1, 2. Ką turime daryti ir po krikšto?

 AR DAŽNAI tvarkaisi po namus? Prieš keldamiesi į naują būstą tikriausiai jį kruopščiai išvalome. Tačiau kas nutinka, jeigu paskui apsileidžiame? Kaipmat visur pradeda skraidyti dulkių gumulai. Kad namai būtų švarūs, svarbu nuolat apsitvarkyti.

² Panašiai būtina vis valyti ir savo mąstyseną. Jau prieš krikštą stengėmės pasikeisti ir atsikratyti „visko, kas teršia mūsų kūną ir dvasią“ (2 Kor 7:1). Tačiau ir toliau privalome, kaip ragino apaštalas Paulius, „ugdytis naują proto nuostatą“ (Ef 4:23). Kodėl? Todėl, kad šio pasaulio nešvarumai mūsų vidų gali greitai užteršti. Kad Jehovos akyse visada išliktume tyri, turime nuolat tyrinėti savo mąstyseną, motyvus ir troškimus.

3. Ką reiškia atnaujinti protą? (Romiečiams 12:2)

³ Ką praktiškai reiškia apaštalo Pauliaus paraginimas „atnaujinkite savo protą“? (Perskaityk Romiečiams 12:2.) Graikų kalbos žodį „atnaujinkite“ galima būti išversti ir „renovuokite“. Renovuoti namus reiškia daugiau nei tik papuošti juos gražiais daiktais. Kad jie pasikeistų, teks iš peties paplušėti.  Panašiai ir proto, arba mąstysenos, „renovacijai“ nepakanka padaryti vieną kitą gerą darbą. Turime gilintis, kokie esame viduje ir ką būtina keisti, kad mūsų gyvenimas kuo labiau atitiktų Jehovos nustatytas normas. Tai reikia daryti ne kartą, bet nuolatos.

4. Ko reikia, kad nepasektume šiuo pasauliu?

⁴ Ateityje, kai tapsime tobuli, Jehovą džiuginsime viskuo. Dabar tai daryti nėra lengva dėl mūsų paveldėto nuodėmingumo. Atkreipk dėmesį, kad Romiečiams 12:2 proto atnaujinimą apaštalas Paulius sieja su būtinybe įsitikinti, kokia yra Dievo valia. Taigi, privalome nesekti šiuo pasauliu ir rimtai apsvarstyti, ar mūsų tikslai bei sprendimai atitinka Dievo valią.

5. Kokiais klausimais galime ištirti savo požiūrį į Jehovos valios vykdymą? (Žiūrėk iliustraciją.)

⁵ Imkime vieną pavyzdį. Biblijoje esame raginami turėti omenyje „būsimąją Jehovos dieną“ (2 Pt 3:12). Pamąstyk, ką liudija tavo gyvenimo būdas. Ar iš jo akivaizdu, kad supranti, kaip arti šio nedoro pasaulio pabaiga? Ar iš to, kokį renkiesi išsilavinimą arba darbą, matosi, kad tarnyba Jehovai yra svarbiau už viską? Ar pasitiki, kad Jehova tavimi ir tavo šeima pasirūpins? O gal dėl pragyvenimo nuolat nerimauji? Tik pagalvok, kaip Jehova džiaugiasi, jeigu mums užvis svarbiausia vykdyti jo valią! (Mt 6:25–27, 33; Fil 4:12, 13)

6. Ką turime daryti nuolatos?

⁶ Savo mąstyseną turime įvertinti vis iš naujo ir, kas būtina, taisyti.  Paulius korintiečiams rašė: „Tikrinkite save, ar laikotės tikėjimo. Tirkite save“ (2 Kor 13:5). Laikytis tikėjimo – tai ne tik lankyti sueigas ir retkarčiais išeiti į tarnybą. Labai svarbu ir mūsų vidinis nusistatymas, polinkiai ir motyvai. Tad privalome skaityti Bibliją ir stengtis mąstyti bei elgtis taip, kaip moko Jehova (1 Kor 2:14–16).

7. Ką, remiantis Efeziečiams 4:31, 32, turime daryti, ir kodėl tai gali būti nelengva?

⁷ Perskaityk Efeziečiams 4:31, 32. Mums privalu ne vien keisti savo mąstyseną, bet ir „apsivilkti naują žmogų“ (Ef 4:23, 24). Turime kaip reikiant pasistengti atsikratyti visokių asmenybės ydų, pagiežos, pykčio, rūstybės. Juk būna, kad kai kurios iš tų negerovių giliai įleidžia šaknis. Ne veltui Jehova sakė, kad „žmogaus širdis nuo pat jaunumės linkusi į bloga“ (Pr 8:21). Tad net ir po krikšto būtina kovoti su visokiomis neigiamomis charakterio savybėmis. Tai liudija ir toliau pateiktas pavyzdys.

8, 9. Ką suprantame iš Stiveno pasakojimo?

⁸ Broliui vardu Stivenas buvo sunku suvaldyti pyktį. „Net ir po krikšto teko nuolat mokytis savitvardos, – pasakoja jis. – Štai kartą tarnyboje po namus pastebėjau vagį, iš mano automobilio lupantį radijo imtuvą. Jau buvau beprisivejąs, bet jis metė radiją ir paspruko. Kai grįžau prie grupelės kitų skelbėjų ir papasakojau, kaip atgavau savo radiją, vienas vyresnysis paklausė: „Stivenai, ką būtum daręs, jei būtų pavykę jį sučiupti?“ Šis klausimas privertė mane susimąstyti, ir buvo gera paskata toliau ugdytis taikingą dvasią.“ b

⁹ Kaip matome iš Stiveno pasakojimo, mūsų vidinis trūkumas gali iškilti į paviršių visai netikėtai, net jeigu manėme jį jau nugalėję. Jei taip nutiktų, nenusimink ir nemanyk, kad nesi vertas krikščionio vardo. Net apaštalas Paulius pripažino: „Kai noriu daryti gera, prie manęs pristoja bloga“ (Rom 7:21–23). Visiems netobuliems Dievo tarnams tenka galynėtis su savo ydomis, kartais pakylančiomis tarsi tie dulkių gumulai namuose. Privalome nuolatos save švarinti. Kaip tai daryti?

10. Kaip galime kovoti su blogais polinkiais? (1 Jono 5:14, 15)

¹⁰ Maldoje išsakyk Jehovai, kokios ydos niekaip nepavyksta įveikti. Jis tave išklausys ir padės. (Perskaityk 1 Jono 5:14, 15.) Tiesa, blogo polinkio jis stebuklingai nepašalins, bet gali suteikti jėgų jam nepasiduoti (1 Pt 5:10). Ir pats stenkis kovoti – neduok peno senosios asmenybės mintims. Apdairiai rinkis filmus, televizijos laidas, skaitinius. Šalinkis visko, kas propaguoja mąstyseną, kurios nori atsikratyti. Neleisk sau svajoti  apie tai, kas nepridera (Fil 4:8; Kol 3:2).

11. Ką reiškia apsivilkti naujos asmenybės drabužį?

¹¹ Nepakanka vien atsikratyti senosios asmenybės ydų. Turime pasipuošti naujos asmenybės drabužiu. Kaip? Stengdamiesi ugdytis tokias kaip Jehovos savybes (Ef 5:1, 2). Pavyzdžiui, skaitydamas Biblijoje, kaip Jehova savo tarnui atleido, pasvarstyk: „O kaip aš? Ar atleidžiu kitiems?“ Arba tyrinėdamas eilutes apie Dievo atjautą vargstantiems pamąstyk: „Ar man irgi rūpi stokojantys bendratikiai? Ar tai matosi iš mano darbų?“ Matydamas, kad yra kur pasitempti, taip ir daryk – savo asmenybę toliau kantriai tobulink.

12. Kuo įsitikino Stivenas?

¹² Minėtasis Stivenas ilgainiui labai pasikeitė. Jis pasakoja: „Po krikšto ne kartą buvau atsidūręs tokiose situacijose, kai nedaug trūko, kad būčiau nesusitvardęs. Provokuojamas išmokau pasišalinti ar nusiraminti kaip kitaip. Daugelis, tarp jų ir mano žmona, pagiria mane, kad nesileidžiu užvaldomas emocijų. Kartais tuo stebiuosi ir pats! Nuopelnus už tai priskiriu ne sau. Tokios permainos akivaizdžiai liudija Biblijos galią keisti žmones.“

13. Kas padės atsispirti blogiems troškimams? (Galatams 5:16)

¹³ Perskaityk Galatams 5:16. Kad vidinę kovą laimėtume, Jehova dosniai duoda mums šventosios dvasios. Jos gauname, kai tyrinėjame Bibliją, taip pat atidžiai klausydamiesi sueigų programos. Savo krikščioniškuose sambūriuose galime pabendrauti su tikėjimo broliais ir sesėmis, kaip ir mes kovojančiais dvasinėje kovoje. Tai puiki proga vienas kitą padrąsinti (Hbr 10:24, 25; 13:7). Ir jeigu maldoje išsikalbame Jehovai, prašome padėti kovoti su kokia nors silpnybe, jis savo šventąja dvasia būtinai mus sustiprins. Aišku, blogi polinkiai stebuklingai niekur nepradings, bet visos tos pastangos įgalins mus tokiems polinkiams atsispirti. Tad eikime, kur veda dvasia, ir nepasiduosime „jokiems kūno geismams“ (Gal 5:16).

14. Kodėl blogų geismų būtina saugotis nuolatos?

¹⁴ Nusistatę laikytis sveikų dvasinės veiklos įpročių, privalome ryžtingai tai ir daryti. Kodėl? Todėl, kad viena mūsų priešininkė niekad nemiega. Tai – pagunda pasielgti nederamai. Gali būti, kad net po krikšto traukia dalykai, kurių privalome saugotis, pavyzdžiui, maga palošti, daugiau išgerti ar pažiūrėti pornografijos (Ef 5:3, 4). Vienas jaunas broliukas pripažįsta: „Man bene sunkiausia įveikti potraukį prie tos pačios lyties asmenų. Anksčiau maniau, kad jis laikinas, subręsiu ir praeis. Bet tie jausmai vargina iki šiol.“ Kas gali padėti, jeigu koks nors geismas labai stiprus?

15. Kokie Biblijos žodžiai įkvepia mums jėgų kovoti su netinkamais troškimais? (Žiūrėk iliustraciją.)

 ¹⁵ Jeigu netinkamo geismo niekaip nepavyksta įveikti, atmink, kad taip yra ne tik tau. Biblijoje rašoma: „Jūs nesate patyrę kitokių mėginimų, kaip tik žmonėms įprastus“ (1 Kor 10:13a). Šiuos žodžius apaštalas Paulius rašė visiems Korinto krikščionims. Kai kurie iš jų seniau buvo svetimautojai, homoseksualistai, girtuokliai (1 Kor 6:9–11). Negi manai, kad po krikšto visi blogi norai tiesiog išgaravo ir jiems niekad nebepasireiškė? Taip negali būti. Nors ir patepti šventąja dvasia, tie Dievo tarnai tebebuvo netobuli žmonės. Aišku, jiems reikėjo ir toliau kovoti su netinkamais troškimais. Kai kuriems – su tokiais pat kaip tau. Argi tai neįkvepia jėgų toliau grumtis su nuodėmingo kūno įgeidžiais? Tikrai galime išlaikyti tvirtą tikėjimą „žinodami, kad [mūsų] brolijai visame pasaulyje tenka patirti tokius pat kentėjimus“ (1 Pt 5:9).

16. Kokios išvados neturėtume daryti ir kodėl?

¹⁶ Nemanyk, kad niekas nesupranta, kaip tau nelengva. Jeigu taip galvosi, padėtis tikriausiai atrodys beviltiška ir geismai neįveikiami. Įsidėmėk, ką rašo apaštalas Paulius: „Dievas ištikimas – jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų. Užėjus mėginimui, jis duos išeitį, kad pajėgtumėte atsilaikyti“ (1 Kor 10:13b). Tad net jeigu geismas užvaldo labai stipriai, tu gali jam sėkmingai pasipriešinti. Jehovos padedamas pajėgsi jį užgniaužti.

17. Nors netinkamų troškimų kyla, ką esame pajėgūs daryti?

 ¹⁷ Atmink štai ką: esi netobulas žmogus, tad blogų troškimų kils ir kelio tam užkirsti negali. Tačiau kai jie kils, ryžtingai juos atmesk, lygiai kaip Juozapas iškart atmetė Potifaro žmonos gundymus ir pabėgo (Pr 39:12). Tad ir tu neturi vergauti geiduliams!

18, 19. Kokius klausimus mums derėtų vis apsvarstyti?

¹⁸ Savo protą atnaujinti tikrai galime. Tik reikės nuolatinių pastangų mąstyti ir elgtis taip, kaip moko Jehova. Todėl vis apsvarstyk, ar tavo elgesys liudija, kad supranti, kokiu ypatingu laiku gyvename. Ar išties stengiesi apsivilkti naujos asmenybės drabužį? Iš ko tavo pažanga matoma? Ar leidiesi vedamas Jehovos šventosios dvasios, įgalinančios atsispirti kūniškiems troškimams?

¹⁹ Nesitikėk, kad dvasinėje kovoje viskas tau pavyks tobulai. Jeigu matai ką taisytino, nenusimink, tiesiog džiaukis tuo, ką pavyksta pasiekti. Daryk, kaip raginama Filipiečiams 3:16: „Kad ir kiek būtume nuėję, ženkime ta pačia linkme.“ Ir nė kiek neabejok, kad Jehova tavo pastangas atnaujinti savo protą palaimins.