Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

Pel aghị epẹ ogọ bọ raraạr phọ

EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 44

Kuamhị Alhegheri Ekpo Onhụ Phọ Enhaạn

Kuamhị Alhegheri Ekpo Onhụ Phọ Enhaạn

“Imoọgh iikpọ okpạph ophạm ereghẹ phọ r’aḍidoọny phọ r’aḍikẹl anyụ phọ r’aḍikẹl ude.”—EFẸ. 3:18.

AḌUỌR PHỌ 95 The Light Gets Brighter

OGHAẠPH OOKARAGH a

1-2. Eeghe kụ eten dị enhighẹ epelheghiom aạl r’otuughạ aBaibul phọ? Kaạph amaaniọm.

 OḄẸM mọ nạ rawạ ghan ogho otu, eeghe kụ edị kewạ mọ miịn kụ agbi osopha mughumọ nạ kakonhi otu phọ? Afoto aghisigh otu phọ bịn ḍughụm? Eeye, nạ kawạ ni oghị omhiịn otu phọ r’aloor, oḍigh olhoghi phọ oophoghogh oomo iisoph phọ. Eeni kẹn nạ kawạ ni ooḅeghiọn aplạn otu phọ obọ nạ alhegheri ipẹ olhọgh bọ otu phọ. Okạr agey, nạ kawạ ni okuamhị olhegheri oomo ilọ otu phọ nạ rawạ bọ ogho phọ.

2 Yira kotue ni oḍighi aani iniin phọ mem dị yira robạl koḅilhẹ otuughạ Baibul phọ. Oniin oye dị atuughạ ilọ aBaibul phọ, atomaạm Baibul phọ “ogbogh otu dị aghị anyụ iboom kụ ophighi okparamhị ude.” Yira koḍighi ika kụ okạr olegheri oomo ipẹ edi bọ siphẹ aBaibul phọ? Nạ aagboronhom iboom kụ aạl ghan, pọ nạ kalegheri iphurukpu araraạr bịn—“iḅẹl araraạr adom mọ Enaạn.” (Hib. 5:12) Kuolọ, idiphọ otu phọ, kemoghi mọ “ḍigh” ologhi phọ kụ aaḅeghiọn ilọ esi r’esi. Eniin emạ eten osighẹ otuughaạm aBaibul phọ pọ omhiịn ipẹ adom aBaibul phọ eekomoghạn bọ. Kparaghạ olhegheri igey phọ ipẹ nạ amheeraam bọ r’emhụ omheeraam mọ anạ.

3. Eeghe kụ edị otelhedom mọ aPọl aromha bumor r’abumaranhi phọ, kụ eeghe kụ iḍighi? (Efesọs 3:14-19)

3 Orue okuamhị onhaghanhạn Ekpo Onhụ phọ Enhaạn, yira omoọgh otuughạ olhegheri igey aBaibul dị eḍiinyan. Otelhedom mọ aPọl aromha bumor r’abumaranhi phọ mọ omhiigha ghan loor kụ otuughạ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn obọ bidị orue olhegheri okuphom owol “ereghẹ phọ r’aḍidoọny phọ r’aḍikẹl anyụ” igey phọ. Bịn bidị momhoọgh omheeraam dị “amoọgh igey asinị ḅilẹ ophighi okuamị.” (Bạl Efesọs 3:14-19.) Ewạ mọ oḍighi aani iniin phọ. Omhiịn ipẹ yira kotue bọ omiigha loor otuughạ olegheri Ekpo Onhụ phọ Enhaạn ilọ esi r’esi.

TUUGHẠ ABUGHẸ IGEY ABAIBUL DỊ EḌIINYAN

4. Yira koḍighi eeghe orue oḍuraan otuman aZihova? Ngọ eḍeenhaan.

4 Idiphọ aKristẹn, iyira ri/gbaanyạn ghan olhegheri ogina anyụ r’anyụ ilọ aBaibul phọ. R’olhoghonhaạn aḍighaạgh uwaloor iigbia phọ Enhaạn, yira onyạ ni otuughạ “ghalamọ r’eekuna iitughiạn ibooghiạn phọ Enaạn.” (1 Kọr. 2:9, 10) Nạ katue ni amiigha loor atuughạ r’aḍiigbu okuamhị oḍuraan otuman aZihova. Esi omaạm, nạ katue ni atuughạ abughẹ ipẹ aZihova aḍeenhaan bọ ephomhoghiạn rebenhẹ odị iḍiodi phọ r’ipẹ odị ruḍeenhaan aani ghan bọ iyira rodon. Nạ atue ni aaḅeghiọn ipẹ aZihova awạ bọ mọ awe phọ Izrạl ooḅereghị nyodị kụ asighẹ atomaạm reten phọ ipẹ odị rawạ bọ mọ ooḅereghị nyodị rodon. Obobọ nạ atue ni atuughạ abughẹ imiịn phọ emhunhughan bọ siphẹ aghuḍum mọ aZizọs r’isiphẹ arukumuan phọ odị siẹn ade phọ.

5. Eeghe emhuoghaạph kụ keḅeraạn nyinhạ otuughạ obughẹ?

5 Abuniin awe dị rokuamhị ghan kotuughạ Baibul phọ okaạph ni ilọ araraạr dị bidị kowạ otuughạ obughẹ. Nạ katue ni amiịn iniin araraạr phọ bidị oghaạph bọ siphẹ igbe phọ “ Arumhuoghaạph Ophamhạm Ituughạ Oginha Anạ.” Nạ katue ni akelhọm otuughạ arumhuoghaạph phọ iphẹn phọ siphẹ aWatch Tower Publications Index obobọ Research Guide for Jehovah’s Witnesses. Olhọgh amem kụ omhiigha aloor otuughạ aBaibul phọ eten phọ ephẹn phọ ketue ni ekparamhị omheeraam mọ anạ kụ eloghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh “omhoọgh olhegheri iyaạr phọ Enhaạn.” (Prov. 2:4, 5) Uguạ, ooḅeghiọn iniin igey aBaibul phọ dị eḍiinyan dị yira kotue otuughạ obughẹ.

GBIRIMA ILỌ OGBI PHỌ ENHAẠN

6. (a) Eeghe kụ ogbaranhaạn dị odi esi omhoọgh eten oḍighi iyaạr r’omhoọgh ogbi? (b) Uḍighi ika kụ nạ katue bọ aḅẹm mọ ogbi phọ aZihova amhooghonhaạn bọ we r’ade phọ eḍighi ilọ “k’agee-pọ”? (Efesọs 3:11)

6 Ooḅeghiọn esi omaạm ipẹ aBaibul phọ aghaạph bọ ilọ ogbi phọ Enhaạn. Ogbogh ogbaranhaạn odi ni esi omhoọgh eten oḍighi iyaạr r’arigbiom. Eten ketue ni isighẹ iyira ekị ekpisi dị yira rowa oghị. Kuolọ, yira ko/tue osi ekpisi phọ yira rowạ bọ eḍighi maạr dị iyaạr egbororian obobọ esophoghom eten phọ. Ḍieriphọ aḍighaạgh phọ, ogbi phọ pọ esi phọ yira okạr bọ rowạ osi obobọ oghị. Yira olegheri ni okuphom owol ekpisi phọ yira rokị bọ r’ibadị areten oogo osi epẹ phọ. Eḍighi maạr dị iyaạr egbororian eniin eten, yira otue ni oogo enhọn. Yira okạr kụ rosẹph aZihova iduọn odị ruḍeenhaan ghan bọ iyira enụm enụm siphẹ aBaibul phọ “ipẹ k’aḍio phọ dị agbiighi bọ.” (Efesọs 3:11.) AZihova katue ni asighẹ ibadị areten amuneniom rigbiom mọ odị, kụ odị ramoọgh ghan ni ekol oomo amem loor esi dị “odị maḍighi idị oomo araraạr keyọ ghan r’arigbiom mọ odị.” (Prov. 16:4) Araraạr phọ aZihova raḍighi bọ ketọl bịn k’agee-pọ. Eeghe kụ ogbi phọ aZihova, kụ eeghe kụ edị odị maaḅenhion orue omhunhenhi ipẹ odị magbiighi bọ?

7. Mem mọ Adạm r’Iv oḅaạr bọ emhụ phọ, ika kụ idị aZihova aaḅenhion eten omhunhenhi ogbi phọ odị? (Matiu 25:34)

7 Enhaạn aḅenhị ni Adạm r’Iv ipẹ odị agbiighinhaan bọ bidị. Odị aḅenhị bidị mọ “imuum emuzeḍi eḍighi ibadị, imuzeḍi de phọ kụ etọ ḅerẹ engọ . . . torobọ olhẹm dị amhoọgh ghuḍum” siẹn ade phọ. (Gen. 1:28) Oḅaạr emhụ phọ Adạm r’Iv, akọm ni ikarạph angọ omhạr awe, kuolọ ipẹ phọ i/sophoghom ogbi phọ aZihova. Odị aaḅenhion ni raraạr obọ odị amhunhenhi ogbi phọ odị. Mem mem mọ, odị asopha ni ophighi Omhạr epẹ k’akẹ dị kamunenhi ogbi phọ odị amhooghonhaạn bọ omhạr awe siẹn ade phọ. (Bạl Matiu 25:34.) Mem mọ eteẹny bọ, aZihova r’ephomhoghiạn arom ni oḅẹl Oọny phọ odị oru isiẹn ade phọ otughemhị awe ilọ Omhạr phọ kụ oḅilhẹ ongọ aghuḍum mọ odị otagharạn ayira esi ikarạph r’aḍuugh. Kụ ipẹ reten kụ oḅeton Zizọs ogheelhom epẹ k’akẹ dị odị katooghị siphẹ Omhạr phọ Enhaạn. Kuolọ inhọn araraạr edi ni dị yira kotue otuughạ ilọ ogbi phọ Enhaạn.

Gbiom olhoghi anạ mem dị oomo awe epẹ k’akẹ r’isiẹn ade phọ koḅophoghạn r’osooromhi aloor okumu ghan aZihova! (Miịn ekpịgh phọ 8)

8. (a) Eeghe kụ emhuoghaạph aBaibul phọ? (b) Odaphạn Efesọs 1:8-11, eeghe kụ edị aZihova kamunenhi eekunha phọ? (Miịn afoto oḅẹl opoḍi phọ.)

8 Ekpanhạ emhuoghaạph aBaibul phọ pọ oḅaalhamhị aḍien phọ aZihova esi omhunhenhi ogbi phọ odị ilọ ade phọ, dị eego esi Omhạr phọ odị aKraist kụ ratooghị bọ. Ogbi phọ aZihova ka/tue anmia. Odị maghunyian mọ odị kamunenhi ni ipẹ odị maguanhaan bọ. (Isa. 46:10, 11; Hib. 6:17, 18) Moọny amem, ade phọ keten ni paradais dị anmụny Adạm r’Iv dị omhunhughan oḅilhẹ oselheman “kokelhọm ghuḍum k’agee-pọ.” (Ps. 22:26) Kuolọ, iphẹn bịn kụ ki/gina araraạr dị aZihova agbiighi oḍighi. Arigbiom mọ odị pọ oḅophoghị oomo arebenhẹ phọ odị epẹ k’akẹ r’isiẹn ade phọ. Mem mọ opọ phọ, oomo awe epẹ k’akẹ r’isiẹn ade phọ kosooromhi loor ongọ aZihova idiphọ oginha otooghiạ. (Bạl Efesọs 1:8-11.) Eḍighi ni iikia esi anạ omhiịn eten phọ epẹ aZihova ramunhenhi bọ rigbiom mọ odị ḍughụm?

GBIRIMA ILỌ AGHISIGH PHỌ

9. Yira kotue omiịn ghisigh phọ osi ḍighen mem dị yira aạl Baibul phọ?

9 Ooḅeghiọn imiịn phọ aZihova aghaạph bọ siphẹ oghoony phọ Iden, edi bọ Genesis 3:15. b Imiịn phọ ipẹ phọ imạ raraạr dị kemunhenhi ogbi phọ odị, kuolọ kesighẹ ni ibadị asimuonịr asiạ. Iniin araraạr phọ iphẹn phọ iḅarạm omiteom eemharạ phọ Ebraham, ḍikoọl okuruḅakạ phọ aKraist kaḍuạ bọ amite. (Gen. 22:15-18) Kụ reteẹny 33 C.E., kụ olhom eeghim mọ aZizọs, idiphọ imiịn phọ eghaạph bọ. (Iiḍighi 3:13-15) Apakirị imiịn phọ eḅẹm bọ mọ koozeghị emhụ phọ aSetan kemunughan epẹ ghisigh. (Ogan. 20:7-10) ABaibul phọ aḅilhẹ ni akaạph inhọn ibadị araraạr dị kemite igbo aḅirinhi phọ aSetan r’ookpomhoghan phọ aZihova iduọn amulhọgh ḍien phọ abidị ratu bọ osi eekunha.

10. (a) Eeghe araraạr kụ kemite ghisigh moọny amem? (b) Ika kụ edị yira kotue ookolhobian olhoghi r’ekpom ayira? (Miịn igẹ dị edi ude.)

10 Gbiom olhoghi ilọ araraạr oḍigh aḍiigu phọ iphẹn phọ aBaibul phọ aghaạph bọ mọ kemite ghisigh. Eḅẹl phọ, areelhe phọ kogbeelhom ni mọ “eephọ r’eborọph!” (1 Tẹs. 5:2, 3) “Ku ekperenom bịn,” igbogh iiḅaghamhị phọ memhiigh mem mọ areelhe phọ kozuoghom bọ ikarạph aruukụ iiḅereghị phọ. (Ogan. 17:16) Ipẹ reten, eeni araraạr iiḍaạny kemiteghu ni mem dị “Oọny phọ Oye aḍuạ epẹ okuaḍio phọ kụ ratu r’iikpọ r’iboom igbogh phọ odị.” (Mat. 24:30) AZizọs kaagbonhaan iiruẹn omhạr awe, kụ agbariọn iyooI igạ phọ r’arutụ phọ. (Mat. 25:31-33, 46) ASetan ka/tọl bịn aḅoorian mem dị iphẹn phọ remite. Loor aḍien phọ odị alhọgh bọ rebenhẹ phọ Enhaạn, odị kanyu ni ookpomhoghan areelhe phọ aBaibul phọ aghol bọ mọ aGog opọ aMagog, ozuom awe phọ aZihova. (Ezek. 38:2, 10, 11) Kụ opọ kụ amem dị, kosighẹ busughenheen phọ okeelhom k’akẹ oḍighan aZizọs r’aruukpaạny phọ ee eghạm mọ Amagedọn, kekureri bọ igbogh iiḅaghamhị phọ. c (Mat. 24:31; Ogan. 16:14, 16) Kụ Itooghị Oniin Oonịr Asiạ Phọ AKraist egbi omhiigh otooghị ophoghomiom ade phọ.—Ogan. 20:6.

Asiya phọ anạ r’aZihova kekpạr esi k’iḍighen eḍighi iyaạr dị nạ asighẹ eelạ asiạ atuughaạm ilọ odị? (Miịn ekpịgh phọ 11)

11. Eeghe kụ edị nạ kakelhọm orọl k’agee-pọ? (Miịn kẹn afoto phọ.)

11 Nyiidiphọ tuutughiạn aghị ghisigh mem dị 1,000 asiạ phọ meten. ABaibul phọ aḅẹm mọ Olemiạ phọ ayira “alọgh siphẹ ekpom mọ ayira eephuạ orọl k’agee-pọ.” (Eccl. 3:11) Tuutughiạn idị ipẹ phọ keḍighinhaan nyinhạ ḅilhẹ r’asiya phọ anạ r’aZihova. Aḍinyạ phọ Draw Close to Jehovah, opoḍi phọ 319, ekaạph mọ: “Mem dị yira morọl rukuron, simuonịr, irubal obobọ eelạ asiạ, yira kotue ni olegheri ibadị araraạr ilọ aZihova Enhaạn phọ ayira dị yira u/legheri nyiidiphọ. Kuolọ yira kotue kẹn ni omiịn mọ ibadị iikiạ araraạr eḅilhẹ ni edi dị yira kotue oḅilhẹ otuughạ ilọ odị. . . . Eedughạ phọ ketọl bọ orọl k’agee-pọ eḍighi iyaạr dị yira ko/tue onaghanhạn nyiidiphọ—eedughạ oḍuraan ghan bịn otuman aZihova kụ ekpanhạ iyaạr dị yira kokelhọm k’agee-pọ.” Kuolọ nyiidiphọ, eeghe kụ edị yira kotue oḅilhẹ olegheri obughẹ iduọn yira oghị bọ ghisigh rotuughạ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn?

KIRIRIOM APHOGH EPẸ ASIKẸ PHỌ

12. Ika kụ edị yira kotue ogbon riḍien ayira epẹ asikẹ phọ? Ngọ eḍeenhaan.

12 ABaibul phọ akaạph ni enụm ilọ adọl phọ aZihova “epẹ k’akẹ.” (Isa. 33:5) Akaạph ni iikiạ araraạr ilọ aZihova r’apakirị ookpomhoghan phọ odị opọ k’akẹ phọ. (Isa. 6:1-4; Dan. 7:9, 10; Ogan. 4:1-6) Esi omaạm, yira kotue ni obạl ilọ iikiạ araraạr phọ Ezekiel amhiịn bọ mem dị “okuaḍio phọ aghughuronu kụ [odị] amhiịn uḍien Enaạn.”—Ezek. 1:1.

13. Eeghe kụ edị nạ asereghiạn ilọ oḍighi phọ aZizọs raḍighi bọ epẹ asikẹ phọ, odaphạn ipẹ oghaạph bọ siphẹ Hibru 4:14-16?

13 Tuutughiạn kẹn raraạr phọ aZizọs ruḍighinhaan bọ iyira epẹ k’akẹ idiphọ Odaạm dị ratooghị ḅilhẹ r’Ogbogh Opinyọn Rikiạ dị amhoọgh igbiririph. Dị eego esi odị yira kotue ni okị oteẹny “agadạ odaạm emhạ phọ Enhaạn oghọr phọ odi ghan bọ” esi iiḅereghị kụ olhọm onmạ ighirigiir r’olhoghonhaạn aḍighaạgh “mem lọ ikuom iyira.” (Bạl Hibru 4:14-16.) Osighẹ ghan torobọ aḍio ootughiạn ilọ araraạr phọ aZihova r’aZizọs muḍighinhaan bọ iyira r’ipẹ bidị oghị bọ ghisigh ruḍighinhaan iyira epẹ k’akẹ. Ephomhoghiạn phọ bidị umhooghonhaạn bọ iyira eghị ni ghisigh etir ekpom ayira kụ eḅilhẹ inyu iyira okuọm aani aloor siẹn iiseeny phọ yira rongọ bọ aZihova.—2 Kọr. 5:14, 15.

Gbiom olhoghi anạ odọ ibo dị nạ kamoọgh siphẹ omhoom aḅirinhi phọ, olhegheri mọ nạ ulhoghonhaạn ni bunhọn ḍighaạgh oḍighi Abugbaanhaạn AZihova r’abumatuạn aZizọs! (Miịn ekpịgh phọ 14)

14. Eeghe kụ eniin eten dị yira kotue oḍeenhaan mọ yira osereghiạn ni aZihova r’aZizọs? (Miịn kẹn sifoto phọ.)

14 Eniin emạ eten oḍeenhaan mọ yira osereghiạn ni Enhaạn phọ ayira r’Oọny phọ odị pọ oḍighi oomo ipẹ yira kotue bọ olhoghonhaạn abunhọn ḍighaạgh oḍighi Abugbaanhaạn odị r’abumatuạn aZizọs. (Mat. 28:19, 20) Ipẹ kụ edị otelhedom mọ aPọl aḍighi oḍeenhaan mọ odị asereghiạn ni Enhaạn r’aKraist. Odị alhegheri ni mọ ogbi phọ aZihova phọ pọ omhiịn mọ “oomo awe omoọgh pelieẹny r’olegheri iyaạr phọ opọ igey phọ.” (1 Tim. 2:3, 4) Odị aḍighi ni oomo ipẹ odị katue bọ olhoghonhaạn aḍighaạgh bulọ odị katue obọ odị arue “aphẹI buniin.”—1 Kọr. 9:22, 23.

KELHỌM OTUUGHẠ GHAN OBUGHẸ EKPO ONHỤ PHỌ ENHAẠN

15. Odaphạn Psalm 1:2, eeghe kụ r’ingọ ghan iyira ibo?

15 Okọr suọr phọ aghaạph mọ oye dị ramoọgh ghan oḅaạl olhoghi r’ekol esi atorobọ iyaạr dị odị r’aḍighi pọ oye dị ‘amhoọgh ḍiḅeraạn ooko olhogh phọ aZihova, ḍughul rꞌootaany ratuughạ ghan olhogh phọ odị.’ (Ps. 1:1-3) AJoseph Rotherham oniin odị ragbạ ghan Baibul phọ, rakaạph bọ ilọ esi phọ isiẹn phọ siphẹ aḍinyạ phọ odị Studies in the Psalms, aḅẹm mọ, oye dị akạr “amhoghi iiḅakiọm Enhaạn kawạ ni, atuughạ, aḅilhẹ atolhonhaạn ogbirima ghan ilọ ipẹ phọ.” Kụ odị aḅarạm mọ, oye dị rabạl Baibul phọ “rasighẹ ghan torobọ aḍio dị odị u/tuughạ Baibul phọ idiphọ aḍio dị mephe.” Nạ katue ni akelhọm ituughạ aBaibul phọ anạ esi omhiigha aloor ooḅeghiọn ilọ esi r’esi ḅilhẹ r’amuḅọph phọ odi bọ siphẹ oomo asiikpịgh aBaibul phọ. P’eeghe oḅaạl olhoghi dị odi ghan omhiigha aloor otuughạ obughẹ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn!

16. Yira kooḅeghiọn eeghe siphẹ emhuoghaạph phọ etum bọ siẹn?

16 Iikiạ igey phọ aZihova rutughemhị ghan bọ iyira siphẹ aBaibul phọ i/kpạr iboom dị yira ko/tue onaghanhạn. Siphẹ emhuoghaạph phọ etum bọ siẹn, yira kooḅeghiọn eniin igey dị eḍiinyan—Ogbogh otu iiḅereghị aruwaloor phọ aZihova, aPọl aghaạph bọ aghol siphẹ aḍinyạ phọ odị agẹ bọ aghiọm Kristẹn abuọ aHibru phọ. Eḍighi ni idị nạ kamooghọm ibo otuughạ obughẹ emhuoghaạph phọ epẹ phọ.

AḌUỌR PHỌ 94 Zihova, Ekpo Onhụ Phọ Anạ Iḅeraạn Ni Iyoor

a Otuughạ ghan aBaibul phọ iyaạr dị yira kotue ni okelhọm, ḅilhẹ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh oḍuraan otuman Odẹ k’akẹ phọ ayira. Siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, yira kooḅeghiọn idị yira kotue otuughạ obughẹ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn.

b Miịn emhuoghaạph phọ “Imiịn K’amem-dị Dị Etir Aani Nyinhạ” siphẹ Otu Okoriọm aJuly 2022.

c Orue ookolhobian ilọ araraạr oḍigh aḍiigu phọ kemite bọ epẹ ghisigh, miịn ḍinyạ phọ God’s Kingdom Rules! opoḍi phọ 230.