Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 6

CANCIÓN 10 ¡Alabemos a nuestro Dios, Jehová!

«Colgonyxiroʼ laa Jehová»

«Colgonyxiroʼ laa Jehová»

«Lóoto ni nacto xpiin Jehová colgonyxiroʼ láabu, colgonyxiroʼ laa Jehová» (SAL. 113:1).

TEMA

¿Xí razón napno par guiniiny lóono gonyxiroʼno laa nayaa xtuny Jehová guirá ór?

1, 2. ¿Xí ejemplo racné lóono guienno ximod rasac Jehová né guirá galrrascú ni raniʼ buñ de láabu?

 BUNY pensary que toib buñ ni ronladxlo raniʼ mal de looy. Looy nanlo que diti nigolúni, per tipnés buñ rony crer láabu, né ni más feo la, rasaló raibyibu láani stipnés né galrrascú cu raretzni. ¿Ximod nasaclo? Sigory ñoʼlo galrrasaʼ ñony buidy buñ laalo né nasaclo mal ¿ja? (Prov. 22:1).

2 Ejemplo reʼ labúu gacnéni lóono guienno ximod gosac Jehová órni toibtica xiimbu goniʼ galrrascú de láabu né buny buidy laabu. Eva buny crer galrrascú cu, láabu né Adán góc nayaʼyibu. Por ngú guiráno ronyno galkié né raityno (Gén. 3:1-6; Rom. 5:12). Guerr, galgoity né galrrioʼob nacni xtol galrrascú ni bichetz Buñdzab ló lagary sacróyen. Guirá galrrascú cu né guirá ni rac xtolni rasioʼobni Jehová. Per ngú diti rony que guidzuitzbu né tzanébu xian. Xalagary ngú, la Biblia ná que nacsabu «Dios ni rabaladx» (1 Tim. 1:11).

3. ¿Xí privilegio napno?

3 Napno privilegio rodann ni gony defenderno laa Jehová. ¿Ximod? Guisobno mandary reʼ: «Colgonyxiroʼ laa Jehová» (Sal. 113:1). ¿Né ximod rac ngú? Guinino sacró de buñ ni riné laa nayaa cu. ¿Raniiny looy gonylo láani la? Guisuidyno tzón razón ni sachiin lóono gonyxiroʼno laa Dios né guidopy xcalnabanyno.

RAGOʼ NAKITNO XCALNABANY JEHOVÁ

4. Golexa né toib ejemplo xigony rioʼ nakit Jehová órni ronyxiroʼno láabu (láaca bibiʼ retrat).

4 Jehová nac Bixiosno ni noʼ guibá, né láabu rioladxbu gonyxiroʼno laabu (Sal. 119:108). ¿Radudy ngú diitz que Dios ni nap xiroʼgolu galnadip nac xomod buñgudxlio ni nac buñ galkié, ni rayopy gonyxiroʼ stipnés buñ láabu par guisacbu sacró la? Yaca. Par guientzaayno láani, gonyno pensary ló toib nidxigonaʼyen ni rabigax ronoʼ bixios, raguʼuchbu né raibybu bixiosbu: «¡Diti noʼ stoib xomod looy ló guidopynac Gudxlio!». Bixiosbu nigolú rioʼ nakit, né radxinni lainy xcalnabanybu por mod raslooy xiindzapbu xcalrronladx. ¿Xigony? ¿Raquimpabu que cudx xiindzapbu láabu par guisacbu sacró la? Yaca. Nosi nacbu toib bixios mbiox ni rioladx guibiʼ que xiindzapbu ronladx né radudy guixquix láabu. Né láaca nanbu que guirá cualidades cu sagoʼ nakitni xiindzapbu órni niʼsbu. Modcuca Jehová, ni diti noʼ stoib bixios mbiox xomod láabu. Rioʼ nakitbu órni ronyxiroʼno láabu.

Xomodca toib bixios mbiox rioʼ nakit órni xiimbu raslooy balaati ronladx né radudy guixquix láabu, Jehová rioʼ nakit órni ronyxiroʼno laabu. (Bibiʼ párrafo 4).


5. ¿Xí láani raslooyno órni ronyxiroʼno Jehová?

5 Buñdzab goniʼ toib galrrascú ni raguiña lóono. Nábu que ni toib buñgudxlio sony ni ná Jehová né sony defender laa Jehová pal láabu ragoʼbu prueby buñ. Nábu, que guiráno sasianno Jehová pal rasacno que modcu sareʼno ló galnagan (Job 1:9-11; 2:4). Per Job ni diti bisian Dios bislooy que buñdzab rascú. ¿Xí noʼ de lóono? Órni ronyxiroʼno Jehová, láaca raslooyno que Buñdzab diti nap razón. Par tigaagano nacni toib privilegio rodann ni gony defenderno laa Jehová, guisobno láabu né modcu coʼ nakitno xcalnabanybu (Prov. 27:11).

6. ¿Ximod labúu guisuʼno rey David né levitas? (Nehemías 9:5).

6 Guirá ni nadxiʼ Dios rachiinni layibu gonyxiroʼyibu laabu né guidopy xcalnabanyibu. Rey David bicaʼ: «Né guidopynaca sonyxiroʼya Jehová; guirá ni noʼ laʼni sonyxiroʼni laa nayaabu» (Sal. 103:1). David bieen que ni gonyxiroʼ buñ laa Jehová, ngúca láani gonyxiroʼ buñ láabu. Ni guinino de laabu ngúca láani guinino mod nacbu, de cualidades sacróyen ni napbu né guirá cós sacróyen ni bisaʼbu. Par David laa Bixiosbu nac nayaa né goniiny láabu ñonyxiroʼbu Jehová. Goniʼbu que goniiny ñonybu láani né guidopyzobu. Levitas láaca bunyxiroʼyibu Jehová. Gocyibu buñdxo né bidudyibu cuent que diti goyoʼ diitz par nadudyibu alabanzas ni non guicaʼ laa nayaa xtuny Jehová (bíil Nehemías 9:5). ¡Jehová nigolú bibaladxbu órni bicadiagbu alabanzas ni buny levitas né guidopy xcalnabany!

7. ¿Ximod labúu gonyxiroʼno Jehová ló predicación, né ló guirá ni ronyno dzúna dzú?

7 Lóono labúu gonyxiroʼno Jehová órni ranino de láabu né galrronladx né radudyno guixquix. Órni ranino xtiitz Dios, ni rayopyno ngú, que buñ, guioladxyibu guimbuyibu láabu, né gandxiʼyibu Jehová xomod lóono (Sant. 4:8). Nigolú rioladxno guislooyno layibu né la Biblia cualidades sacróyen ni napbu, xomod xcalnadxiʼbu, justicia xtunybu, sabiduría né xcalnadipbu. Stoib mod ni labúu gonyxiroʼno Jehová né coʼ nakitno xcalnabanybu láani ngú guisuʼno mod nacbu (Efes. 5:1). Órni ronyno láani, buñ rabiʼ que gadzé mod nacno de stipnés buñ né ranabdiitzyibu láacayibu xigony (Mat. 5:14-16). Labúu tzoʼ oportunida par cuéxano xigony nacni scú. Né ngú sony que buñ ni natzaay xcalnabany guiniiny guibigax ronoʼ Dios. Órni ronyxiroʼno Jehová de guirá modreʼ, ragoʼ nakitno xcalnabanybu (1 Tim. 2:3, 4).

RAGOʼ NAKITNO XCALNABANY JESÚS

8. ¿Xigony nac Jesús toib galán ejemplo ni bunyxiroʼ laa Jehová?

8 Ló guidopynac universo, yadi stoib ni rimbutzaay Jehová xomod rimbutzaay Xiimbu láabu (Mat. 11:27). Jesús nadxiʼ Bixios né bisiambu toib galán ejemplo de xi radudy diitz gonyxiroʼ buñ laa Jehová (Juan 14:31). Órni goninébu Bixiosbu ti goxin antes ni ñaitybu, ló chop tzónsi diitz goniʼbu guirá dxiin ni bunybu ló Gudxlio: «Naʼ ma bisudi laalo layibu» (Juan 17:26). ¿Ximod bunybu láani?

9. ¿Xí parábola biquiin Jesús par naniʼbu ximod nac Jehová?

9 Jesús diti nosi gochbu buñ que laa Dios ngú Jehová. Buñ judíos maca nanyibu láani. Xalagary ngú, golexabu ximod nac Dios (Juan 1:17, 18). Por ejemplo, ló Escrituras Hebreas rasetlani que Jehová nap galrronladx (Éx. 34:5-7). Per Jesús buñ que nadudyibu cuent ximod nac Dios órni goniʼbu parábola xtuny hijo pródigo. Órni rolno que bixios mbioxhlascu bibiʼ láabu «órni noʼsabu sit», né bixonybu ronoʼ xiimbu, goduʼuchbu né bitudybu scásiʼ ni bunybu, radudyno cuent que Jehová ronladx buñ (Luc. 15:11-32). Jesús gocné buñ par ñenyibu ximod nac Jehová.

10. a) ¿Xigony nanno que Jesús biquiin laa Bixios né que goniiny láabu que stipnés buñ ñony ngúca? (Marcos 5:19; láaca bibiʼ dibuj). b) ¿Xí láani raniiny Jesús gonyno?

10 ¿Goniiny Jesús que stipnés buñ láaca naquiin laa Bixiosbu la? Scú. Sigory tipnés buñ ni gosanir lad religión dzúcu bunyibu pensary que nigolú rasac laa Jehová por ngú diti non naniʼ buñ láani. Per Jesús diti bidudy lagary que pensary cu ni diti sieed ló la Biblia, nacaa láabu par diti naliskiaʼbu laa Bixiosbu. Gonyno pensary órni goleʼbu demony laidy toib buñguieeu lainy gudx gerasenos. Buñ de lagarycu nigolú bidzuiby né dada gonabyibu Jesús nareʼ lagarycu (Mar. 5:16, 17). Per Jesús goniiny que guirá buñ nimbu laa Jehová, por ngú antes ni nareʼbu cu, gochbu buñguieeu cu que diti naniʼbu ni buny Jesús, xalagary ngú ni buny Jehová por láabu (bíil Marcos 5:19). a Né ngúca ni nainy Rey xtunyno Jesús gonyno, guisuidyno laa Jehová a guiránac buñ (Mat. 24:14; 28:19, 20). Órni ronyno láani, ragoʼ nakitno láabu.

Jesús gochbu buñguieeu ni goleʼbu demony laidy que ñaibybu buñ ni buny Jehová por láabu. (Bibiʼ párrafo 10).


11. ¿Xí láani bisuidy Jesús xpiin nasetlaa órni ñonyibu oración? Né, mod ná Ezequiel 36:23, ¿xigony nigolú rasacni?

11 Jesús gon que ni nainy Jehová láani ngú guiaa laabu, ni radudy diitz guiaani de guirá galrrascú ni buny buidy láani. Por ngú bisuidybu xpiimbu ñony oración modreʼ: «Bixiosdo ni noʼ guibá, gac nayaa laalo» (Mat. 6:9). Jesús bieen que ló guidopynac universo yadi stoib cós ni más rasac que ngú (bíil Ezequiel 36:23). Né ló guirá ni bisaʼ Jehová yadi ni toib ni ma buny xomod Jesús par gac nayaa laa Jehová. Ná scú, ¿xigony gonás xi enemigbu láabu? Buñ goniʼ que buny buidybu laa nayaa xtuny Bixiosbu. Par Jesús diti noʼ stoib galkié ni más radudydioʼop que ngú. Né antes ni nanás buñcu láabu, nigolú bioʼobni láabu que buñcu nagaity láabu por galkié cu. Né sigory por ngú, «xcalrrioʼobbu nigolú xiroʼ gocni» (Luc. 22:41-44).

12. ¿Xí láani buny Jesús par buny nayaabu la Bixiosbu?

12 Jesús buny guantary ñonynaa, natzaldaʼ né nagotz buñ falz láabu par ñac nayaa laa Bixiosbu. Gonbu que bisobdiitzbu né diti noʼ xi portín natoybu (Heb. 12:2). Láaca gonbu que ló dzú nagan cu, Buñdzab ngú ni cacaló láabu (Luc. 22:2-4; 23:33, 34). Buñdzab goniiny que Jesús nasian Jehová, per diti gocni scú ¡biañ ñonybu xitcal! Jesús bislooy que Buñdzab rascú né que noʼ buñ ni diti rasian Jehová ná radudyibu ló galnagandaʼ.

13. ¿Xí láani non gonyno par coʼ nakitno xcalnabany Rey xtunyno?

13 ¿Nainy coʼ nakitlo xcalnabany Rey xtunylo, Jesucristo la? Pal nacni scú, bunyxiroʼra laa Jehová né gocné stipnés par ganyibu ximodpa nacbu. Modreʼ casuʼlo Jesús (1 Ped. 2:21). Né xomodca láabu, sagoʼ nakitlo xcalnabany Jehová né saslooylo que xi enemigbu Buñdzab nigolú rascú.

RACNÉNO BUÑ GUILAA

14, 15. ¿Xí cós ni radziguiaʼno rac órni rasuidyno buñ ni nigolú de Jehová?

14 ¿Xigony labúu guinino que órni ronyxiroʼno laa Jehová racnéno buñ guilaa? Buñdzab «bisieg xpensary buñ ni diti rony crer» (2 Cor. 4:4). Por ngú xidal buñ rony crer galrrascú ni raniʼ Buñdzab né ronyibu pensary que diti noʼ Dios, que nigolú sit noʼbu de lóono, que diti rioʼbu galrrasaʼ por lóono o que nigolú malbu né ratudybu buñ mal ló castig por tipzó. Guirá galrrascú cu nosi raquiinni par gony buidyni laa Jehová par diti noʼ chú guibigax ronoʼbu. Per, órni ranino xtiitz Dios né rasuidyno buñ galnigolú de Bixiosno, racaano ló ni ná Buñdzab gony né ronyxiroʼno laa Jehová. ¿Né ximod rarecaani?

15 Galnigolú ni sieed ló la Biblia napni xiroʼ galnadip. Órni rasuidyno buñ chú ngú Jehová né ximod nacbu, rac cós ni radziguiaʼno. Laʼga rareʼyibu de xcalrrascú buñdzab ni bicaa lóoyibu, raxalyibu bisalóyibu né rasaló rabiʼyibu Bixiosno Jehová xomod rabiʼno láabu. Radziguiaʼyibu órni ronyibu pensary balaati galnadip napbu (Is. 40:26). Rasacyibu sacró órni rabiʼyibu rac xinésni (Deut. 32:4). Radziguiaʼyibu ni ranyibu balaati sabiduría napbu (Is. 55:9; Rom. 11:33). Né rialdó xcalnabanyibu órni rasuidyibu que Jehová nac galnadxiʼ (1 Juan 4:8). Órni rabigaxyibu ronoʼ Jehová, rapyibu confianz que labúu guibanyibu tipzó né gacyibu xiin Jehová. ¿Nigolú toib privilegio rodann gacnéno buñ guibigax ronoʼ Jehová ja? Né órni ronyno láani, Jehová rabiʼ lóono xomod ni rony dxiin né láabu (1 Cor. 3:5, 9).

16. Ni gan buñ laa Dios, ¿ximod racnéni buñ? Bisetlaa toib ejemplo.

16 Órni rooyno diitz né buñ de Dios, sigory primer cós ni rasuidyno láabu láani ngú que laabu Jehová. Né pal natzaay xcalnabanybu, ngúsi labúu guitzaʼ mod nabanybu. Por ejemplo, toib mbioxhlas ni laa Alía b goniʼsbu lainy toib famil ni diti góc cristiana. Per diti gosacbu sacró né crenys ni bisuidybu nili gosacbu que goyoʼbu gax de Dios. Per xcalnabanybu bidzaʼ órni gosaló bisuidybu né Testigos. Órni gonbu que ló xidal Biblias buñ bitzaʼ laa Jehová né goloʼ títulos, xomod Señor, diti labúu bunybu crer láani. Ni bimbubu laa Dios bitzaʼni mod bibanybu, gosaló bibiʼbu Jehová xomod ximigbu. Goniʼbu: «¡Noʼ la ximigdxina!». Láabu nábu: «Nigoreʼ ma rasaca sacró. Nacni toib privilegio rodann par naʼ». Steve góc toib músico ni sieed de toib famil judía. Ni bibiʼbu que guirá buñcu diti buny xinésni, bunyni que ma diti ñoladxbu ñoʼbu lad ni toib religión. Per, órni toibtica xfamilbu goity, gosaguelbu ñoʼbu órni toib testigo xtuny Jehová casuidy toib buñ. Ni bisuidybu laa Dios bidxinni lainy xcalnabanybu. Nábu: «Diti goona ximod laa Dios. Ngú primer buelt ni goona que nigolúpa noʼ Dios. Órcu bidudi cuent que bidzela toib ximiga».

17. ¿Xigony raniiny looy gonyxiroʼralo laa Jehová? (Láaca bibiʼ retrat).

17 ¿Órni cayony predicarno o casuidyno buñ raibyno layibu ximod laa Dios né ximod nacbu la? Pal ronyno láani, cayony xiroʼno laabu. Por ngú, diti guiañ gacnélo stipnés buñ par guimbu ximod nac Jehová, né modcu sonyxiroʼno laa nayaabu. Órni gonylo láani, salaalo buñ, sasuʼlo Rey xtunyno Jesucristo, né ni máspa la, sagoʼ nakitlo xcalnabany Bixiosno ni ronladx lóono, Jehová. Né xomodca ni bicaʼ Salmo 145:2, guiráno sanino: «Sonyxiroʼya laalo dada por tipzó».

Ronyxiroʼno laa Jehová órni rasuidyno láani buñ né raslooyno layibu ximod nacbu. (Bibiʼ párrafo 17).

¿XÍ LÁANI NACAPYLO?

  • ¿Xigony ragoʼ nakitno xcalnabany Jehová órni ronyxiroʼno laabu?

  • ¿Xigony ragoʼ nakitno xcalnabany Jesús órni ronyxiroʼno laa Dios?

  • ¿Xigony racnéno guilaa buñ órni ronyxiroʼno laa Dios?

CANCIÓN 2 Tu nombre es Jehová

a Ralooyni Marcos biquiin laa Jehová órni bicaʼbu diitz ni biquiin Jesús. Por ngú cuáni xalagaryni ló Traducción del Nuevo Mundo.

b Tipnésyibu bidzaʼ laa.