshe assinoonni; maatenkeno hakko gambooshshe hadhino.

Mulenni Roduu Lawureesi Jefiriisi qaenke daye hasaawisa hanafinke. Isi ane kaaˈlate sharramino. Yihowa Farciˈraasine poletikaho anga wodhitannokki daafiranna olaho hadhannokki daafira tini digaraho yee umi qara isi ledo heewisamoommo. Ameerikaho noo manni baalu olaho haˈrannokkiha ikkiro diinu daye gobbanke gudise horrara dandaanno yee heewisamoommo. Roduu Lawureesi Jefiriisi shaqqillunni togo yee hasaawisinoe: “Ameerikaho noo manni baalu Maganu Yihowara soqqamannoha ikkironna diinna dagge insa siˈannoha ikkiro Yihowa maa assannoha lawannohe?” Isi tennenna wole hajo daafira kayise kulinoeri heewisamanni noommohu beebba ikkinota wodancheemmo gede assinoe. Tini Qullaawu Maxaafi halaale rosate hasattoˈya lexxitanno gede assitino.

Cuuamoommo barra

Amaˈya mine wortinota albita Agarooshshu Shaenna Baqqi Yiiyye! yinanni metseetta nabbawanni lowo yanna sayiseemmo. Gedensoonni rosanni noommohu halaale ikkinota wodanchummo; hakko daafira Roduu Jefiriisi ledo Qullaawa Maxaafa xiinxalla hanafummo. Qoleno ganye gambooshshe haˈra hanafummo. Rosanni noommore baxoommo; hattono danchu duduwi halashshaancho ikkummo. ‘Jawu Mootichu barri gambisinota’ huwatummoti mixoˈya soorriˈrummo. (Sof. 1:14) Yuniversite eate illachishantenni wolootu Qullaawu Maxaafi halaale rossanno gede kaaˈla hasiˈroommo.

Ella 13, 1956nni roso gudummo; hakkiinni sayikki barra woradu gambooshshiwa cuuamummo. Yihowa daafira rosatenna wolootuno isi daafira rossanno gede kaaˈlate doodhaˈyanni albillitte lowo atoote afiˈreemmota diafoommo.

SUWISAANCHO IKKE SOQQAMANNI YIHOWA DAAFIRA ROSOOMMO HATTONO ROSIISOOMMO

Cuuamummohunni lewu agani gedensaanni woˈma yanna suwisaancho ikkummo. Sadaasa 1956te Maganu Mangiste Soqqanshora “Sabbakkannori Roore Hasiissannowa Hadhe Soqqama Dandaatto?” yaanno birxichi fulino. Anino hakko garinni soqqama dandeemmo. Dancha duduwo duduwannohu gari manni nookkiwa haˈre kaaˈla hasiˈroommo.—Mat. 24:14.

Sawuzi Karoliinaho Eeji fiildi yinanniwa haˈroommo. Hakkiicho noo songora shoole halashshaano calla no; ani marummota onte ikkinoommo. Gambooshshe assiˈneemmohu mittu rodii mine mitte kifileraati. Aganu kiiro 100 saate soqqameemmo. Qanchoho soqqamatenna gambooshshunniwa kifile shiqishate diinaggaawe looseemmo. Hatto assummo kiiro albinni roore Yihowa daafira rosoommo.

Qullaawa Maxaafa xiinxalliseemmote mitte manchora ninke heeˈneemmowiinni shiima kiilo meetire xeertiˈre noohu Joonisteeni yinanni bayicho madaarshu amanyoote qixxeessitanno dirijjite noose. Ise darate barra looseemmo looso uyitinoe; hattono gambooshsheho horoonsiˈneemmo gede mitto shiima mine uyitinonke.

Qullaawa Maxaafa xiinxallisinoe rodii beetti Joolii Jefiriisi Niwu Yoorketenni daye ane ledo suwisaancho ikki. Heeˈneemmohu mittu rodii yannate geeshsha heeˈnammora uyinonkehu shiimu bayichunni bayicho haaˈne haˈra dandiinanni mini giddooti.

Yunayitidi Isteetisete wodiidoonni mannaho baantanni damoozi shiimaho. Mittu barri loosira baantanninke woxi lame woy sase doolaareeti. Mitte yannara nooete shiima saantenni sagale hidhe gude kaoommo. Hakkiinni hidhe fulanna mittu manchi anewa shiqqi yee “Looso hasiˈratto?” yiie. Hakkiinni, “Mitte saate loosira mitte doolaare baateemmohe” yiie. Isi sasu barri geeshsha gimbaatu looso loonsanni bayicho feyemmo gede qaxarie. Tini Yihowa Eeji fiildi yinanni bayicho soqqameemmo gede kaaˈlanni nooeta leellishshannote. Nooe saante shiima ikkiturono, 1958nni Niwu Yoorkete Katamira assinoonniha daga dagiyyote gambooshshe haˈra dandoommo.

Sargenke barra

Gambooshshunniwa layinki barra mittu baxxino coyi tuncu yiie. Galaatiini Teenesi yinanniwa woˈma yanna suwisaancho ikkite soqqantannote Ruubi Wadilingiteni yinanni rodoo ledo egennamummo. Lamunkura misiyoone ikkine soqqamate hasatto noonke daafira Giiliyaadi Rosi Mine eˈe rosa hasidhannori ledo assinanni gambooshshira gamba yinummo. Gedensaanni mimmitoho borreessa hananfummo. Hakkiinni Galaatiini noo songora dagate lallawo shiqisheemmo gede koyinsie. Hatte faro horoonsiˈre “Anera assiˈrattae?” yee xaˈmummose. Hakkiinni Ruubi noo songo haˈrummo; gedensoonni 1959nni adhammummo.

SONGOTE GIDDO YIHOWA DAAFIRA ROSOOMMO HATTONO ROSIISOOMMO

Lemiina sasu dirihu heeˈre Galaatiini songora songote soqqamaancho (xaa yannara cimeeyyete bisi qineessaancho yinanni) ikkummo. Charlesi Tomsoni woradu aliidi laˈˈaancho ikke mite yee towaatinoti ninke songooti. Isi lowo woˈnaalshi noosiha ikkirono roduuwaho mayi hasiisannoronna woradu aliidi laˈˈaano mite hajo ma garinni laˈannoro xaˈminoe. Anino mitto coye assate kaˈˈammora albaanni xaˈmo xaˈmanna woˈma taje afiˈra hasiissannota ikkitinota rosoommo.

Onkoleessa 1964nni Niwu Yoorkete Sawuzi Laansingi yinanniwa mitto agana Maganu Mangiste Soqqansho Rosi Mine roseemmo gede koyinsie. Konni rosi mine rosiissino rosiisaano, albinni roore Yihowa daafira rosanna isiwa shiqa hasiˈreemmo gede kaaˈlitinoe.

WORADUNNA AWURAAJJU LOOSO LOOSANNI YIHOWA DAAFIRA ROSOOMMO HATTONO ROSIISOOMMO

Arfaasa 1965nni Ruubinna ani woradu looso loonseemmo gede koyinsinke. Ninke gaammoonninke woradi lowo geeshsha halaˈladoho. Kuni woradi Teenesi noohu Nokisiviilinni kayise Verjiiniyaaho noohu Richimendi yinanni katami qooxeessi geeshsha iillanno. Qoleno Noorzi Kaaroliinaho, Kenteekinna Westi Verjiiniyaaho noo songuwa ninke woradi widooti. Ani towaateemmoti koliddu roduuwi noo songuwa callate; korkaatuno hatte yannara Yunayitidi Isteetisete wodiidoonni koliddunna waajjuullu roduuwi mitteenni gambooshshe assidhara difajjinanni. Roduuwu angate anje noonsare ikkitino daafira noonkere wolootaho beeha ronsoommo. Mittu lowo diro woradu aliidi laˈˈaancho ikke soqqamino rodii kaajja roso rosiisinoe. Isi togo yiinoe: “Rodoo ikkinsa. Mitte songo haˈratto woyite murrichu gede ikkitooti. Insa kaaˈla dandaattohu insa rodiinsa gede assite laˈuhero callaati.”

Mitte shiima songo towaantanni heeˈneenna Ruubi mittu diri qaaqqo nooseta mitte beetto Qullaawa Maxaafa xiinxallisa hanaffu. Tenne beetto xiinxallisannohu nookki daafira Ruubi borrote sokka sokkanni ise xiinxallissino. Aante noo yannara towaantammora haˈnummo woyite tini beetto gambooshshe ganyite daggannota kullinke. Lame roduuwi baxxino suwisaano ikke hakkira marita tini beetto insa ledo xiinxalla hanaffu; hakkiinni mulenni cuuantino. Mitu 30 diri gedensaanni 1995nni Paaterseni Beeteelera mitte wedellitte beetto dagga Ruubi ledo egennantu. Ise Ruubi Qullaawa Maxaafi xiinxallissu mancho beettooti. Tini beettonna minaannise Giiliyaadi Rosi Mine eˈˈe 100ki kifile rosino.

Layinki woradinke mereerimu Filooriidi giddooti. Tenne yannara makeenu hasiisinonke daafira danchu waaginni mitto makeena hidhinummo. Ikkirono mitte lamala giddo makeenunniti wayi tuubbo balaashshaˈu. Konne makeena seekkisiisiˈrate woxu dinonke. Hakkiinni kaaˈlankera dandaanno yee hedoommo rodoo woshshiˈrummo. Isi mitto loosaasinchosi haaˈre daye woxe baantummokkinni makeenanke biddi assinonke. Isi “Mittoreno baata dihasiissannohe” yiinoe. Wole agurina isinni ninkera boode woxe uyinonke! Kuni, Yihowa soqqamaasinesi towaatannohu hiittoonniitiro leellishannoho kaajja lawishshaati. Tini ninkeno wolootaho shaqqadda ikka hasiissannonketa qaangeemmo gede assitinonke.

Mitte songo towaanteemmo woyite woˈmanka woyite galleemmohu roduuwu mineeti. Tini batinye dancha jaalla afiˈneemmo gede assitinonke. Mitto barra maashinetenni borreesse qeeloommota songote rippoorte hakko maashinete aana wore haˈrummo. Hawarro higeemmo woyite sase diro ikkannosihu wosinimma adhitinonke maate qaaqqi maashine kikkisanni borreessoommo rippoorte beco huninota afummo. Hatte rippoorte rahe gudeemmo gede kaaˈloottoe yaanni lowo diro isi ledo haariimoommo.

Hakkiinni 1971nni Niwu Yoorkete Katamira awuraajju aliidi laˈˈaancho ikke soqqameemmo gede koyinsie. Lowo geeshsha mansoommo! Hakkiira haˈnummo yannara 34 dirolla ikke nooe. Hakkiicho gaammoonnihu umihu kolishshu awuraajju aliidi laˈˈaanchi aneeti. Roduuwu anga fante haadhinoe.

Awuraajju aliidi laˈˈaancho ikke soqqameemmo yannara lamalate kiiro woradu gambooshshiwa Yihowa daafira rosiisa hagiirsiissannoe. Batinye woradu aliidi laˈˈaano anenni roore woˈnaalshu noonsareeti. Insa giddo mittu ani cuuammummo yannara cuuamaanote lallawo shiqishinoho. Wolu rodii qole gedensaanni Aliidi Bisi miila ikkinoho Rodoo Tewodoori Jaraaziiti. Qoleno Birukiliini Beeteelera soqqantannori woˈnaalshu noonsari batinyu roduuwi no. Woradu aliidi laˈˈaanonna Beeteelete soqqantanno roduuwi huxuxxi yeemmokki gede kaaˈlitinoe daafira galateemmonsa. Kuri Maganu Qaale addaxxitannorinna ammanante Yihowa dirijjite kaaˈlitanno roduuwi baxillaano allaalaasine ikkitinota laoommo. Insa umonsa heeshshi assitannore ikkansa awuraajju looso loosa shota ikkitannoe gede kaaˈlitinoe.

GALAGALE WORADU LOOSIRA HIGUMMO

Hakkiinni, 1974nni Aliidi Bisi wolootu woradu aliidi laˈˈaano awuraajju looso loossanno gede gaamino. Ani kayinni galagale woradu loosira higummo; tenne yannara soqqamoommohu Sawuzi Karoliinahooti. Hatte yannara koliddunna waajjuullu roduuwi songotenna woradu gambooshshira mitteenni gamba yitanno gede fajjinoonni; tini roduuwa lowo geeshsha hagiirsiissino.

Gedensoonni 1976 jeefora Joorjiyaho noo woradira soqqameemmo gede gaammie; kuni woradi Atilaantunni Kolomboosi geeshsha nooho. Onte ooso reyiteenna madaarshu lallawo shiqishoommota qaageemmo; tini ooso reyitinohu mininsara giira qanseennaati. Amansa madidhino daafira hospitaale eˈino. Kolidduno waajjuulluno batinyu Yihowa Farciˈraasine hospitaale hadhe kuri ooso annanna ama jawaachishshino. Roduuwu leellishshino baxilli lowo geeshsha dhagge ikkannoho. Togoo baxilli Maganu soqqamaano lowo qarri iillannonsa woyite dandiite saˈanno gede kaaˈlannonsa.

BEETEELETE SOQQAMANNI YIHOWA DAAFIRA ROSOOMMO HATTONO ROSIISOOMMO

1976nni mitu agani geeshsha Birukiliini Beeteele haˈne mitto looso kaaˈlineemmo gede koyinsinke. Kuni loosi goofara kaita lamu Aliidi Bisi miilla Beeteelete maate miilla ikkine hakkiicho soqqama hasiˈneemmoronna teˈee xaˈmitunke. Ninkeno maahoyye yinummo.

Lemiina shoole diro Soqqanshote Golira soqqamoommo; hakkiicho soqqantanno roduuwira duucha woyite qorophine qollannitinna shota ikkitinokki xaˈmuwa shiqqannonsa. Lowo diro Aliidi Bisi Qullaawu Maxaafihu xintu seeri ledo sumuu yaanno biddishsha aanni keeshshino. Kuni biddishshi Soqqanshote Golira loossanno roduuwi xaˈminanni xaˈmuwara dawaro qoltanno gede kaaˈlannonsa. Qoleno kuni biddishshi woradu aliidi laˈˈaano, songote cimeeyyenna suwisaano qajeelsate kaaˈlino. Kuni qajeelshi batinyu roduuwi ayyaanaamittetenni lophitanno gede kaaˈlino. Tini qolte Yihowa dirijjite kaajjitanno gede assitino.

Qoleno 1995nni kayise 2018 geeshsha qara biiro riqiwaancho (alba zoonete aliidi laˈˈaancho yinanni) ikke addi addita sinu biiro towaatoommo. Sinu Biiro Komite, Beeteelete maate miillanna misiyoone ikkite soqqantanno roduuwa jawaachishoommo hattono huluullinonsare tirate sharramoommo. Qoleno Ruubinna ani roduuwu kultinonke woˈnaalshinni lowo geeshsha jawaantoommo. Lawishshaho 2000nni Ruwaandaho heedhanno roduuwa towaantoommo. Beeteelete maate miilla 1994nni sircho bande gundanni oli kai yannara gatte saˈino gara kultannanke macciishshine dhagge assinoommo! Batinyu roduuwinke lowo fiixansa shiidhino. Kuri roduuwira lowo qarri iillinsarono ammanansa, hexxonsanna hagiirrinsa dibaino.

Adhammummonkunni 50ki diro

Xa ninkera 80 diri balla ikkinonke. Saihu 20 diri giddo Yunayitidi Isteetisete Sinu Biiro Komite miila ikke soqqamoommo. Yuniversite eˈˈe dirosoommo; ikkirono Yihowawiinninna dirijjitesiwiinni wole baalanka rooranno roso rosoommo. Kuni rosi hegerera kaaˈlannoha Qullaawu Maxaafi halaale wolootaho rosiiseemmo gede kaaˈlinoe. (2 Qor. 3:5; 2 Xim. 2:2) Qullaawu Maxaafi sokka mannu heeshshonsa woyyeessiˈranno gedenna Kalaqaanchinsa ledo jaalooˈmanno gede kaaˈlitanna laoommo. (Yai. 4:8) Aninna Ruubi xaano wolootu Yihowa daafira rosatenna Qullaawu Maxaafi halaale wolootaho rosiisate qoossonsa naaddanno gede jawaachishate dandiinummore baala assa diagurroommo. Tini mittu Yihowa soqqamaanchi afiˈranno qoosso baalatenni roortanno qoossooti!