Ir al contenido

Ir al índice

AKANKAMU 6

NAMPET 10 Yuus Jehová ti paant ujukartai

Jehová naari shiir awajsartai

Jehová naari shiir awajsartai

“Jiuwá takarin árumna nútirmeka shiir awajsatarum. Jiuwá naari̱ shiir awajsatarum” (YKAN. 113:1).

JU UNUIMIATRATTAJI

Jehová naarisha urukamtai tuke shiir awajsatniuitiaj.

1, 2. Ni naarin natsan ujukaru asarmataisha Jehovasha itiur nekapniuit?

 Ame amikrum nankamas yajauch aujmattramsamtai itiurak enentaimsamniaitiam? Penke antar ainis turamin asamtaisha chikichkia nekasaiti tu enentaimiainiawai, tuma asar jusan chikichnasha tura chikich ujak yaja amajsamniaiti. Aents natsan ujutukartatui tusam itiurchat enentaimminiaitme nekaschak? (Neka. 22:1).

2 Iwianch ni suntariyaitiat waitrua natsan ujukam Jehovasha itiurak enentaimsamia? Iwianch waitrua takui Eva anturkamiayi ni anturka asamtai ashi aents tunaarintin asar jatainti (Naṉ. 3:​1-6; Rum. 5:12). Iwianch yaunchu waitrua asamtai ju nunkanam nukap itiurchat iruneawai. Jatai, waitiamu, maaniamu ainis nukap itiurchat irunui. Iwianch ainis waitrua asamtai tura ju nunkanmash itiurchat irunu asamtai Jehovaka itiurchat enentaimiawai. Tumaitkiusha ainis nankaamasu asamtaisha kajekka pujatsui. Antsu warau Yuusaiti tawai Yuusa chichame (1 Tim. 1:11 TNM).

3. Iisha Jehová naarisha wari itiurkamniaitiaj?

3 Jehová naari penker ujukamu ati tusar yaimkiamniaitji. Itiura ainis turamniaitiaj? Yuusa chichame junis tawai: “Jiuwá naari̱ shiir awajsatarum” (YKan. 113:1). Ni naari tuke penker aujmattsatniuitji. Amesha ainis turatin enentaimiamek? Urukamtai Jehová naarisha shiir awajsatniuitiaj nu nekaawartai.

JEHOVÁ WARAMTIKIAJI

4. Jehovaka ni naarin shiir awajeam warawiti tusam apatkam aujmattsata (Nakumkamusha iista).

4 Jehovaka ii apariyaiti tuma asa ninkia naarun shiir awajtursarat tusa wakeriniaiti (YKan. 119:108). Aents ainis shiir awajtuiniakui nankaamantu enentaimsataj tusa ainis wakerinkiait? Atsa. Watskea nuwach uchi ni aparin tsekenki miniakak aneajme tu timiniaiti. Ni nawanchiri ainis takui aparinkia ti warasminiaiti. Nawanchiri ainis tutai aya nuin nu aents warastin jeawash? Atsa, antsu nawanchirinkia anea asa tura ti shiir enentaimta asa ainis timiniaiti. Nuyasha ni nawanchirinkia ainis titinian unuimiatra asa uunt ajassha waras pujuttana nuna aparinkia nekawai. Jehovasha aintsan ni naari shiir awajeamka nisha warawiti.

Apa ni nawanchiri aneajme takui ti warawiti, aintsan Jehovasha ni naari shiir awajeam ti warawiti. (Párrafo 4 nuisha iista).


5. Yuusa naari shiir awajsatai tusar wari itiurkatniuitiaj?

5 Iwianchkia iin junis turamniuitji, aentska itiurchat nankaamakka Yuusnaka umirkashminiaiti tura ni naarincha shiir awajtustinian jeatsui tu tiniuiti. Iwianchkia Yuusnaka yaksha umirkashtatui tu tawai (Juup 1:​9-11; 2:4). Job iwianchkia waitriniaiti tu enentaimiu asa Yuusnaka tuke umirkamiayi. Iisha iwianch waitriniaiti tu enentaimiu asar Jehová naari tuke shiir awajniuitji. Iikia chikichkimsar Jehová naari ayampruktiniaitji tura ni umirkatniuitji nu turakur Jehová waramtiksattaji (Neka. 27:11).

6. David tura Leví aents aitkiasrik Jehová naari shiir awajsatai tusar itiurkamniaitiaj? (Nehemías 9:5 TNM) .

6 Jehovan anenaka ni naarin shiir awajtustinian enentaimin ainiawai. Davidkia ame naarmin ashi winia ayashrujai shiir awajsattajme Jehovan tu timiayi (Sal. 103:1 TNM). Jehová naari shiir awajtamuka Jehová shiir awajeajnia aintsankete David tu enentaimmiayi. Itiurakria ni naarisha shiir awajsamniaitiaj? Yuuska penkeraiti tusar aujmattsamniaitji tura ni urukuit nunanush aujmattsamniaitji. Ni warinia turait nunasha aujmattsamniaitji. Davidkia Jehová naarin shiir awajtustinian wakeriniuyayi. Davidkia ashi winia ayashrujai ame naarmin shiir awajsattajai tu timiayi. Leví aentscha Jehová naarin shiir awajsatai tusar wakeruinia asar shiir awajsarmiayi. Jehová naarinkia takamcha asamtai ni urukuit nu mash pachisar shiir awajeakrisha penkesha ejetuashminiaitji. Leví aents nankaamantu enentaimcha asar tu tiarmiayi (Nehemías 9:5 TNM aujsata). Ainis shiir awajeam Jehová ti waraschamiashia.

7. Yuusa chichame etsereakur tura urutainsha Jehová naari shiir awajsatai tusar itiurkamniaitiaj?

7 Jehová anea asar ni urukuit nuna aujmatkur ni naari shiir awajsattaji. Yuusa chichame etserkur aents Jehovan penker nekaawar nisha iiya aintsan aneasarat tusar nu enentaijiai etsereaji (San. 4:8). Jehovaka ti penkeraiti tusar aents Yuus papii aujtustin wakeriniaitji. Yuuska anenkratniuiti, penkera nuna turiniaiti tura ti kakarmaiti tusar Yuusa chichamejai aents ujawitji. Nuyasha ni urukuit aitkiasrik iisha iniakmamsatai tusar kakakur ni naari shiir awajeaji (Ipi. 5:1). Ainis turakrinkia aentscha chikich aenstjai metekchaitiajnia nuna nekaamawar urukamtain ninkia ainis ainia tu enentaimsarminiaiti (Mat. 5:​14-16). Ainis enentaimiainiana nuka urutainsha urukamtai ainis iniakmameaj nuka jintintiamniaitji. Ainis iniakmakurninkia aentscha Yuusan nekaatniun wakerukartatui. Nu turakur iisha Jehová naari shiir awajsattaji (1 Ti. 2:​3, 4).

JESÚS WARAMTIKIAJI

8. Jesús ni apari naarin shiir awajsattsa warinia turamia?

8 Jesuska ni aparin ti penker nekawai (Mat. 11:27). Jesuska ni aparin anea asa ni apari naarin tuke shiir awajsamiayi (Juaṉ 14:31). Jesús ni aparin seak ame naarmin ashi aentsun nekamtikiaitjiai tu timiayi (Juaṉ 17:26).

9. Jehová urukuit nuna nekamtikiattsa Jesús warinia aujmattsamia?

9 Jesuska ayatek Yuuska Jehová naartiniaiti nunak tichamiayi. Judíos aentska Yuusa naarinkia nekarmiayi, tuma asamtai ni urukuit nuna nekaska jintiamiayi (Juaṉ 1:​17, 18). Hebreo chichamjai Yuusa chichame aarmanumka Yuuska waitnenkratniuiti tu aarma amiayi (Jiin. 34:​5-7). Yuus waitnenkratniuana nuna nekamtikiataj tusa Jesús uchi ni aparin waketkimnium aujmattsamiayi. Aparinkia uchiri aran winian wainiak tsekenki we inkiun miniakak nekas enentaijiai tsankuramiayi. Jesús nuna aujmattsamiania nujai Jehová waitnenkratniuana nuka paant nekaamniaitji (Ruk. 15:​11-32). Jesuska Jehová urukuit nuna aentsun paant nekamtikiamiayi.

10. a) Jesuska ni apari naarin tu wemiania aitkiasan chikitcha tiarat tusa wakerimiayi urukamtai ainis taji? (Márkus 5:19; nakumkamusha iista). b) Jesús iincha warinia turawarat tusa wakera?

10 Chikich aentscha Jehová naarin pachisarat tusa Jesús wakerimiashia? Ee wakerimiayi. Chikich aentska Yuusa naarinkia penkesha anaikiashtiniaitji tu tiniu armiayi. Chikich aents ainis tuiniakuisha Jesuska ni apari naarinkia tuke anaitiu wemiayi. Gerasenos nunkanam Jesús aents iwianchrukun tsuarmiania nui enentaimsatai. Aentska ti sapijmiakar Jesusan juyanka weta tiarmiayi (Mar. 5:​16, 17). Jesuska Yuusa naarin chikich aentscha nekaawarat tusa wakera asa nu nunkanmania wetsuk aentsun tsuarmiania nuna, wi turajna nuka etserkata tu tichamiayi antsu Jehová turania nu etserkata tu timiayi (Márkus 5:19 aujsata). a Jesús iincha aitkiasan aitkiawarat tusa wakerawai Jehová naarin ashi aentsun ujakarat tusa wakerawai (Mat. 24:14; 28:​19, 20). Nu turakur Jesussha waramtiksattaji.

Jesús aents iwianchrukun tsuarmiania nunaka Jehová itiur yainmaka tu etserkata timiayi. (Párrafo 10 nuisha iista).


11. a) Jesús ni unuiniamurin Yuus seakrum warinia titiniaitrume timia? b) Isekiár 39:7 tana aintsan Jehová naari urukamtai penker ujukamu atiniait?

11 Jesuska ni apari naarin penker ujukamu ati tusa wakerimiayi, Yuuska ni naarin penker ujukamu ati tusa wakerimiania nuna Jesús nekamiayi. Tuma asamtai ni unuiniamuri armiania nuna Yuus seakrum junis titiarum timiayi: “Ii apari nayaimpiniam pujamna nu, ame naaram penker ujukamu ati” tu timiayi (Mat. 6:9 TNM). Ashi warijiainsha nankaamas ni apari naari penker ujukamu ati tusa Jesuska wakerimiayi (Isekiár 39:7 aujsata). Yuusa naari penker ujukamu ati tusa Jesuska warinkisha ti nukap turamiayi. Ainis tura asamtaisha nin kajeriarmiania nu Yuusa naarin natsan awajeawai tu tiarmiayi. Jesuska Yuusa naarin yajauch aujmateamunka penke yajauch iiniuyayi. Yuusa naarin yajauch chichareawai tusar mawartiniuyania nuna Jesuska neka asa itiurchat nekapmiayi. Tuma asa maataj tusar achikiartiniuyania nu tsawantin jakamnia nekapmiayi (Ruk. 22:​41-44).

12. Yuusa naari penker ujukamu ati tusa Jesussha warinia turamia?

12 Jesuska ti waitkiamsha katsekeamsha tsanumeamsha Yuusa naari penker ujukamu ati tusa katsuntramiayi. Yuusan tuke umirea asa warinkish najaneaksha natsarchatniuya nuna nekamiayi (Isr. 12:2). Itiurchat nankaamamiania nunaka iwianch ainis waitkiamiania nunasha nekamiayi (Ruk. 22:​2-4; 23:​33, 34 TNM). Iwianchkia Jesús Yuusan umireamun iniaisat tusa wakerimiayi tumaitkiusha ni wakerimiania nuna ejetukchamiayi. Jesuska ti itiurchat nankaamaksha Yuusan umirkamiania nui iwianch waitriniana nuka paant nekanamiayi tura aintsan yaksha itiurchat nankaamaksha Jehovanka tuke umirkamniana nusha paant nekanamiayi.

13. Jesús waramtiksatai tusar wari turatniuitiaj?

13 Ameja Jesús waramtiksattsam wakeramek? Aintsaitkiuinkia Jehová naari shiir awajsatin iniaisaip tura chikich aentscha Jehovasha urukuit nuna penker nekaawarat tusam yaintin iniaisaip. Nu turakmeka Jesús turamiania aintsamek najanattame (1 Pit. 2:21). Nu turam Jehová waramtiksattame tura iwianch waitriniana nusha paant nekanattawai.

CHIKICH AENTSCHA UWEMPRARAT TUSAR YAINKIARTAI

14, 15. Aentscha Jehovanun penker nekaawarat tusar jintintiamka urukin ainia?

14 Chikich aents uwemprarat tusar yayakur Jehová naari shiir awajeaji. Urukamtai ainis timiniaitiaj? Iwianch aentsu enentain ukusturaruiti (2 Kur. 4:4). Tuma asamtai nukap aents iwianch waitrana nuna nekas aintsaiti tu enentaimiainiawai. Yuuska atsawai iinkia enentaimturmatsji, tura aents yajauchinkia jinium akupak waitkiaiti, iwianchkia aents tu enentaimsarat tusa wakerawai. Yuusa naarin yajauch ujukattsa tura yaksha nin nekaawain tusa iwianchkia ainis waitrawai. Tumaitkiusha Yuusa chichame etsereakur tura aents unuiniakur iwianchkia ainis aentsun anankawarain tusar turaji nuyasha Jehová naari shiir awajeaji.

15 Yuusa chichamenka aentsu iwiakmarin yapajtiuamniaiti. Jehovasha yait tura ni urukuit nu chikich aents jintintiamka shiir enentaimin ainiawai. Yuusa chichamen unuimiatki wenak Jehovan paant nekaawar Jehová ii itiur enentaimtaj aitkiasan nisha enentaimtustinian juarin ainiawai. Jehovaka ti kakarmana nuna nekaawar shiir enentaimin ainiawai (Isa. 40:26). Penkera nuna najanniuana nuna nekaawar shiir enentaimin ainiawai (Muis. 32:4). Yuuska ashi nekana nuna nekaawar shiir enentaimin ainiawai (Isa. 55:9; Rum. 11:33). Nuyasha Yuuska nekas anenkratniuana nunasha nekaawar shiir enentaimin ainiawai (1 Juaṉ 4:8). Jehovan nekaki wenak tuke iwiaku pujumniaitjiai tura Jehovanu ajasminiaitjai tu enentaimin ainiawai. Chikich aents Jehovan penker nekaawarat tusar yaintinkia ti penkeraiti. Nuyasha ainis turakrin Jehovasha ni takatrin najanatniun tsankatrameaji (1 Kur. 3:​5, 9).

16. Yaksha Yuusa naarin nekaa urukamniait? Aujmattsata.

16 Yama nankamtaik yaksha Yuusa chichame unuiniakrikia Yuuska Jehová naartiniaiti tu unuinia wumaji. Aents penker enentai achiakeakka aya nunak nekaa ni iwiakmarin yapajiamniaiti. Nuwach Alía b naartin Yuus enentaimtichu ainiamunam tsakarmiayi. Ni religionrin pachitkiaksha nui jintiamun imian enentaimtichmiayi nuya Yuuska aran pujana ainis enentaimniuyayi. Nu nuwa Testigos de Jehovajai Yuusa chichame unuimiak ainis enentaimiamunka yapajiamiayi. Yuusa naarinkia yapajiawaruana nuna nekaa itiurchat enentaimpramiayi. Yuusa naarin nekaa ni amikri ainis enentaimtustinian juarkimiayi. Winia nekas amikruka ni naarin takakeawai tu timiayi. Yamaikia shiir enentaimsan puja asan ti penker nekapeajai tu tawai. Steve naartinkia nampestinian unuimiatrauyayi ni shuarinkia mashiniu nu religionnuman pachitkia armiayi. Ni religionkrin pachitkiainia yajauchin najanainian wainkia asa warinkish religionnumka pachitkia achattajai tu timiayi. Tumaitkiusha ni shuari jakamiania nui testigo de Jehová Yuusa chichamen unuiniakui nisha nuna antukmiayi. Yuusa naarin nekaa ti shiir enentaimsamiayi. Yuuska naarin takakeana nuna enentaimchauyajai tawai. Nuyasha ni junis tawai nui Yuuska nekas pujana nuna paant nekaan nekas amikrun wainkian nuke enentaimpramiajai tu tawai.

17. Ameja urukamtaiya Jehová naari tuke shiir awajsattsam wakeram? (Nakumkamusha iista).

17 Yuusa chichame etsereakur tura unuiniakur Yuusa naari chikich aents ujainiaji tura ni urukuit nusha nekamtikiainiaji. Tuma asamtai Jehovaka ti penkerana nuna chikich aentscha nekaawarat tusam yainkiarta nu turakum Jehová naari shiir awajsattame. Nu turakum chikich aentscha uwemprarat tusam yaintatme tura Jesús turamiania aitkiasmek turattame nuyasha Jehová waramtiksattame. Yus Kanta 145:2 nui tana aintsan “Túran tuke tsawant shiir awajsattajme” ainis tiartai.

Jehová ni urukuit nuna chikich aents unuiniakur ni naari shiir awajeaji. (Párrafo 17 nuisha iista).

WARI NEKAAM

  • Wari turakrinia Jehovasha warasminiait?

  • Jesusha wari turakrinia warasminiait?

  • Wari turakria chikich aents uwemtikrarminiaitiaj?

NAMPET 2 Yuuska Jehová naartiniaiti

a Jesús timiania nuna Marcos aarmiania nui Jehová naarincha aarmiayi. Tuma asamtai Traducción del Nuevo Mundo nui Marcos 5:19​nam Yuusa naari ataksha awakeasrik apujsamuiti. Biblia de estudio nui Todo lo que Jehová ha hecho por ti tana nu aujsata.

b Nekas naarinchu ainiawai.