1. Kodėl tau malonu bičiuliautis su kantriais žmonėmis?

 MUMS patinka bičiuliautis su kantriais žmonėmis. Jie nesusierzina, jei tenka ko nors palaukti. Ir nesupyksta ant mūsų, kai suklystame. Pavyzdžiui liudytojas, kuris mokė mus Biblijos tiesų, tikriausiai ilgą laiką stengėsi padėti suprasti Dievo Žodžio mokymus ir skatino taikyti juos gyvenime. Ir, be abejo, esame didžiai dėkingi Jehovai, kad jis taip kantriai su mumis elgiasi (Rom 2:4).

2. Kada kantrybės galime pristigti?

² Tačiau mums patiems, galimas dalykas, ne visada lengva išlikti kantriems. Tarkim, susinerviname įstrigę eismo spūstyje, ypač jei vėluojame į darbą ar kokį susitikimą. Arba supykstame dėl kito žmogaus žodžių ar poelgio. Kai kuriems darosi sunku laukti naujojo pasaulio. O kaip tu? Ar norėtum tapti kantresnis? Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia būti kantriam ir kodėl tai svarbu. Taip pat pakalbėsime, kaip kantrybę ugdytis.

3. Kaip kantrus žmogus reaguoja į užgaulę?

³ Kantrybė pasireiškia bent ketveriopai. Pirma, kantrus žmogus nesiduoda užvaldomas pykčio. Girdėdamas užgaulę jis išlieka ramus ir neatsilygina tuo pačiu. Jis nepraranda savitvardos net įtemptoje situacijoje.  Tokios kantrybės pavyzdį rodo mūsų dangiškasis Tėvas. Užtat Biblijoje rašoma, kad jis yra „Dievas gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ (Iš 34:6).

4. Kaip kantrus žmogus elgiasi, jei tenka ko nors palaukti?

⁴ Antra, kantrus žmogus geba ramiai palaukti, net jei kas nors užtrunka ilgiau nei jam norėtųsi. Jis dėl to nesusierzina (Mt 18:26, 27). O laukti mums reikia įvairiose situacijose. Antai turime dėmesingai, nepertraukdami klausytis pašnekovo, kol išsakys savo mintis (Job 36:2). Taip pat būna, kad mūsų studijuotojui sunku suprasti tam tikrą Biblijos tiesą ir tenka ne kartą su juo apie tai diskutuoti. Arba užtrunka, kol jam pavyksta atsikratyti blogo įpročio.

5. Kaip dar pasireiškia kantrybė?

⁵ Trečia, kantrus žmogus nesielgia skubotai. Tiesa, kartais tenka veikti neatidėliotinai. Tačiau tai nereiškia, kad trūks plyš privalome kiekvienos svarbios užduoties imtis kuo greičiau. Kantrus žmogus viską gerai apgalvoja ir susiplanuoja. Kiekvienam užmojui jis skiria pakankamai laiko.

6. Kaip kantrus žmogus reaguoja į išbandymus ar negandas?

⁶ Ketvirta, kantrus žmogus yra ir ištvermingas. Užklupus mėginimams jis viską iškenčia stoiškai, be dejavimų. Aišku, nieko bloga apie išbandymus pasipasakoti artimam draugui, atverti jam savo jausmus. Tačiau kantrus žmogus stengiasi likti tvirtas ir nenusiminti, jis išsaugo pozityvią nuostatą (Kol 1:11). Krikščionims rodyti  kantrybę svarbu visais minėtais būdais. Kodėl? Aptarkime kelias priežastis.

7. Kaip Jokūbo 5:7, 8 pabrėžiama kantrybės svarba? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Nuo kantrybės priklauso mūsų išgelbėjimas. Kaip ir Dievo tarnai senovėje, turime mokėti laukti jo pažadų išsipildymo (Hbr 6:11, 12). Anot Jokūbo, krikščionį galima palyginti su žemdirbiu. (Perskaityk Jokūbo 5:7, 8.) Įdirbti, apsėti laukus ir juos laistyti reikia nemažai pastangų, tačiau žemdirbys tiksliai nežino, kurią dieną pasėliai užderės. Jis kantriai laukia tikėdamasis nuimti gerą derlių. Panašiai ir mes uoliai darbuojamės dvasinės pjūties laukuose, nors nežinome, „kurią dieną [...] Viešpats ateis“ (Mt 24:42). Ištvermingai laukiame Jehovos nustatyto meto, kai jis ištesės savo pažadus. Netekę kantrybės tikriausiai pailstume ir atitoltume nuo tiesos. Gal net imtume mėgautis laikinais šio pasaulio siūlomais malonumais. O jeigu esame kantrūs, ištversime iki pat galo ir būsime išgelbėti (Mch 7:7; Mt 24:13).

8. Kuo kantrybė reikšminga santykiuose su kitais? (Kolosiečiams 3:12, 13)

⁸ Kantriam žmogui taip pat lengviau išsaugoti bičiuliškus santykius su kitais. Viena, jis geba dėmesingai klausytis savo pašnekovų. Patirdamas emocinį spaudimą nereaguoja impulsyviai, o jei kas užgauna žodžiu ar poelgiu, nesupyksta (Jok 1:19). Toks asmuo neatsako blogu už bloga. Jis vadovaujasi šiuo apaštalo Pauliaus pamokymu: „Būkite pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite.“ (Perskaityk Kolosiečiams 3:12, 13.)

9. Kodėl svarbu būti kantriems, kai sprendžiame rimtus reikalus? (Patarlių 21:5)

⁹ Kantrybė svarbi ir tada, kai sprendžiame rimtus reikalus. Jei veiksime skubotai, ko gero, suklysime. Derėtų nepagailėti laiko iškilusį klausimą stropiai patyrinėti ir apsvarstyti visas galimybes. (Perskaityk Patarlių 21:5.) Pavyzdžiui, gali kilti pagunda priimti pirmą pasitaikiusį darbo pasiūlymą, net jeigu jis atimtų pernelyg daug laiko arba tektų būti toli nuo šeimos. Reikia būti kantriems ir pagalvoti, ar darbas nekliudys rūpintis saviškiais ir skirti pakankamai laiko dvasinei veiklai. Kantrybė gali apsaugoti nuo neprotingo pasirinkimo.

10. Kaip krikščionis gali išsiugdyti kantrybę?

¹⁰ Prašyk kantrybės maldoje. Kantrybė yra Dievo dvasios vaisius (Gal 5:22, 23). Tad galime prašyti Jehovą, kad savo šventąja dvasia padėtų ją ugdytis (Lk 11:9, 13). Tai itin svarbu, kai patiriame kokių nors išbandymų. Taip pat melskime Dievą supratimo, kad gebėtume į susiklosčiusią situaciją pažvelgti jo akimis. Ir sukaupę jėgas stenkimės kasdien ištvermingai rodyti kantrybę. Jeigu nepaliausime melsti Jehovos pagalbos ir tvirtai suimsime save į rankas, kantrybė pamažu taps neatsiejamu mūsų būdo bruožu.

11, 12. Kaip Jehova rodo kantrybę?

 ¹¹ Mąstyk apie Biblijoje aprašytus pavyzdžius. Kantrybės galime pasimokyti iš daugelio Biblijoje minimų Dievo tarnų. Apie kelis iš jų pakalbėsime. Tačiau pirma susitelkime į visų tobuliausią pavyzdį – paties Jehovos.

¹² Edeno sode Šėtonas apjuodino Jehovos vardą. Jis iš esmės pareiškė, kad Dievas yra nesąžiningas, blogas valdovas. Jehova to šmeižiko iškart nepašalino. Jis nusprendė palaukti, kol bus įrodyta, kieno valdymas pats geriausias. Dievas visą tą laiką pakenčia jam metamus kaltinimus ir priekaištus. Dėl to visi turi galimybę stoti į amžino gyvenimo kelią (2 Pt 3:9, 15). Užtat šiandien Jehovai tarnauja jau milijonai žmonių. Jei suprantame, kiek daug gera duoda Dievo kantrybė, ir mums patiems lengviau laukti pabaigos.

13. Kaip Jėzus sekė savo Tėvo kantrybės pavyzdžiu? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ Jėzus toks pat kantrus kaip jo dangiškasis Tėvas. Jam tikriausiai ne visada buvo lengva susitvardyti, ypač matant Raštų aiškintojų ir fariziejų veidmainystę (Jn 8:25–27). Tačiau kaip ir Jehova, Jėzus tobulai susivaldydavo. O kai buvo įžeidinėjamas ir provokuojamas, jis neatsakydavo tuo pačiu (1 Pt 2:23). Jėzus visa kantriai iškentė ir nesiskundė. Ne veltui Petras ragino bendratikius: „Gerai pamąstykite apie tą, kuris ištvėrė, kai  nusidėjėliai savo pačių pražūčiai jį užgauliojo“ (Hbr 12:2, 3). Jehova padės ir mums nepristigti kantrybės per išmėginimus.

14. Ko pasimokome iš Abraomo kantrybės? (Hebrajams 6:15; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ O kaip, jeigu jau seniai tikėjomės pamatyti senojo pasaulio pabaigą? Gal net baiminamės savo gyvenime jos išvis nebesulaukti? Kas padėtų būti kantriems? Prisiminkime Abraomą. Būdamas 75-erių, jis dar neturėjo vaikų. Tuo metu Jehova pažadėjo: „Padarysiu iš tavęs didelę tautą“ (Pr 12:1–4). Ar Abraomas savo akimis išvydo tą „didelę tautą“? Ne. Nuo dienos, kai persikėlė per Eufrato upę, praėjo 25 metai ir tik tada senolis susilaukė Izaoko. Dar po 60 metų gimė vaikaičiai Ezavas ir Jokūbas. (Perskaityk Hebrajams 6:15.) Bet patriarchui taip ir neteko išvysti, kaip iš jo palikuonių kilo didžiulė tauta ir kaip ji paveldėjo Pažadėtąją žemę. Ar dėl to jis nusiminė? Tikrai ne. Abraomas ir toliau brangino draugystę su Dievu (Jok 2:23). Įsivaizduok, kaip jis džiaugsis, kai prisikels ir sužinos, kad dėl jo tikėjimo ir kantrybės buvo palaimintos visos žemės tautos! (Pr 22:18) Iš Abraomo galime daug pasimokyti. Gal ir nesulauksime visų Dievo pažadų išsipildymo. Tačiau jeigu esame kantrūs, Jehova mums gausiai atlygins jau dabar ir dar gausiau naujajame pasaulyje (Mk 10:29, 30).

15. Ką vertėtų patyrinėti per asmenines studijas?

 ¹⁵ Biblijoje randame daugelį kantrybės pavyzdžių (Jok 5:10). Ar nesinori kai kuriuos iš jų patyrinėti per asmenines studijas? b Antai Dovydą dar jaunuolį Jehova patepė būsimuoju Izraelio karaliumi. Tačiau jam teko laukti nemažai metų, kol sėdo į valdovo sostą. Arba prisimink Simeoną ir Oną. Jie abu ilgai laukė žadėtojo Mesijo ir visą tą laiką ištikimai tarnavo Dievui (Lk 2:25, 36–38). Gilindamasis į tokius pavyzdžius pasvarstyk: iš kur šis žmogus sėmėsi kantrybės? kuo tai buvo jam naudinga? kaip galiu juo sekti? Verta pagalvoti ir apie tuos, kas kantrybės pristigo (1 Sam 13:8–14). Apie juos skaitydamas taip pat kelk klausimus, pavyzdžiui: kodėl jis kantrybės stokojo? kokios buvo pasekmės?

16. Kokių gerų vaisių duoda kantrybė?

¹⁶ Pagalvok, kokių gerų vaisių kantrybė duoda. Jeigu esame kantrūs, jaučiamės laimingesni ir išsaugome vidinę ramybę. O tai naudinga mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Kantrybė taip pat padeda palaikyti gerus santykius su kitais. Tada mūsų bendruomenėje vyrauja vienybė. Jeigu kas nors mus suerzintų, romiu atsaku situaciją galime sušvelninti (Ps 37:8, išn.; Pat 14:29). Svarbiausia, stengdamiesi būti kantrūs sekame savo dangiškojo Tėvo pavyzdžiu ir dar labiau su juo suartėjame.

17. Kam turime būti nusiteikę?

¹⁷ Taigi kantrybė yra labai gražus ir vertingas būdo bruožas. Jeigu šios savybės pristingame, Dievas gali padėti ją išsiugdyti. Žinodami, kad „Jehovos akys stebi tuos, kurie jo pagarbiai bijo, kurie deda viltis į jo ištikimąją meilę“, būkime nusiteikę kantriai laukti naujojo pasaulio (Ps 33:18).