Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 1

Napno confianz que Xtiitz Dios ngú ni nigolú

Napno confianz que Xtiitz Dios ngú ni nigolú

TEXTO DE ÍZ 2023: «Ló xtiitzlo sieed pór ni nigolú» (SAL. 119:160).

CANCIÓN 96 El libro de Dios es un tesoro

NI GUISUIDYNO a

1. ¿Xigony xidal buñ ma diti rap confianz ló la Biblia?

 LÓ XTZÚNO xidal buñ ma diti nap confianz, ma diti nanyibu ló chú gapyibu confianz. Xidal buñ rap confianz ni rasanir ló política, buñnan o buñ ni nap xiroʼ bidxiich, per maca ranabdiitzyibu láacayibu pal nigolúpa sacnéyibu buñ. Láaca, diti tampa rapyibu confianz ni rasanir ló toib religión. Por ngú, diti radziguiaʼno que ma diti rapyibu confianz ló la Biblia portín guirá buñcu diti rasobyibu láani.

2. Mod ná Salmo 119:160, ¿ló xí láani labúu gapno confianz?

2 Lóono ni nacno xpiin Jehová napno confianz que láabu ngú «Dios ni nigolú» né guirá ór raniiny láabu tzeeni lóono galán (Sal. 31:5; Is. 48:17). Nandxichno que labúu gapno confianz ló la Biblia portín loni «sieed pór ni nigolú» (bíil Salmo 119:160). Noʼno de acuerdo né toib biblista, láabu bicaʼbu ndeʼ: «Ló guirá ni ma goniʼ Dios diti noʼ ni tidxómitien de galrrascú nili galrraché. Xcudx Dios labúu gap confianz ló ni nábu portín rapyibu confianz lóo Dios ni goniʼ láani».

3. ¿Xí guisuidyno ló artículo reʼ?

3 ¿Ximod labúu gacnéno stipnés buñ gap confianzcuca ló Xtiitz Dios? Guisuidyno tzón razón: diitz ni sieed ló la Biblia diti ma bidzaʼni, guirá profecías xtunyni rac cumplirni né napni galnadip par guitzaʼni mod nabany buñ.

DIITZ NI SIEED LÓ LA BIBLIA DITI MA BIDZAʼNI

4. ¿Xigony tipnés buñ rony pensary que la Biblia ma bidzaʼni?

4 Jehová biquiin 40 buñguieeu ni góc fiel par bicaʼyibu la Biblia. Per ló naareʼ ma diti noʼ guirá guiich ni bicaʼyibu ni rimbuno xomod manuscritos. b Ma nosi napno copias ni bireʼ ló stipnés copias. Por ngú, tipnés buñ ranabdiitzyibu láacayibu pal ló la Biblia sieed merpa ni bicaʼyibu nírcu. ¿Ximod labúu gapno confianz que diti ma bidzaʼ la Biblia?

Buñ ni buny copiar Escrituras Hebreas bunyibu xiroʼ xtem par diti ñoʼ galrraché ló ni bicaʼyibu (Bibiʼ párrafo 5).

5. ¿Ximod buny copiaryibu Escrituras Hebreas? (Bibiʼ dibuj ni sieed laidy guiich reʼ).

5 Par diti nanitlóni, Jehová buny mandary ñony copiaryibu láani. Buny mandarybu rey xtuny gudx Israel ñony copiar láani, né gonabbu guirá levitas nabexa láani gudxcu (Deut. 17:18; 31:24-26; Neh. 8:7). Después ni bireʼ buñ judíos gudx Babilonia, tipnés buñ ni gontzay buny copiar, buny copiaryibu Escrituras Hebreas (Esd. 7:6, notas). Guirá buñguieeu reʼ cuátzayibu cuidad xi láani bicaʼyibu. Después dada gosaló bigabyibu guirá diitz né guirá letras ni gopni par diti nachéyibu. Per ná scú, goyoʼ tipnés lagarien ro bichéyibu. Después guirá galrrachéyen reʼ bidzelyibu láani, portín gopyibu xidal copias de láani. Guibiʼno ximod bidzelyibu guirá galrrachécu.

6. ¿Ximod radzelyibu pu biché ni buny copiar la Biblia?

6 Biblistas ni noʼ ló naareʼ napyibu toib mod galán par ganyibu pu biché ni buny copiar la Biblia. Par guienno láani, gonyno pensary que ranabyibu midid 100 buñ gony copiar toib página, per toibticayibu raché. ¿Ximod guidzelyibu galrrachécu? Gony compararyibu guirá copias ni napyibu. Scúca, buñnan labúu guidzelyibu pu biché ni buny copiar la Biblia órni rony compararyibu guirá manuscritos xtuny la Biblia.

7. ¿Ximod nanno que xidal ni buny copiar la Biblia bunyibu toib dxiin galán?

7 Guibiʼno toib ejemplo ni raslooy balaati nanoydiguieʼ buny copiaryibu la Biblia. Manuscrito ni más galán né ni más nigol xtuny Escrituras Hebreas láani ngú Códice de Leningrado, cuáni ló íz 1008 o 1009 ló xtzúno. Per ma ló ndeʼga bidzelyibu xidal manuscritos né fragmentos xtuny la Biblia ni cuá 1.000 íz antes de Códice de Leningrado. Toib buñ labúu gony pensary que laʼga cayony copiaryibu xidal manuscritos ló 1.000 íz, diti tampa nadzak Códice de Leningrado né guirá manuscritos ni más nigol. Per diti nacni scú, ¿xí láani bidudy cuent buñnan órni buny compararyibu manuscritos ni más nigol né ni más nicopy? Ná gadzéga mod bicaʼyibu láani, per ngúca radudyni diitz.

8. ¿Xigony diti toibsi midid nac copias xtuny Escrituras Griegas Cristianas né guiich ni goyoʼ nírcu?

8 Cristianos ni bibany ló siglo primero bunyibu susica ni buny copiar Escrituras Hebreas, cuátzayibu cuidad órni buny copiaryibu 27 libros ni sieed ló Escrituras Griegas ni biquiinyibu ló reunión né ló predicación. Toib biblista buny comparar manuscritos xtuny Escrituras Griegas né guiich ni goyoʼ ló dzúcu. Órni bisetlabu manuscritos xtuny la Biblia, goniʼbu: «Noʼ más copias xtunyni […] né más bisaʼ loni». Toib libro bisetlaa de Escrituras Griegas ndeʼ: «Labúu gapno confianz que ni rolno ló toib traducción ni noʼ ló naareʼ diti ma bidzaʼni» (Anatomy of the New Testament).

9. Xomod ná Isaías 40:8, ¿xigony labúu gapno confianz ló la Biblia?

9 Labúu rolno né rasuidyno toib Biblia ni diti ma bidzaʼ portín ló dzú ni see goyoʼ ni buny copiar láani nanoydiguieʼ. c Jehová cuábu cuidad que guirá ni sieed ló Xtiitzbu diti nadzaʼni (bíil Isaías 40:8). Per tipnés buñ labúu gony pensary que ná diti ma bidzaʼ diitz ni sieed ló la Biblia, ngú diti radudyni diitz que sieedni de Dios. Guisuidyno tipnés prueby ni raslooy que la Biblia sieedni de Dios.

PROFECÍAS XTUNY LA BIBLIA GUIRÁ ÓR RAC CUMPLIRNI

Lad revers: C. Sappa/​DeAgostini/​Getty Images; ladbuʼ: Image © Homo Cosmicos/​Shutterstock

Profecías xtuny la Biblia góc cumplirni ló dzú ni see né cayac cumplirni ló naareʼ. (Bibiʼ párrafos 10 né 11). e

10. Goniʼ toib profecía ni góc cumplir ni raslooy que nigolú ngú ni raniʼ 2 Pedro 1:21 (bibiʼ dibuj né retrat).

10 Ló la Biblia sieed xidal profecías ni ma góc cumplir, né noʼ ni ma xidzú de goló cuá. Historias raslooyni que profecíascu góc cumplirni. Diti radziguiaʼno láani portín nanno que profecíascu sieedni de Jehová (bíil 2 Pedro 1:21). Gonyno pensary ximod binitló gudxrop ni góc laa Babilonia. Ló siglo xhoon antes de xtzúno, Jehová bisaníbu Isaías par naniʼ que ñoʼ ni ñony gan gudx Babilonia. Isaías dada goniʼ que Ciro ngú ni ñony gan láani, né golexabu ximod ñony gan Ciro gudxcu (Is. 44:27–45:2). Láaca goniʼbu que nadxin dzú nanitló Babilonia né diti ñoʼ chú nabés loni (Is. 13:19, 20). Né góc cumplirni modpa goniʼbu láani. Ná Babilonia gocni toib gudx nadip né sacró, bidxin midid buñ medos né buñ persas buny gan láani ló íz 539 antes de xtzúno, né ló naareʼ nosi nacni timontón guiee (bibiʼ video ni laa, ¿Ximod goniʼ la Biblia nanitló Babilonia?,número 5 de lesiony 3 ni sieed ló edición digital xtuny libro Bibany goxtiguie).

11. ¿Ximod cayac cumplir ni ná Daniel 2:41-43?

11 Per profecías xtuny la Biblia diti nosi ló dzú ni see góc cumplirni. Ló naareʼ cabiʼno ximod cayac cumplir stipnés profecías. Por ejemplo, buny pensary ximod cayac cumplir profecía ni goniʼ Daniel de potencia mundial ni nac Reino Unido né Estados Unidos (bíil Daniel 2:41-43). Profecía reʼ raniʼ que potencia reʼ «sioʼ ór sac nadipni» xomod hierro né «sioʼ ór yaca» xomod been. Né scúpa cayacni ló naareʼ. Guiropca gudxrop reʼ nadipni xomod hierro, portín goyodieʼyibu ló chop guerr ni goyoʼ ló guidopynac Gudxlio né napyibu xidal guip. Ná scú, buñ xcudxyibu racaló gobierno, rony campañas, rasieg ló néz par tzoʼ ni coʼ cuent layibu né modcu ronyibu que ma diti gac nadipni. Diti xidzú, toib buñ ni rasuidy de política internacional goniʼ: «Ló naareʼ diti noʼ stoib gudx ni más radíil xtol política xomod Estados Unidos». ¿Né xí labúu guinino de Reino Unido, stigalaʼ potencia reʼ? Ló ndeʼga noʼ xiroʼ galrradíil ladyibu, portín noʼ ni ná gac toibsi né Unión Europea né noʼ stipnés ni diti rasaguel. Por guirá galrradíil reʼ, potencia mundial ni nac Reino Unido né Estados Unidos diti labúu rasagaʼyibu ló xtiitzyibu.

12. ¿Xí confianz radudy lóono profecías xtuny la Biblia ni ma góc cumplir?

12 Ni nanno que noʼ xidal profecías xtuny la Biblia ni ma cayac cumplir, radudyni confianz lóono que guirá ni ná la Biblia gac ló dzú ni sietra sac cumplirni. Rasacno xomod toib buñ ni bicaʼ toib salmo né gochbu Jehová: «Nainy naʼ guilaalo naʼ, portín napa confianz ló xtiitzlo» (Sal. 119:81). Por galrronladx, Jehová raiby lóono ló la Biblia: «Nainyna tzoʼ ni guicaʼto ló dzú ni sietra né gapto esperanza» (Jer. 29:11). Jehová ngú ni sadudy galnasác lóono ló dzú ni sietra, diti buñgudxlio. Guisuidyrano nanoydiguieʼ guirá profecías xtuny la Biblia portín modreʼ confianz ni napno ló la Biblia sac nadipni.

CONSEJ NI SIEED LÓ LA BIBLIA RACNÉNI XIDALGUIXO BUÑ

13. ¿Xí stoib razón noʼ par gapno confianz ló la Biblia? (Salmo 119:66, 138).

13 Stoib razón par gapno confianz ló la Biblia láani ngú que guirá consej ni sitnéni racnéni buñ (bíil Salmo 119:66, 138). Por ejemplo, buñ ni mápa mer nachíl xcaltzeel, nigoreʼ rabésyibu goxtiguie né sacró. Né ma ronladxyibu xiinyibu, modreʼ xiinyibu ma nabany sacró né ma diti radzuiby (Efes. 5:22-29).

14. ¿Xí ejemplo raslooy que ni sieed ló la Biblia labúu gacnéni lóono guitzaʼno mod nacno?

14 Por guirá consej ni sieed ló la Biblia dada buñ mal ratzaʼ mod nabany. Guibiʼno ximod guirá consej reʼ gocnéni toib buñ mal ni goyoʼ press ni góc laa Jack. d Gócbu toib buñ mal, bireʼ loguiaʼbu lad guirá buñ mal ni bieg par gaity. Per toibtica dzú gorúbu né bicadiagbu toib curso bíblico. Bidxin lainy xcalnabanybu mod godabioo herman láabu, por ngú gosaló bisuidybu. Laʼga bisobdiitzbu guirá ni sieed ló la Biblia bitzaʼbu mod gócbu. Después gócbu publicador né de ngú goyonisbu. Bisuidybu stipnés buñ ni bieg lainy prescu xi láani gony Gobierno xtuny Dios, né gocnébu tap buñ par bimbu Jehová. Dzú bidxin dzú gaitybu, Jack ma gadzé mod gócbu. Toibtica abogad xtunybu goniʼ: «Jack diti nacbu xomod órni biegbu de goló 20 íz. Ni bisuidybu né testigo xtuny Jehová bitzaʼni mod bibanybu». Ná Jack goitybu, ejemplo xtunybu raslooyni lóono que labúu gapno confianz ló la Biblia, né napni galnadip par gacnéni lóono gacno toib galán buñ (Is. 11:6-9).

Consej ni sieed ló la Biblia ma gocnéni xidal buñ de xidal lagary guitzaʼ mod nac. (Bibiʼ párrafo 15). f

15. ¿Xigony gadzé mod nacno lóono ni nacno xpiin Jehová? (Bibiʼ retrat).

15 Rasobno ni sieed ló la Biblia, por ngú xpiin Jehová nabany sacró né toibsi (Juan 13:35; 1 Cor. 1:10). Ndeʼ nigolú radziguiaʼno láani portín ló Gudxlio reʼ buñ radíil xtol política o portín nacyibu de stoib gudx. Toib mbioxhlas de África ni laa, Jean bidziguiaʼbu mod radzakno sacró saʼno. Órni góc guerr lainy xcudxbu, goyoʼbu lad soldad, per después bixonybu goyeebu lainy stoib gudx ni goyoʼ gax, né cú bimbubu testigo xtuny Jehová. Jean ná: «Bisudi que buñ ni nap religión ni rony xinésni diti rioʼyibu lad política nili radíilyibu. Xalagary ngú, ronladxyibu saʼyibu. Goloʼya guica ñony defender xcudxi per órni bidzela galnigolú goloʼya guica ñoni ni ná Jehová». Mbioxhlas reʼ xalagary nadíilbu né buñ de stipnés gudx, nigoreʼ rasuidybu buñ ximod labúu guibany sacró. Consej ni sieed ló la Biblia racnéni xidal clas buñ, ndeʼ nac toib prueby ni raslooy que labúu gapno confianz ló la Biblia.

GAPRANO CONFIANZ LÓ XTIITZ DIOS

16. ¿Xigony rasac gony nadipno confianz ni napno ló Xtiitz Dios?

16 Sac xiroʼra cós mal ló Gudxlio, né fe xtunyno sioʼni ló prueby. Pentzi sioʼ buñ ni sakíil lóono par ma diti gonyno crer ló la Biblia né diti gonyno crer que Jehová ma golú mós ni rony xinésni né naní xcalrrien par guisanés xcudx. Pal napno confianz que Xtiitz Dios raniʼni pór ni nigolú diti sagoʼno cuent layibu. Sioʼno puext par guisobdiitzno ni rony mandary Jehová «guirá ór dada por tipzó» (Sal. 119:112). Diti satoyno órni guisuidyno buñ ni ná la Biblia né sacnéno layibu guisobdiitzyibu ni ná la Biblia (Sal. 119:46). Dada sapno «paseins né sabaladxno» órni gony guantaryno prueby ni más nagan, xomod persecución (Col. 1:11; Sal. 119:143, 157).

17. ¿Ximod sacné lóono texto de íz 2023?

17 Radudyno guixquix Jehová portín bidudybu lagary bimbuno láabu. Ná nabanyno ló toib Gudxlio ni nirosondi mod nac, la Biblia raiby lóono xi láani gonyno, ximod guibanyno né ragonésni lóono. Raibyni lóono que sabanyno sacró ló Gobierno xtuny Dios. Texto par íz 2023 sacnéni lóono gapno confianz que Xtiitz Dios raniʼni por ni nigolú (Sal. 119:160).

CANCIÓN 94 Agradecidos por la Palabra de Dios

a Texto par íz 2023 rareʼni ló Salmo 119:160, ni ná: «Ló xtiitzlo sieed pór ni nigolú», láani sacnégoluʼni lóono par gac nadip fe xtunyno. Sigory guirácano noʼno de acuerdo né ni ná texto reʼ. Per noʼ xidal buñ ni diti raluladx pal la Biblia rasetlaa ni nigolú, nili pal raquiin guirá consej ni sieed loni. Ló artículo reʼ sasuidyno tzón razón ni labúu saquiinno par gacnéno buñ ni natzaay xcalnabany gap confianz ló la Biblia né ló consej ni sitnéni.

b Toib manuscrito láani ngú toib guiichgool ni bicaʼ buñ loña.

c Par ganlo más xi láani bunyibu par diti nanitló la Biblia, goyee ló jw.org né bicaʼ ló lupa «La Biblia né historia xtunyni».

d Tipnésyibu bidzaʼ laa.

e MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Dios goniʼ que Babilonia nanitlóni.

f MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Tipnés retrat ni raslooy ximod góc toib mbioxhlas órni cualóbu buñ, per ni bisuidybu ló la Biblia gocnéni láabu nabanybu sacró né ñacnébu stipnés ñony ngúca.