Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 3

Jehová rony que tzeeni lóono galán

Jehová rony que tzeeni lóono galán

«Jehová goyoʼ né José né Jehová buny que guirá ni ñony José narebuʼni» (GÉN. 39:3).

CANCIÓN 30 Mi Amigo, mi Padre, mi Dios

NI GUISUIDYNO a

1, 2. a) ¿Xigony diti radziguiaʼno órni cacalóno galnagan? b) ¿Xí láani guisuidyno ló artículo reʼ?

 LÓONO ni nacno xpiin Jehová diti radziguiaʼno órni racalóno galnagan. Nanno xi ná la Biblia: «Non guicalóno xiroʼ galnagan par tzoʼno lainy Gobierno xtuny Dios» (Hech. 14:22). Láaca nanno que tipnés galnagan nosi sac reglarni ló Gudxlio copy, ro ma diti «sioʼ galgoity, ma diti sioʼ galnabann, nili sioʼ galrribdxaʼ nili sioʼ galrrioʼob» (Apoc. 21:4).

2 Jehová diti rabeʼ galnagan ronoʼno, per racnébu lóono gony guantaryno láani. Guibiʼno xi láani góoch Pablo a guirá cristianos ni goyoʼ gudx Roma. Después ni bisetlaa Pablo guirá galnagan ni cualó xhermanbu, goniʼbu ndeʼ: «Ló guirá cós reʼ diti noʼ xí racno, portín napno xcalrracné ni ronladx lóono» (Rom. 8:35-37). Ndeʼ radudy diitz que Jehová labúu sony que tzeeni lóono galán ná cacalóno toib galnagan. Guibiʼno xi láani bunybu par narebuʼ guirá ni ñony José né ximod labúu gacnéni lóono ló naareʼ.

ÓRNI TISINTIEMPSI RADZAʼ MOD NABANYNO

3. ¿Ximod tiptisi bidzaʼ mod bibany José?

3 Guiráca buñ gon que Jacob binladxgoluʼbu José (Gén. 37:3, 4). Por ngú, guirá buch lagol José bianladx láabu. Dada bidxin midid, bitoʼyibu José né buñ madianitas. Guirá buñcu goynéyibu José gudx Egipto, ni biaʼan nigolú sit de lidxbu. Né cú bitoʼyibu José né Potifar, toib buñguieeu ni gosanir nisló soldad xtuny faraón. Tisintiempsi bidzaʼ mod bibany José; bixiosbu binladxgoluʼ láabu, después goyoʼbu xan xomandary buñ egipcios (Gén. 39:1).

4. ¿Xí galnagan ni cualóca José labúu nacalóno?

4 La Biblia ná: «Tiemp né desgrasy guirá buñ rasaclóo láani» (Ecl. 9:11). Rioʼ ór racalóno ni racalóca guirá buñ, ndeʼ radudy diitz galnagan ni racalóca buñ (1 Cor. 10:13). O sigory sioʼ buñ ni sony borla lóono, sacalóno oposición o dada persecución portín nacno xpiin Jesús (2 Tim. 3:12). Gac nitisi gac, Jehová labúu gacné lóono guirebuʼ ni gonyno. Guisuidyno ximod gocnébu José.

Jehová buny que ñeeni galán José dada órni goyoʼbu xan xomandary Potifar. (Bibiʼ párrafo 5).

5. ¿Xí láani bidudy cuent Potifar? (Génesis 39:2-6).

5 (Bíil Génesis 39:2-6). Potifar bibiʼ que birebuʼ xchiin José né galán bunybu xchiimbu. Biembu xigony gocni scú. Bidudybu cuent que «Jehová noʼ né José né Jehová buny que guirá ni ñony José narebuʼni». b Bidxin midid, Potifar golúbu José par ñacné láabu né xcuentbu goyoʼ guirá buñ ni goyoʼ lidxbu. Né por láabu Potifar cuaʼ xiroʼ galnasác.

6. ¿Ximod gosac José?

6 Gonyno por tzoʼno xalagary José. ¿Xí láani ngú ni más goniiny láabu? ¿Nadziguiaʼ Potifar láabu par ñonyxiroʼ láabu la? Sigory ni más goniiny láabu ngú nareʼbu lagarycu né ñeebu ronoʼ bixiosbu. Ná gopbu xidal privilegios, goyoʼbu xan xomandary toib buñ egipcio ni bieen stipnés dioxh. Jehová diti bidudy lagary Potifar naslaʼ José. Né nadxin midid nacalóbu más galnagan.

PAL GALNAGANCU RAC XIROʼNI MÁS

7. ¿Xigony labúu guinino que xcalnagan José gocxiroʼni más? (Génesis 39:14, 15).

7 Mod rarexa ló capítulo 39 de Génesis, tzeʼel Potifar bioladxbu José né biyopybu mod ñatné José láabu. Per José diti gosaguel. Gonaʼ reʼ nigolú bidzuitz né goniʼbu que José goniiny ñatné lafuers láabu (bíil Génesis 39:14, 15). Órni Potifar gon láani, goloʼbu José press, ro goyoʼbu tipnés íz (Gén. 39:19, 20). ¿Ximod góc lagarycu? Diitz hebreo ni biquiin José órni bisetlabu press labúu gac traducirni xomod «garió» o «pós». Ndeʼ radudy diitz que gocni toib lagary nacay né feo (Gén. 40:15, nota). Láaca la Biblia rasetlaa, que goyoʼ toib tiemp ro bilipyibu né caden ñeʼ José né láaca goyoʼni yainybu (Sal. 105:17, 18). Xcalnaganbu gocxiroʼni más; primer gop Potifar confianz láabu né después ma goyoʼbu press.

8. ¿Xí láani nanno ná gacxiroʼ galnagan?

8 ¿Ma godudyno ló toib galnagan ni ma gocxiroʼ ná ma bunyno oración xidal buelt la? Labúu sasaclono modcu. Jehová radudy lagary guicalóno galnagan ló xcudxliogox Buñdzab (1 Juan 5:19). Per, nandxichno que Bixiosno Jehová racadxichbu cuidad mod cadudyno né rioʼbu galrrasaʼ por lóono (Mat. 10:29-31; 1 Ped. 5:6, 7). Láaca, ma bidudybu xtiitzbu lóono: «Dipa sasiana looy, né diti sioʼ dzú sialadxi looy» (Heb. 13:5). Né xcalrracné Jehová labúu guicalóno nitisi galnagan ni rolooyni diti sac reglar. Ngúpa ni gosaclóo José.

Jehová goyoʼ né José órni biegbu lainy press né xcuent José goyoʼ guirá buñ ni goyoʼ press. (Bibiʼ párrafo 9).

9. ¿Xí raslooy que Jehová goyoʼ né José ló íz ni goyoʼbu press? (Génesis 39:21-23).

9 (Bíil Génesis 39:21-23). Jehová buny que narebuʼ ni ñony José ná cualóbu xiroʼ galnagan. ¿Xí láani góc? Xomodca bunybu né Potifar, buñ ni gon prescu láaca gopbu confianz né respet José, nimaca gopbu confianz né golúbu José par ñan guirá buñ ni bieg lainy prescu. La Biblia ná que «ni gon prescu diti goyoʼbu galrrasaʼ por guirá ni bisianébu ladxña José». Guirá ndeʼ gocnéni José par ma diti tampa ñoʼbu ló galrrasaʼ. ¿Nigolú radziguiaʼno ximod bidudybu toib dxiin rodann a toib buñ ni bigotzyibu dool ja? Nosi noʼ toib mod ni rarexani. Xomod ná Génesis 39:23, «Jehová goyoʼ né José né xcuent Jehová goyoʼ narebuʼ guirá ni ñonybu».

10. ¿Xigony gosac José que diti cayeeni láabu galán?

10 Tzoʼno stoib xalagary José. Gonyno pensary: ¿gosacbu que guirá ni cayonybu carebuʼni laʼga noʼbu press xtol ni bigotz buñ dool láabu la?, ¿xí láani ngú ni más goniiny José?, ¿goniiny láabu nadzakbu sacró ni buny mandary lainy prescu la? Sigory ni goniiny láabu ngú nareʼbu lainy prescu portín diti gopbu dool. Dada gochbu toibtica buñ ni goyoʼ press ni mápa mer naareʼ que naniʼ de láabu nisló faraón par nareʼbu lainy prescu (Gén. 40:14). Per buñguieeucu diti goniʼbu nimaca ni góoch José láabu, José goyoʼbu press sa xchop íz más (Gén. 40:23; 41:1, 14). Per, por xcalrracné Jehová, goyeeni galán José. ¿Xigony labúu gocni scú?

11. ¿Xí labúu buny José né xcalrracné Jehová, né ximod gocnéni par labúu birebuʼ ni goniiny Jehová?

11 Laʼga goyoʼ José press, Jehová bunybu que faraón ñap chop bacaʼal nadzuʼpy. Faraón nimaca goniiny ñan xi radudyni diitz. Por ngú, órni gonbu que José labúu rabexa bacaʼal, bixelcaʼcabu José. Né xcalrracné Jehová, José diti nosi golexa xpacaʼalbu, láaca gochbu faraón xi láani ñony. Faraón nigolú bidziguiaʼ. Órni bidudybu cuent que Jehová racné mbioxhlas reʼ golúbu José par natop né natzoo galrro gudx Egipto (Gén. 41:38, 41-44). Bidxin midid, goyoʼ galrralán lainy gudxcu diti nosi godiñani gudx Egipto, láaca gudx Canaán, ro golés xfamil José. Por dxiin ni gop José labúu gocnébu xfamilbu, famil ro nareʼ Mesías.

12. ¿Xí láani buny Jehová par narebuʼ guirá xchiin José?

12 Gonyno pensary balaati bidzaʼ mod bibany José. ¿Chú buny que Potifar ñap confianz José órni gócbu toib mós? ¿Chú buny que buñ ni buny mandary press nasian ladxña José guirá buñ ni goyoʼ lainy prescu? ¿Chú buny que naniʼ xcaʼal faraón, chú láabu bidudy galnan José par nabexabu bacaʼalcu? ¿Chú buny que xcuent José ñoʼ nadop né nadzoo galrro lainy gudx Egipto? (Gén. 45:5). Riendxichni que Jehová gocnébu José par narebuʼ guirá ni ñonybu. Bidxin midid, Jehová biquiin cós mal ni buny guirá buch José par ñacni toib galnasác né narebuʼ guirá ni goniiny láabu.

¿XÍ LÁANI RONY JEHOVÁ PAR TZEENI LÓONO GALÁN?

13. ¿Nimaca racné Jehová lóono ló toib galnagan la?

13 Historia xtuny José rasuidyni lóono toib cós ni rasac. ¿Nimaca racné Jehová lóono ló toib galnagan la? ¿Jehová ronybu que tudyno ló toib cós mal par guidudybu galnasác lóono la? Diti ngú ni rasuidy la Biblia (Ecl. 8:9; 9:11). Per noʼ ni nanno: órni radudyno ló toib prueby, Jehová nandxich xi casaclono né racadiagbu órni ranabno xcalrracnébu (Sal. 34:15; 55:22; Is. 59:1). Né diti ngúsi. Racnébu lóono guicalóno guirá galnagan. ¿Ximod ronybu láani?

14. ¿Ximod racné Jehová lóono órni racalóno toib galnagan?

14 Jehová rasialdó xcalnabanyno né racnébu lóono, máspa órni caquiinno láani (2 Cor. 1:3, 4). Ngú ni bibiʼ toib hermano ni laa Eziz, de Turkmenistán ni goyoʼ press chop íz por ni ronybu ni ná Jehová. Láabu nábu: «Tempran antes ni ñaʼya nisló juez, toib hermano bilné naʼ ni ná Isaías 30:15, ni ná: Sapto galnadip pal diti radzuibyto né rapto confianz. Guirá diitzreʼ gocnéni naʼ par diti nadzubi né ñapa confianz lóo Jehová. Versículo reʼ bidudyni fuers naʼ par buni guantary tiemp ni goyoʼya press». ¿Rasetnaladxno dzú godudyno ló toib galnagan né Jehová bisialdó xcalnabanyno né gocnébu lóono órni máspa caquiinno láani la?

15, 16. ¿Xí rasuidyno ni gosaclóo Tori?

15 Casi guirá ór, diti radudyno cuent ximod racné Jehová lóono ló toib galnagan dada órni ma bireʼno loni. Toib hermana ni laa Tori bidudybu cuent que scú nacni. Xiingaʼnbu Mason, goity después ni bixonébu cáncer ló xhoop íz. Nigolú bioʼob xcalnabany Tori. Nábu: «Sigory diti noʼ stoib galnagan ni más rasioʼob xcalnabany buñ que órni rasnit buñ xiin». Né nábu: «Sigory guirá buñ ni noʼ xiin noʼ de acuerdo né naʼ que más rioʼob xcalnabany buñ órni rabiʼ buñ xiin cadudy ló galrrioʼob que buñca».

16 Ná nigolú bitudyni láabu ló galrrioʼob, después Tori buny pensary balaati gocné Jehová láabu. Nábu: «Órni roni pensary loni rasetnaladxi ximod gocné Jehová naʼ órni bixoʼ xiinna. Rasetnaladxi dada órni Mason diti gopbu fuers nili par nacacuentbu buñ ni goyguen láabu, chop ór buny herman par labúu nadxinyibu lainy hospital. Guirá ór goyoʼ herman lainy hospital par ñacné lóodo. Láaca gocnéyibu lóodo né bidxiich. Dada órni cualódo galnagandaʼ, guirá ór gopdo ni biquiindo». Jehová bidudybu Tori né Mason guirá ni biquiinyibu par ñony guantaryibu (bibiʼ cuadriyen ni laa, « Jehová bidudy ni merpa caquiindo»).

GUISETNALADXNO GALNASÁC NI MA BIDUDY JEHOVÁ LÓONO

17, 18. ¿Xí láani sacné lóono guidudyno guixquix Jehová por galrracné ni radudybu lóono órni cacalóno galnagan? (Salmo 40:5).

17 (Bíil Salmo 40:5). Toib buñ ni casaa laidy toib dainy raniiny láabu guixopbu láani. Per laʼga casaabu laidy dainycu labúu guisagadzubu par guibiʼbu xidal lagary sacróyen. Scúca, guirá ór non guisagadzuno né gonyno pensary ximod ma gocné Jehová lóono órni godudyno ló toib prueby. Órni ma bidzelio, labúu guinabdiitzno lóocano: «¿Xí galnasác bidudy Jehová naʼ dzureʼ? Ná diti ma goleʼbu galnagan reʼ ronoʼya, ¿xí ma bunybu par labúu gony guantary láani?». Guirá dzú nica tibuelt guiyopyno ximod gocné Jehová lóono.

18 Láani ngú guinabno Jehová cueʼbu galnagan ni cacalóno ló naareʼ (Filip. 4:6). Per diti guialadxno guirá galnasác ni cadudy Jehová lóono nigoreʼ. Portín Jehová ma bidudybu xtiitzbu guidudybu fuers né gacnébu lóono gony guantaryno. Por ngú, guidudyno guixquix por ni racnébu lóono. Pal ronyno láani modreʼ, sadudyno cuent que Jehová cayacnébu lóono ná cacalóno toib galnagan, xomodca gocnébu José (Gén. 41:51, 52).

CANCIÓN 32 ¡Ponte de parte de Dios!

a Órni cacalóno toib galnagandaʼ labúu gonyno pensary que diti cayeeni lóono galán, o que diti carebuʼ ni cayonyno. Labúu nanino que carebuʼ ni cayonyno pal diti nacalóno galnagan. Per ni gosaclóo José rasuidyni lóono toib cós ni rasacgoluʼ: Jehová labúu gony que tzeeni lóono galán ná cacalóno toib galnagan. ¿Ximod labúu gacni scú? Ló artículo reʼ sasuidyno láani.

b Ná la Biblia rasetlaa chop tzónsi versículos ro ritlaa ni gosaclóo José órni goyoʼbu xan xomandary buñ egipcios, sigory guirá ndeʼ gocni ló xidal íz.