Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 35

Gapno paseins guirási ór

Gapno paseins guirási ór

«Colgap paseins» (COL. 3:12).

CANCIÓN 114 Demostremos paciencia

NI GUISUIDYNO a

1. ¿Xigony rioladxlo guidzaklo buñ ni nap paseins?

 GUIRÁNO rioladxno guidzakno buñ ni nap paseins. ¿Xigony? Por ejemplo, rapno respet buñ ni rabés sin guidzuitz. Láaca rasac par lóono buñ ni nap paseins lóono órni rachéno, né láaca radudyno guixquix herman ni bisuidy lóono ni ná la Biblia por ni gopbu paseins lóono órni gosac naganno ñenno, nacacuentno né nasobno ni casuidyno. Né máspa la, ¡radudyno guixquix Jehová por paseins ni napbu lóono! (Rom. 2:4).

2. ¿Pu ór labúu guisac naganno gapno paseins?

2 Par guiráno rasac gap buñ paseins. Per labúu guisac naganno órni lóono gapno paseins. Por ejemplo, sigory rasac naganno diti guixacladxno órni yadi lagary tudyno por ni noʼ camión ló carreter, né máspa pal ma gonás godzu lóono. Pentzi labúu guidzuitzno órni rioʼ ni ratzuitz lóono. Labúu gonyno pensary que Gudxlio copy ni ná Jehová guitné nigolú cayaclaʼni. Guiráno ñoladxno ñacno buñ paseins. Ló artículo reʼ guisuidyno xi guirá raguiña cualidad reʼ né xigony nigolú rasacni. Láaca sasuidyno tipnés consej ni sacné lóono par gapno más paseins.

¿XÍ RADUDY DIITZ GAPNO PASEINS?

3. ¿Ximod rony toib buñ ni nap paseins órni rioʼ toib ni ratzaldaʼ láabu?

3 Guibiʼno tap mod ni nac buñ ni nap paseins. Primer, diti nimaca radzuitzbu. Ronybu rutirigaʼlni láabu par diti guidzuitzbu órni noʼ ni rony naguel láabu né diti radxiguetbu ni rony ni ratzaldaʼ láabu. Modreʼ ni nac paseins rareʼ loguiaʼni primer buelt ló la Biblia órni rasetlani que Jehová nac «toib Dios ni nap galrronladx né ni rien xi rasac buñ, ni nap paseins né ni nap galnadxiʼ ni diti radzaʼ né toib Dios ni nigolú» (Éx. 34:6).

4. ¿Ximod rony toib buñ ni nap paseins órni rabés?

4 Ni rarop, buñ ni nap paseins diti raxacladxbu órni cabésbu. Diti rioʼbu ló galrrasaʼ nili radzuitzbu órni toib cós cayacla (Mat. 18:26, 27). Noʼ xidal cós ro non cuésno sin guixacladxno. Por ejemplo, órni noʼ ni raiby lóono toib cós non guicadiagno né paseins láabu né diti guichocno ló xtiitzbu (Job 36:2). Láaca raquiinno paseins par gacnéno buñ ni casuidyno guientzaaybu ni casuidybu né guisiambu cós mal ni ronybu.

5. ¿De xí stoib mod raslooyno que napno paseins?

5 Ni rion, buñ ni nap paseins diti rac naguelbu. Nigolú, rioʼ ór raquiin gac naguelno. Per órni nacni de toib dxiin ni nigolú rasac, buñ ni nap paseins diti rac naguelbu salóbu dxiincu nili par guisloxbu láani. Xalagary ngú, rabeʼbu tiemp par gonybu pensary xi láani gonybu né después rabeʼbu tiemp par gonybu galán dxiincu.

6. ¿Ximod rony toib buñ ni nap paseins órni racalóbu galnagan o órni radudybu ló prueby?

6 Ni rasaʼ tap, buñ ni nap paseins ronybu rutirigaʼlni láabu par gony guantarybu galnagan sin guitzotz roʼbu. Por ngú, paseins né ni gony guantary buñ radzakni saʼni. Nigolú ditini mal gaibyno buñ ximigno ni casaclono né gaibyno láabu ximod rasacno né galnagan ni cadudyno lóo. Per buñ ni nap paseins sony rutirigaʼlni láabu par guibiʼbu cós sacró ni cadudybu né guibaladxrabu gonyrabu xchiin Jehová (Col. 1:11). Cristianos non guislooyno que napno paseins de guirá modreʼ. ¿Xigony? Guibiʼno tipnés razón.

¿XIGONY NIGOLÚ RASAC GAPNO PASEINS?

Xomodca toib campesin rabés né paseins, né nandxichbu que satopbu ni gosagaʼbu xorni, lóono láaca rabésno né paseins, né nandxichno que Jehová sony cumplirbu guirá ni ma goniʼbu xorpani. (Bibiʼ ni ná párrafo 7).

7. Mod ná Santiago 5:7, 8, ¿xigony nigolú rasac gap buñ paseins? (Láaca bibiʼ retrat).

7 Nigolú raquiin gapno paseins par labúu guilaano. Xomodca xpiin Jehová ni diti bisian láabu ló dzú ni see, non cuésno né paseins que Dios gony cumplir né guirá ni ma goniʼ (Heb. 6:11, 12). La Biblia rony comparar lóono xomod toib campesin (bíil Santiago 5:7, 8). Toib campesin nadip ronybu dxiin rasagaʼbu né raseʼbu xpinibu, per diti nanbu pu ór niʼs ni ma bisagaʼbu. Por ngú, rabésbu né paseins né nandxichbu que satopbu cosech. Modcuca rony cristianos, ronyibu dxiin nadip par Jehová, ná «diti nanyibu pu ór guieed Señor» (Mat. 24:42). Scú láani, rabésno né paseins, né nandxichno que Jehová sony cumplir ni ma goniʼ. Pal naxacladxno labúu nadzagno né dxoga dxoga ñalsitno de galnigolú. Né labúu nagoʼno guicno ló cós ni nagoʼ nakit lóono por tipratsi. Pal nacno buñ ni nap paseins, sony guantaryno dada órni guidxin fin né salaano (Miq. 7:7; Mat. 24:13).

8. ¿Ximod racné paseins lóono par guidzaktzayno stipnés? (Colosenses 3:12, 13).

8 Paseins racnéni lóono par guidzaktzayno stipnés. Pal napno paseins sacadiagtzayno órni raniʼ stipnés (Sant. 1:19). Láaca saguaʼno sacró. Diti nimaca sonyno alga nili nimaca guinino diitz ni gonynaa stipnés órni tzoʼ ni gony naguel lóono. Láaca pal noʼ ni rony toib cós o raniʼ cós ni ronynaa lóono diti nimaca sadzuitzno, nili sonyno láabu modcuca. Láaca sony guantaryno saʼno né guitudyno scásiʼ ni ronyibu lóono (bíil Colosenses 3:12, 13).

9. ¿Ximod racné paseins lóono órni cuuno xí láani gonyno? (Proverbios 21:5).

9 Paseins racné lóono par cutzayno ni gonyno. Xalagary gac naguelno par gonyno toib cós o gonyno láani sin gonyno pensary loni, sabeʼno tiemp par gonyno pensary xi láani gonyno né xi cós más galán par lóono (bíil Proverbios 21:5). Por ejemplo, pal cayopyno dxiin, labúu nacacuentno nitisi dxiin ni radudy buñ lóono, ná ndeʼ labúu ñony que ma diti ñoʼno reunión o predicación guirá xomal. Per pal nacno buñ paseins sonyno pensary pu riaʼan dxiincu, balac ór sonyno dxiin né ximod saguiñani xfamilno né mod ni radzakno Jehová. Paseins sacné lóono par diti cuenunysi gonyno.

¿XÍ LÁANI SACNÉ LÓONO PAR GAPNO MÁS PASEINS?

10. ¿Xí labúu gonyno par gaprano más paseins?

10 Guinabno xcalrracné Jehová par gapno más paseins. Paseins noʼni lad fruto del espíritu (Gál. 5:22, 23). Por ngú labúu guinabno Jehová guidudy espíritu santo lóono né gacnébu lóono gapno cualidades ni napni. Pal cadudyno ló toib galnagan ni rony que rasac naganno gapno paseins, guinabno espíritu santo xtuny Jehová (Luc. 11:9, 13). Láaca guinabno Jehová gacné lóono par guibiʼno cós xomod rabiʼbu láani. Né después ni ma bunyno oración gonyno rutirigaʼlni lóono par gapno paseins guirá dzú. Pal ranabno xcalrracné Jehová guirá ór né ronyno rutirigaʼlni lóono par guislooyno cualidad reʼ, sadudyno cuent ximod dxoga dxoga rapno más paseins.

11, 12. ¿Ximod ma bislooy Jehová que napbu paseins?

11 Gonyno pensary ló ejemplos ni sieed ló la Biblia. Ló la Biblia radzelno xidal historias de buñ ni gop paseins. Pal ronyno pensary loni, labúu guisuidyno guislooyno cualidad reʼ. Guisuidyno tipnés ejemplos reʼ, per nír gonyno pensary ló Jehová, diti noʼ stoib ni nap más paseins que láabu.

12 Ló lagary móz ni goyoʼ lainy Edén, Buñdzab buny buidy laa Jehová né bunybu que buñ ñony pensary pal xinésni ngú ni rony mandary Jehová né pal nigolú nadxiʼbu buñ. Per xalagary nanitló Jehová ni biscú, bislooybu que gopbu paseins né que rony mandarybu láacabu, portín gonbu que raquiinni tiemp par naslooybu que galán ngú mod rony mandarybu. Né laʼga rabésbu rony guantarybu gac buidy laabu. Né por paseins xtuny Jehová xidal buñ ma rimbu láabu né napyibu oportunida de guibanyibu tipzó (2 Ped. 3:9, 15). Pal ronyno pensary ló guirá cós sacró ni ma góc por paseins ni nap Jehová, diti sac naganno cuésno ór ni láabu ma goniʼbu par guinitlóbu gudxliogoxreʼ.

Paseins sacnéni lóono par diti nimaca guidzuitzno órni rioʼ ni ratzaldaʼ lóono. (Bibiʼ ni ná párrafo 13).

13. ¿Ximod bisuʼtzay Jesús paseins ni nap Bixiosbu órni bieedbu ló Gudxlio? (Láaca bibiʼ retrat).

13 Jesús rasuʼtzay paseins ni nap Bixiosbu, né ngú biendxichni órni goyoʼbu ló Gudxlio. Per láaca gosac naganbu ñapbu paseins né máspa la, né escribas né fariseos, ni nigolú biscú (Juan 8:25-27). Per xomodca Bixiosbu, Jesús diti nimaca bidzuitzbu. Diti cuapybu né diitz nanaa guirá galrrascú ni goniʼ xi enemigbu de láabu (1 Ped. 2:23). Xalagary ngú buny guantarybu prueby né paseins né diti bitzotz roʼbu. Por ngú la Biblia raiby ndeʼ lóono: «Colgony pensary ló ni buny guantary xidal diitz nanaa ni góoch buñ galkié láabu» (Heb. 12:2, 3). Né xcalrracné Jehová lóono labúu gony guantaryno né paseins nitisi prueby ni guieed.

Pal napno paseins xomod Abrahán, labúu gandxichno que Jehová sadudy galnasác lóono nigoreʼ né sadudybu más galnasác lóono ló dzú ni sietra. (Bibiʼ ni ná párrafo 14).

14. ¿Xí rasuidyno de paseins ni gop Abrahán? (Hebreos 6:15; láaca bibiʼ retrat).

14 ¿Xí sacné lóono par cuésno né paseins guidxin fin? Sigory golésdo que ló naareʼ nadxinni, né sigory ronyno pensary que diti sabiʼno láani. Per guibiʼno ni gosaclóo Abrahán. Órni Jehová bidudy xtiitz láabu: «Naʼ goni de looy toib gudxrop», par ló dzúcu Abrahán ma nap 75 íz né diti ma noʼ xiimbu (Gén. 12:1-4). ¿Per bibiʼ Abrahán órni góc cumplirni la? Ladni bibiʼbu góc cumplir. Par labúu nabiʼbu láani, después ni godudybu guʼuc Éufrates golésbu sa 25 íz. Órcu por toib galrradziguiaʼ bidxin gócbu bixios Isaac. Né 60 íz después gool xiacbu Esaú né Jacob (bíil Hebreos 6:15). Per Abrahán diti bibiʼ que guirá xiimbu ñac toib gudxrop né ñanéyibu Gudxlio ni Jehová bidudy xtiitz nacaʼyibu. Ná scú, buñguieeu reʼ ni diti bisian a Jehová bidzaktzaybu ni Bisaʼ láabu (Sant. 2:23). ¿Ronylo pensary balaati nakit sioʼ Abrahán órni guiás lad gueʼet la? Sanbu que por paseins né fe ni gopbu, guirá buñgudxlio cuaʼ galnasác (Gén. 22:18). ¿Xí rasuidyno de láani? Pentzi diti labúu sabiʼno órni gac cumplir guirá ni ná Jehová ló xtzúno. Per pal napno paseins xomod Abrahán, labúu sandxichno que Jehová sadudy galnasác lóono nigoreʼ né sadudybu más galnasác lóono ló dzú ni sietra (Mar. 10:29, 30).

15. ¿Xí labúu guisuidyno órni rasuidyno toibno xquiichno?

15 La Biblia rasetlaa de stipnés buñ ni gop paseins (Sant. 5:10). ¿Xigony diti ragoʼlo guiclo guisuidylo historiascu? b Por ejemplo, David mbioxhlasiensa láabu órni golú Jehová láabu par ñacbu rey gudx Israel, per golésbu xidal íz par labúu ñacbu rey. Simeón né Ana goyodieʼyibu ló xchiin Jehová laʼga golésyibu nadxin Mesías ni goniʼ Jehová guieed (Luc. 2:25, 36-38). Órni guisuidylo historias, gonabdiitz ndeʼ: «¿Xí gocné buñreʼ par gopbu paseins? ¿Ximod birebuʼ ni bunybu por bislooybu cualidad reʼ? ¿Ximod labúu guisuʼya láabu?». Láaca labúu guisuidylo xidal cós de buñ ni diti gop paseins (1 Sam. 13:8-14). Labúu guinabdiitzlo looyca: «¿Xigony diti gopyibu paseins? ¿Xí galnagan cualóyibu por ni diti bislooyibu paseins?».

16. Bisetlaa tipnés galnasác ni racaʼ buñ ni nap paseins.

16 Gonyno pensary xi galnasác racaʼno órni napno paseins. Paseins racné lóono par tzoʼ nakitno né diti guixacladxno. Por ngú, labúu guinino que racnéni lóono par gacno buñ nasac tanli ló sentido físico né mental. Láaca racnéni lóono par guidzaktzayno stipnés né par guiguaʼ congregación toibsi. Pal diti nimaca radzuitzno órni rioʼ ni rony toib cós ni ratzuitz lóono, labúu gonyno que diti gacxiroʼni (Sal. 37:8, nota; Prov. 14:29). Per galnasác ni más xiroʼ ni racaʼno, láani ngú que órni napno paseins rasuʼno mod nac Bixiosno ni noʼ guibá né rabigaxno ronoʼbu.

17. ¿Xí láani non coʼno guicno gonyno?

17 Mod ma bisuidyno, paseins nacni toib cualidad nigolú móz né racnégoluʼni lóono. Ná rioʼ ór rasac naganno gonyno láani, Jehová sacné lóono par gaprano cualidad reʼ. Né laʼga rabésno né paseins guidxin Gudxlio copy, labúu gapno confianz que Jehová «rabiʼ a guirá ni rap respet láabu né ni cabés láabu né galnadxiʼ» (Sal. 33:18). Non coʼno guicno gaprano paseins.

CANCIÓN 41 Padre, escucha mi oración

a Paseins nacni toib cualidad ni diti noʼ ló xcudxliogox Buñdzab. Per la Biblia raibyni lóono que non gapno paseins. Ló artículo reʼ guisuidyno xigony nigolú rasac cualidad reʼ, né xi láani sacné lóono par gapno más paseins.

b Sadzelo tipnés historias reʼ ro ná «Paciencia» de Índice de las publicaciones Watch Tower.