1, 2. Kaip Jehova jaučiasi dėl jo vardo juodinimo?

 ĮSIVAIZDUOK, kad bičiulis prikalba apie tave netiesos. Kai kurie jo žodžius priima už gryną pinigą ir skleidžia tą melą toliau. Taip juo patiki vis daugiau žmonių. Kaip jaustumeis? Tikriausiai būtų labai skaudu, kad tavo reputacija be jokio pagrindo teršiama (Pat 22:1).

² Panašiai pasijautė Jehova, kai buvo apjuodintas jo vardas. Vienas dvasinis sūnus prišnekėjo apie jį melagysčių Ievai. Ši patikėjo. Baigėsi tuo, kad pirmieji mūsų tėvai tapo Dievui neklusnūs. Taip žmoniją pavergė nuodėmė ir mirtis (Pr 3:​1–6; Rom 5:12). Dėl Edene paskleistų šmeižtų dabar pasaulį alina mirtis, karai ir vargas. Be abejo, Jehovai dėl viso blogio ir jo vardo niekinimo gelia širdį. Tiesa, jo širdis nėra apkartusi. Jis – „laimingasis Dievas“ (1 Tim 1:11).

3. Kokią garbingą pareigą turime?

³ Mums tenka garbinga pareiga Jehovos vardą ginti. Psalmyno 113:1 esame raginami: „Šlovinkit Jehovos vardą!“ Dievą šloviname kalbėdami apie jį vien gera. Ar ir tu taip darai? Aptarkime, kas mus motyvuoja visa siela aukštinti Jehovos vardą.

 DŽIUGINAME JEHOVĄ

4. Kodėl Jehovai patinka mūsų gyriaus žodžiai? Pailiustruok pavyzdžiu. (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁴ Kai aukštiname savo dangiškojo Tėvo vardą, jis džiaugiasi (Ps 119:108). Kodėl Jehova nori būti giriamas? Ar jam reikia žmonių palaikymo arba padrąsinimo? Tikrai ne. Įsivaizduok, kaip mergytė apkabina tėtį ir sako: „Tu geriausias pasaulyje.“ Tokie dukrelės žodžiai tėčiui labai mieli. Ne todėl, kad jis trokšta liaupsių. Tiesiog džiaugiasi matydamas, kad mergaitė šitaip rodo meilę ir dėkingumą, nes tai ir ateityje padės jai būti laimingai. Panašiai ir dangiškajam Tėvui Jehovai patinka mūsų gyrius.

5. Kokį melą paneigiame šlovindami Dievo vardą?

⁵ Šlovindami Jehovą taip pat paneigiame melą apie mus pačius. Šėtonas tvirtina, kad žmogui ginti Dievo vardą nerūpi. Esą kilus išbandymams visi nuo jo nusigręšime. Piktojo manymu, dėl savo naudos Jehovos išsižadėsime (Job 1:​9–11; 2:4). Kadaise Jobas tokius melus paneigė. O kaip tu? Ar esi lygiai taip nusistatęs ginti savo dangiškojo Tėvo vardą ir ištikimai jam tarnauti? (Pat 27:11) Tai daryti – nepaprasta garbė.

6. Kaip galime sekti Dovydo ir levitų pavyzdžiu? (Nehemijo 9:5)

⁶ Kas Jehovą myli, visa širdimi trokšta aukštinti jo vardą. Karalius Dovydas rašė: „Manoji siela, šlovinki Jehovą, mano visa esybė tešlovina jo šventą vardą“ (Ps 103:1). Jis pažino savo dangiškojo Tėvo gražias savybes ir žinojo apie jo nuostabius darbus, tad troško visu kuo šlovinti jo vardą. Panašiai levitai aukštino Dievą. Jie suvokė, kad Jehovos vardas vertas daug didesnės šlovės, nei įmanoma žodžiais išreikšti. (Perskaityk Nehemijo 9:5.) Be abejo, toks nuolankus širdingas gyrius džiugino Jehovos širdį.

7. Kaip šloviname Jehovą gyvenime ir tarnyboje?

⁷ Tad ir mūsų žodžiai apie Jehovą liudija, kad esame jam labai dėkingi ir kad jį mylime. Tarnyboje žadiname  tokią meilę ir kitiems žmonėms. Norime padėti jiems dangiškąjį Tėvą pažinti ir tapti jo draugais (Jok 4:8). Su džiaugsmu rodome Biblijoje eilutes, kuriose kalbama apie Jehovos meilę, teisingumą, išmintį, galią ir kitas patrauklias savybes. Taip pat stengiamės sekti jo pavyzdžiu (Ef 5:1). Akivaizdžiai skiriamės nuo šio nedoro pasaulio. Žmonės tai mato ir net paklausia, kodėl (Mt 5:​14–16). Taip randasi progų paaiškinti, kodėl laikomės tam tikrų elgesio normų. Doros širdies žmones mūsų žodžiai patraukia prie Jehovos ir jis labai džiaugiasi (1 Tim 2:​3, 4).

DŽIUGINAME JĖZŲ

8. Kokį nusistatymą Jėzus maldoje išreiškė?

⁸ Jėzus Kristus geriau nei kas kitas pažįsta savo Tėvą (Mt 11:27). Jis myli Jehovą ir šlovina jo vardą (Jn 14:31). Naktį prieš mirtį jis maldoje taip išreiškė savo didžiausią troškimą: „Aš apreiškiau jiems tavo vardą ir dar apreikšiu“ (Jn 17:26). Ką tai reiškia?

9. Kokia alegorija Jėzus nutapė savo Tėvo asmenybės paveikslą?

⁹ Jėzus Dievo vardą ne vien skelbė. Žydai jį ir taip žinojo. Jis visiems kalbėjo apie Tėvo savybes (Jn 1:​17, 18). Štai hebrajiškojoje Biblijos dalyje rašoma, kad Jehova gailestingas ir atjautus (Iš 34:​5–7). Jėzus padėjo klausytojams tai dar geriau suprasti. Vienoje alegorijoje jis kalbėjo apie tai, kaip tėvas priėmė sugrįžusį sūnų paklydėlį. Jau „iš tolo“ jį pamatė, atbėgo pasitikti, apkabino ir viską atleido. Taip Jėzus nutapė raiškų Jehovos asmenybės paveikslą (Lk 15:​11–32).

10. a) Iš kur žinome, kad Jėzus nori išgarsinti savo Tėvo vardą? (Morkaus 5:19; taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Ką ir mes turime daryti?

¹⁰ O ar Jėzus norėjo, kad jo Tėvą visi vadintų vardu? Be abejo. Kai kurie anų dienų religiniai vadovai galbūt manė, kad tarti Dievo vardą būtų šventvagystė. Jėzui toks prietaringas požiūris buvo nepriimtinas. Jis norėjo, kad Tėvo vardas skambėtų kuo plačiau. Prisimink, pavyzdžiui, epizodą, kai jis išvadavo iš demonų vieną vyrą geraziečių krašte. Tenykščiai persigandę prašė Jėzų keliauti iš ten ir jis pasitraukė (Mk 5:​16, 17). Bet kad Dievo vardas plačiai nuskambėtų, paragino išgydytą vyrą: „Eik namo pas saviškius ir papasakok jiems visa, ką Jehova tau padarė“ (Morkaus 5:19). a To paties Jėzus siekia ir šiandien – kad išgarsintume jo Tėvo vardą po visą žemę (Mt 24:14; 28:​19, 20). Jeigu taip darome, mūsų Karalius Jėzus džiaugiasi.

11. Kokį prašymą Jėzus paminėjo pavyzdinėje maldoje ir kodėl tai svarbu? (Ezechielio 36:23)

¹¹ Mūsų Kūrėjui svarbiausia apreikšti ir apginti savo vardo šventumą. Ne veltui ir Jėzus ragino sekėjus  maldoje prašyti: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mt 6:9). Jehovos vardo šlovei jis padarė daug daugiau nei bet kas kitas visatoje. (Perskaityk Ezechielio 36:23.) Tačiau kai buvo suimtas, kokia nuodėme jį kaltino? Piktžodžiavimu! Neįsivaizduojama, kad Jėzus būtų paniekinęs ar apšmeižęs savo Tėvo šventą vardą. Jam tai pati baisiausia nuodėmė. Kaip tad turėjo slėgti toks kaltinimas! Tikriausiai dėl to Jėzus likus kelioms valandoms iki suėmimo buvo „mirtino sielvarto apimtas“ (Lk 22:​41–44).

12. Kodėl galime sakyti, kad Jėzus labiau nei kas kitas pašlovino savo Tėvo vardą?

¹² Gindamas Jehovos vardą Jėzus ištvėrė kankinimus, užgauliojimus ir šmeižikiškus kaltinimus. Jis žinojo, kad visada buvo Tėvui klusnus ir neturi ko gėdytis (Hbr 12:2). Taip pat kad puolimą prieš jį sukurstė Šėtonas (Lk 22:​2–4; 23:​33, 34). Piktasis siekė palaužti Jėzų, bet nieko nepešė. Dievo Sūnus nenuneigiamai įrodė, kad Šėtonas yra baisus melagis ir kad ištikimi Jehovos tarnai atlaikys net pačius nuožmiausius išmėginimus.

13. Kaip gali pelnyti mūsų Karaliaus palankumą?

¹³ Ar trokšti mūsų Karaliaus palankumo? Aukštink Jehovos vardą, padėk kitiems žmonėms Dievą pažinti. Taip darydamas seksi Jėzaus pėdomis (1 Pt 2:21). Kaip ir jis, džiuginsi Jehovą ir įrodysi, kad jo priešininkas Šėtonas yra niekingas šmeižikas.

PADEDAME GELBĖTI ŽMONES

14, 15. Kas nuostabaus vyksta, kai žmonės sužino tiesą apie Jehovą?

¹⁴ Šlovindami Jehovos vardą padedame gelbėti gyvybes. Kodėl taip sakome? Šėtonas daugeliui yra apakinęs protą (2 Kor 4:4). Jo suklaidinti žmonės tiki visokiais melais:  kad Dievo nėra, kad mes jam svetimi ar nerūpime, kad jis žiaurus ir nusidėjėlius baudžia amžina pragaro ugnimi. Tokiomis apgaulėmis buvo suteršta Jehovos reputacija, todėl žmonės nuo jo atitolo. Stenkimės paneigti Šėtono melus. Skelbkime žmonėms tiesą apie mūsų dangiškąjį Tėvą, aukštinkime jo šventą vardą.

¹⁵ Tiesa labai paveiki. Kai mokome žmones apie Dievą ir padedame jį pažinti, įvyksta kai kas nepaprasto. Šėtono paskleistos netiesos gobtuvas pamažu pašalinamas ir ne vienam atsiveria akys. Jie pamato, kad mūsų Kūrėjas turi beribę galią (Iz 40:26), visada elgiasi teisingai (Įst 32:4) ir išmintingai (Iz 55:9; Rom 11:33). Svarbiausia, įsitikina, kad jis kupinas meilės (1 Jn 4:8). Jehovos asmenybės sužavėti žmonės užmezga su juo artimus santykius ir įgyja viltį tapti jo vaikais ir gyventi amžinai. Kokia didi garbė mums tenka padėti daugeliui susidraugauti su dangiškuoju Tėvu! Jeigu taip darome, „esame Dievo bendradarbiai“ (1 Kor 3:​5, 9).

16. Kaip kai kurie reaguoja sužinoję Dievo vardą? Pateik pavyzdžių.

¹⁶ Kai kurie doraširdžiai žmonės sužinoję, kad Dievas turi vardą, tarsi nubunda. Štai jaunuolė vardu Alija b užaugo musulmonų šeimoje. Bet tėvų religija jos netenkino ir Dievas atrodė tolimas. Viskas pasikeitė, kai mergina pradėjo studijuoti su Jehovos liudytojais. Į Dievą ji pradėjo žiūrėti kaip į draugą. Ypač buvo sukrėsta sužinojusi, kad daugelyje Biblijos vertimų Kūrėjo vardas tiesiog pakeistas titulais, tokiais kaip Viešpats. Diena, kai sužinojo Dievo vardą, jai buvo ypatinga. „Mano geriausias Draugas turi vardą!“ –  sušuko Alija. Štai kaip sesė nusakė, kokį poveikį tai padarė: „Dabar širdy taip ramu. Jaučiuosi išties pakylėta.“ Muzikantas vardu Stivas užaugo konservatyvių judaistų šeimoje. Matydamas religijoje daug veidmainystės, jis nenorėjo turėti su ja nieko bendra. Bet paskui, mirus mamai, draugo pakviestas dalyvavo vienose Jehovos liudytojo vedamose Biblijos studijose. Vyro širdį labai sujaudino žinia, kad Kūrėjas turi vardą. Jis sako: „Nebuvau girdėjęs Dievo vardo.“ Ir priduria: „Tik dabar supratau, kad Dievas yra tikras, kad jis – Asmuo. Buvo aišku, kad įsigijau Draugą.“

17. Kodėl tu nusistatęs ir toliau aukštinti Jehovos vardą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ O kaip tu? Ar tarnyboje garsini Jehovos vardą? Ar skelbi žmonėms tiesą apie Dievą? Jeigu taip, jo šventam vardui teiki šlovę. Tad ir toliau aukštink Jehovos vardą padėdamas žmonėms pažinti savo Kūrėją. Taip prisidėsi prie gyvybes gelbstinčio darbo, seksi mūsų Karaliaus Jėzaus Kristaus pėdomis ir, svarbiausia, pelnysi dangiškojo Tėvo Jehovos malonę. Būk nusistatęs kaip psalmininkas, išreiškęs savo jausmus tokiais žodžiais: „Visą dieną šlovinsiu tave, per amžių amžius girsiu tavo vardą“ (Ps 145:2).