1. Kada visi pateptieji bus paimti į dangų?

 KIEK seniau svarstėme, kada paskutiniai pateptieji krikščionys bus paimti į dangų. Manėme, kad jų dar kurį laiką galėtų būti žemėje ir po Armagedono. Bet 2013 m. liepos mėnesio Sargybos bokšto numeryje paaiškinta, kad visi pateptieji jau bus danguje dar prieš prasidedant Armagedonui (Mt 24:31).

2. Koks kyla klausimas ir ką aptarsime?

² Tačiau kyla klausimas, kas per būsimąjį „didelį suspaudimą“ nutiks ištikimiems Jehovos tarnams, pavadintiems „kitomis avimis“ (Mt 24:21; Jn 10:16). Kai kurie būgštauja, kad pateptiesiems bendratikiams palikus žemę jausis apleisti ir nebežinos, ką daryti. Pasigilinkime į du Biblijoje aprašytus epizodus, galinčius sukelti tokias mintis. Tada aptarsime, kodėl nėra pagrindo nerimauti.

BIJOTI NEREIKIA

3, 4. Kokių abejonių gali kilti ir kodėl?

³ Gali kilti abejonių, ar krikščionys liks tiesos kelyje, kai broliai, tarnaujantys Vadovaujančiojoje taryboje, bus paimti į dangų. Net kai kurie Biblijos pasakojimai gali sukelti tokių minčių. Aptarkime du pavyzdžius. Pirmiausia prisiminkime Jehojadą, ištikimą Dievui vyriausiąjį kunigą. Kartu su žmona Jehošabata jis išgelbėjo berniuką vardu Jehoašas ir iškėlė jį į Jehovos tautos karalius. Kol Jehojada  buvo gyvas, Jehoašui gerai klojosi. Bet kunigui mirus jaunasis valdovas nupuolė. Jis nebepaisė Jehovos valios ir klausė nedorų tautos didžiūnų (2 Met 24:​2, 15–19).

⁴ Kitas pavyzdys – krikščionių bendruomenė. Pirmajame amžiuje Jėzaus apaštalai nenuilstamai gynė ją nuo plintančios atskalūnybės (1 Jn 2:18; 2 Tes 2:7). Štai Jonas daugeliui darė gerą įtaką ir padėjo ištikimai tarnauti Jehovai (3 Jn 4). Tačiau jam mirus atskalūnų mokymai plito lyg ugnis ir per kelis dešimtmečius krikščionių bendruomenė visiškai sugedo.

5. Kokios išvados neturėtume daryti iš minėtų įvykių?

⁵ Ar šie įvykiai liudija, kad panašiai bus ir su kitomis avimis? Gal pateptiesiems pakilus į dangų ištikimi krikščionys žemėje pasuks į klystkelius kaip Jehoašas arba pasiduos į atskalūnybę, kaip kad krikščionių bendruomenė antrajame amžiuje? Galime tvirtai pasakyti, kad taip nenutiks. Žemėje visais Dievo tarnais bus deramai rūpinamasi ir jie dvasiškai klestės. Aptarkime, kodėl galime taip teigti.

TEISINGO GARBINIMO NIEKAS NEBESUGADINS

6. Apie kokius tris laikotarpius pakalbėsime?

⁶ Kodėl galime būti tikri, kad krikščionys deramai garbins Dievą netgi per artėjančius sunkmečius? Todėl, kad iš Biblijos jie gerai supranta, kokiais laikais gyvena – visai kitokiais nei senovės izraelitai ar antrojo amžiaus krikščionių bendruomenė. Nuodugniau pakalbėkime (1) apie senovės Izraelio dienas, (2) apie laikotarpį po apaštalų mirties ir (3) apie mūsų laikus – metą, kai turi būti „atkurta visa“ (Apd 3:21).

7. Kodėl kai kurie izraelitai nenuėjo klystkeliais kartu su tauta?

⁷ Senovės Izraelis. Prieš mirtį Mozė izraelitams pasakė: „Gerai žinau, kad man mirus imsite nedorai elgtis ir išsuksite iš kelio, kuriuo eiti jums įsakiau“ (Įst 31:29). Tautos vadas taip pat įspėjo, kad už maištavimą Dievas nubaus ją tremtimi (Įst 28:​35, 36). Ar jo žodžiai išsipildė? Taip. Amžiams bėgant daugelis karalių ėjo klystkeliais ir smukdė visą tautą. Todėl Jehova juos atmetė ir nutraukė savo paskirtų valdovų liniją (Ez 21:​25–27). Tiesa, kai kurie izraelitai liko Dievui klusnūs. Matydami, kad Jehovos žodžiai pildosi, jie ir toliau ištikimai jam tarnavo (Iz 55:​10, 11).

8. Ar turėtume stebėtis, kad krikščionių bendruomenė po apaštalų mirties sugedo? Paaiškink, kodėl.

⁸ Po apaštalų mirties. Ar turėtume stebėtis, kad antrajame amžiuje krikščionių bendruomenė sugedo? Ne. Juk pats Jėzus buvo išpranašavęs didelį atkritimą (Mt 7:​21–23; 13:​24–30, 36–43). O apaštalai Paulius, Petras ir Jonas paliudijo, kad Viešpaties pranašystė pradėjo pildytis jau  jų dienomis (2 Tes 2:​3, 7; 2 Pt 2:1; 1 Jn 2:18). Antrajame amžiuje padėtis tapo dar prastesnė. Atsimetėliai įsigalėjo ir taip bendruomenė atsidūrė klaidatikystės imperijos, vadinamos didžiąja Babele, gniaužtuose. Visa tai raštuose buvo iš anksto nusakyta.

9. Kuo mūsų laikotarpis skiriasi nuo senovės Izraelio ir antrojo amžiaus krikščionių bendruomenės dienų?

⁹ „Metas, kai bus atkurta visa.“ Gyvename visai kitu laikmečiu nei senovės Izraelis ar antrojo amžiaus bendruomenė. Neretai jį vadiname šios sistemos „paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3:1). Tačiau sykiu su to laikmečio pradžia stojo ir kita, daug ilgesnė era. Ji truks tol, kol Mesijo valdoma Karalystė atves žmoniją į tobulumą ir pavers žemę rojumi. Ta era Biblijoje vadinama „metu, kai bus atkurta visa“, ir ji prasidėjo 1914-aisiais (Apd 3:21). Kas tada buvo atkurta? Jehovos paskirtõs Dovydo dinastijos valdymas, nes jo palikuonis Jėzus tuo metu danguje tapo Karaliumi. Ir ne vien tai. Netrukus atsikūrė tikrųjų krikščionių bendruomenė ir ji vėl ėmė deramai garbinti Jehovą (Iz 2:​2–4; Ez 11:​17–20). Ar ji ir šįkart suges?

10. a) Kas Izaijo 54:17 išpranašauta apie mūsų dienas? b) Kodėl mus tai įkvepia?

¹⁰ Perskaityk Izaijo 54:17. Pagalvok, kas šioje pranašystėje rašoma: „Joks ginklas, nukaltas tau pulti, tavęs nenugalės.“ Dievo pažadas šiandien tikrai pildosi. Matome, kad vyksta ir tai, kas nusakyta šiose eilutėse: „Visi tavo sūnūs bus Jehovos mokomi, tavo vaikai džiaugsis didžia ramybe. Teisumas bus tavo pamatas [...]. Nereikės tau bijoti, gūžtis iš baimės – jokie baisumai tavęs neužklups“ (Iz 54:​13, 14). „Šio pasaulio dievas“ Šėtonas bejėgis užgniaužti Jehovos tarnų šviečiamąjį darbą (2 Kor 4:4). Dievą jo tarnai deramai garbina ir taip bus visada, ištisą amžinybę. Priešininkų užmačios su mumis susidoroti nueis perniek.

 KAS LAUKIA ATEITYJE?

11. Iš kur žinome, kad pateptiesiems nuėjus į dangų nebūsime palikti vieni?

¹¹ Kaip bus tada, kai pateptieji nueis į dangų? Atmink, kad mūsų Ganytojas ir bendruomenės Galva yra Jėzus. Jis pats pasakė: „Turite vieną Vadą – Kristų“ (Mt 23:10). Šis Karalius visada pareigingai rūpinsis savo pavaldiniais. Tad esame patikimose rankose ir neturime ko bijoti. Aišku, sunku numanyti, kaip konkrečiai Kristus tuo metu vadovaus savo bendruomenei. Bet patyrinėkime kelis Biblijoje minimus pavyzdžius ir įgausime daugiau drąsos ir pasitikėjimo, kad viskas bus gerai.

12. Kaip Jehova rūpinosi savo tarnais (a) po Mozės mirties? b) kai Elijas gavo kitą užduotį? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² Dar prieš Izraelio tautai įžengiant į Pažadėtąją žemę, Mozė mirė. Kaip tada ėjosi izraelitams? Ar Dievas juos paliko? Ne. Kol buvo ištikimi, jais rūpinosi. Dar Mozei jis buvo nurodęs paskirti vietoje savęs vadovu Jozuę. Ir Mozė savo įpėdinį mokė ne vieną dešimtmetį (Iš 33:11; Įst 34:9). Tautai vadovavo ir daugelis kitų gabių vyrų – tūkstantininkai, šimtininkai, penkiasdešimtininkai ir netgi dešimtininkai (Įst 1:15). Taigi visais buvo tinkamai rūpinamasi. Panašiai ir Elijo dienomis. Jis ištisus dešimtmečius mokė izraelitus deramai garbinti Jehovą. Bet atėjus metui Jehova perkėlė jį tarnauti kitur, į pietinę Judo krašto dalį (2 Kar 2:1; 2 Met 21:12). Gal tada dešimties giminių Izraelio karalystė liko be vadovavimo? Ne. Eliziejus, keletą metų mokęsis pas Eliją, perėmė jo pareigas. Daug nuveikė ir „pranašų sūnūs“. Jie tikriausiai irgi buvo mokomi (2 Kar 2:7). Tad Dievas savo tautai vadovavo per tvirto tikėjimo vyrus. Šie ganytojai rūpinosi kaimene ir Jehovos valia buvo vykdoma.

13. Kuo mus patikina žodžiai iš Hebrajams 13:5? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ Taigi kaip bus tada, kai paskutiniai likę pateptieji baigs savo tarnystę žemėje? Nėra ko net klausti.  Biblijoje paprastai ir aiškiai pasakyta, kad Jehova savo tarnų žemėje niekada nepaliks. (Perskaityk Hebrajams 13:5.) Nedidelė grupelė pateptųjų krikščionių, vadovaujančių bendruomenei šiuo metu, supranta, kad būtina mokyti kitus, lygiai kaip darė Mozė ir Elijas. Jau ne vieną dešimtmetį Vadovaujančioji taryba lavina brolius, kad šie gebėtų vadovauti. Ji organizuoja įvairius kursus vyresniesiems, keliaujantiesiems prižiūrėtojams, filialų komitetų nariams, Betelyje tarnaujantiems prižiūrėtojams ir kitiems. Taip pat moko savo padėjėjus, jau dabar nešančius nemenką pareigų naštą. Jie puikiai parengti prižiūrėti ir ganyti Kristaus kaimenę.

14. Apibendrink esminę šio straipsnio mintį.

¹⁴ Apibendrindami galime pasakyti, kad didžiojo suspaudimo pabaigoje, kai likę pateptieji krikščionys bus paimti į dangų, Jehovos vardui žemėje ir toliau kils šlovė. Jėzaus Kristaus vedama krikščionių bendruomenė ištikimai tarnaus Dievui. Tiesa, tuo metu ją puls tautų koalicija, Biblijoje pavadinta Gogu iš Magogo (Ez 38:​18–20). Bet puolimas sužlugs, mūsų niekas neišgąsdins. Galime kliautis Jehovos apsauga. Regėjime apaštalas Jonas matė „milžinišką minią“ Kristaus kitų avių. Jam buvo pasakyta, kad ta minia „pergyveno didįjį suspaudimą“ (Apr 7:​9, 14). Taigi, mes tikrai būsime išgelbėti.

15, 16. Ką pateptieji Kristaus sekėjai veiks per Armagedoną ir kodėl tai mums įkvepia pasitikėjimo? (Apreiškimo 17:14)

¹⁵ O ką pateptieji veiks danguje? Biblijoje aiškiai atsakoma ir į šį klausimą. Parašyta, kad pasaulio politiniai elementai „kovos su Avinėliu“.  Suprantama, „Avinėlis juos nugalės“. Ir toje pačioje eilutėje paaiškinta, kad toje kovoje padės „pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“. (Perskaityk Apreiškimo 17:14.) Kas jie? Prikelti pateptieji. Vadinasi, viena pirmųjų užduočių jiems danguje – kova. Kai kurie ragavo kareivio duonos prieš tapdami Jehovos liudytojais, gal netgi tarnavo kurios nors šalies pajėgose. Bet nuo tada, kai tapo krikščionimis, jie stojo į taikos kelią (Gal 5:22; 2 Tes 3:16). Ginklo į rankas nebeima. Vis dėlto prikelti gyventi danguje jie sykiu su Kristumi ir angelais suduos galutinį smūgį Dievo priešams.

¹⁶ Tik pagalvok. Dauguma pateptųjų krikščionių jau pagyvenę, kai kurie gal paliegę. O danguje jie taps galingomis, nemirtingomis dvasinėmis esybėmis ir kovos drauge su savo Karvedžiu Jėzumi Kristumi. Armagedono audrai nuščiuvus jie padės visiems žmonėms siekti tobulumo. Be abejo, žemėje gyvenančių brolių ir sesių labui jie tada nuveiks nepalyginti daugiau, nei galėjo būdami netobuli žmonės.

17. Iš kur žinome, kad per Armagedoną saugūs bus visi Dievo tarnai?

¹⁷ O ką prasidėjus Armagedonui turės daryti krikščionys žemėje? Trumpai sakant, pasitikėti Jehova ir klausyti jo nurodymų. Kokių? Pavyzdžiui, Izaijo 26:20 rašoma: „Mano tarnai, sueikite į savo kambarius, užsklęskite paskui save duris ir patūnokite trumpai – tol, kol praeis mano rūstybė.“ Tuo metu saugūs bus visi Dievo tarnai – tiek esantys danguje, tiek žemėje. Kaip ir apaštalas Paulius, esam įsitikinę, kad „nei valdžios, nei esamybės, nei būsimybės [...] negalės atskirti mūsų nuo Dievo meilės“ (Rom 8:​38, 39). Visada atmink: Jehova tave myli ir niekada nepaliks.