1. Kokią gerą nuostatą nuo seno rodo Jehovos tarnai?

 BE ABEJO, savo draugystę su Jehova brangini, panašiai kaip ir kiti jo tarnai šiandien ir praeityje (Ps 104:​33, 34). Daugelis dėl Dievo labai aukojosi. Pavyzdžiui izraelitai, davę nazyro įžadą. Aptarkime, kas buvo nazyrai ir ko iš jų pasimokome.

2. a) Kas buvo nazyrai? (Skaičių 6:​1, 2) b) Kodėl kai kurie izraelitai nuspręsdavo duoti nazyro įžadą?

² Žodis „nazyras“ kilęs iš hebrajiško termino, reiškiančio „paskirtas“, „pasiaukojęs“, „atsiskyręs“. Toks pavadinimas labai tiko izraelitams, kurie nuspręsdavo nemažai ko atsisakyti ir taip parodyti savo atsidavimą Jehovai. Pagal Mozės įstatymą, bet kuris vyras ar moteris galėjo kuriam laikui duoti Jehovai nazyro įžadą. a (Perskaityk Skaičių 6:​1, 2.) Toks asmuo turėdavo laikytis tam tikrų nuostatų, neprivalomų kitiems tautiečiams. Kas paskatindavo žmogų žengti šį žingsnį? Be abejo, didelė meilė Jehovai ir dėkingumas už jo dosnias dovanas (Įst 6:5; 16:17).

3. Kas bendra tarp šiuolaikinių Dievo tarnų ir nazyrų?

³ Potvarkiai dėl nazyro įžado neteko galios, kai Mozės Įstatymą pakeitė „Kristaus įstatymas“ (Gal  6:2; Rom 10:4). Tačiau krikščionys ir šiandien aukojasi dėl Jehovos – visa širdimi, siela, protu ir jėgomis dirba jo pavestą darbą (Mk 12:30). Jie taip pat duoda įžadą – maldoje pasiaukoja tarnauti Jehovai visą gyvenimą. Jį tesėti reiškia visada paklusti Dievo valiai ir nemažai ko atsisakyti. Aptarkime, ko pasimokome iš nazyrų pavyzdžio. Tai padės mums pasiaukojimo įžado laikytis (Mt 16:24). b

BŪK PASIRENGĘS AUKOTIS

4. Ko nazyrai atsisakydavo? (Skaičių 6:​3, 4)

⁴ Perskaityk Skaičių 6:​3, 4. Nazyrai privalėjo susilaikyti nuo svaigiųjų gėrimų, vyno acto, nevalgyti vynuogių ir razinų. Kiti tautiečiai galėjo mėgautis šiomis Dievo dovanomis, įskaitant vyną, kuris „žmogui širdį linksmina“ (Ps 104:​14, 15). O nazyrai savo pačių valia jų atsisakydavo. c

5. Ko ir kodėl atsisakė Madjanas su Marsela?

⁵ Mes taip pat stengdamiesi daugiau nuveikti tarnyboje nemažai ko atsisakome. Štai Madjanas ir Marsela gyveno patogiai, nieko nestokojo. Madjanas turėjo gerai apmokamą darbą, tad jie buvo įsikūrę prabangiame bute. Bet pora nutarė labiau atsidėti Dievo darbui, todėl ėmėsi kai ką pakeisti. „Pradėjome mažinti savo išlaidas, – sako jie. – Persikėlėme į mažesnį būstą, pardavėme automobilį ir nusipirkome motorolerį.“ Madjano ir Marselos niekas nevertė aukotis, jie patys taip nusprendė ir dėl to niekada nesigailėjo. d

6. Kaip šiuolaikiniai krikščionys aukojasi dėl Dievo? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Krikščionys su džiaugsmu aukojasi, kad galėtų daugiau laiko skirti teokratinei veiklai (1 Kor 9:​3–6).  Jehova to daryti neverčia. Ir tai, ko atsisakome, nėra draudžiama. Vieni, pavyzdžiui, išeina iš mėgstamo darbo, parduoda patogius namus ar netgi nusprendžia nebelaikyti augintinio. Kiti nutaria kurį laiką nesituokti arba neturėti vaikų. O kai kurie renkasi tarnybą retai skelbiamoje teritorijoje, net jei tenka gyventi toli nuo artimųjų. Daugelis iš mūsų ryžtingai imasi tokių veiksmų norėdami atiduoti Jehovai geriausia, ką turi. Gali neabejoti, kad Dievui labai brangi kiekviena tavo auka – tiek maža, tiek didelė (Hbr 6:10).

NEBIJOK IŠSISKIRTI IŠ KITŲ

7. Kokių išbandymų nazyrams kartais kildavo? (Skaičių 6:5; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Perskaityk Skaičių 6:5. Nazyrai negalėdavo kirptis plaukų. Tai buvo besąlygiško klusnumo Jehovai ženklas. Per laiką plaukai užaugdavo ilgi ir aplinkiniai tai, aišku, pastebėdavo. Tiems, kas gerbė tautiečio sprendimą tapti nazyru, tai neužkliūdavo. Deja, pasitaikydavo, kad kai kurie į nazyrus imdavo žiūrėti kreivai ar net su panieka. Štai pranašas Amosas savo dienų atsimetėliams perdavė tokį priekaištą nuo Jehovos: „Jūs girdėte nazyrus vynu“ (Am 2:12). Matyt, anie norėjo priversti juos savo įžadą sulaužyti. Kad spaudimui nepasiduotų, nazyrams kartais išties reikėdavo nemažai stiprybės.

8. Ko tave pamoko Benjamino patirtis?

⁸ Jehova ir mums suteiks drąsos, net jei iš prigimties esam drovūs. Taip buvo dešimtmečiam Benjaminui, gyvenančiam Norvegijoje. Mokykloje vyko renginys karo draskomai Ukrainai palaikyti. Vaikai turėjo apsirengti Ukrainos vėliavos spalvų drabužiais ir sudainuoti patriotinę dainą. Benjaminas pasitraukė nuošaliau, kad išvengtų bėdų. Tačiau mokytoja jį pamatė ir garsiai šūktelėjo: „Eik čia ir stok su mumis! Visi tavęs laukia!“ Benjaminas drąsiai priėjo prie mokytojos ir paaiškino: „Aš esu neutralus ir politinėse demonstracijose nedalyvauju.  Daug Jehovos liudytojų net įkalinti už tai, kad atsisako kariauti.“ Mokytoja leido Benjaminui elgtis kaip šis nusprendė. Tačiau klasiokai pradėjo klausinėti, kodėl jis ne su jais. Vaikas taip susijaudino, kad vos nepravirko. Vis dėlto jis klasei drąsiai pakartojo tą patį, ką ir mokytojai. Vėliau tėveliams papasakojo, kad Jehova jam padėjo apginti savo tikėjimą.

9. Ko reikia, kad Jehova mumis džiaugtųsi?

⁹ Kadangi stengiamės klausyti Jehovos, gerokai skiriamės nuo kitų žmonių, pavyzdžiui darbe ar mokykloje. Turime būti drąsūs ir neslėpti, kad esame Jehovos liudytojai. Dauguma moralės normas vis labiau nuvertina, o mes privalome jų ryžtingai laikytis ir be baimės skelbti gerąją žinią (2 Tim 1:8; 3:13). Atmink, kad Jehova džiaugiasi tavimi, jei esi tvirtas ir nesusitapatini su žmonėmis, kurie jam netarnauja (Pat 27:11; Mal 3:18).

JEHOVAI – PIRMENYBĖ

10. Kodėl nazyrams galėjo būti nelengva laikytis priesako, užrašyto Skaičių 6:​6, 7?

¹⁰ Perskaityk Skaičių 6:​6, 7. Nazyrui buvo draudžiama artintis prie numirėlio. Gal neatrodo, kad čia koks didelis suvaržymas. Bet jei mirdavo artimas žmogus, laikytis tokio reikalavimo galėjo būti nelengva. Per laidojimo apeigas žmonėms tekdavo būti šalia mirusiojo (Jn 19:​39, 40; Apd 9:​36–40). O nazyro įžadą davusio asmens galimybės dalyvauti laidotuvėse buvo labai ribotos. Pagalvok, kokio stipraus tikėjimo nazyrui reikėjo, jei mirdavo artimas šeimos narys. Be abejo, Jehova suteikdavo šiems savo atsidavusiems tarnams jėgų ir tvirtybės.

11. Ko krikščionis nepamiršta spręsdamas šeimos reikalus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Mes irgi į pasiaukojimo Jehovai įžadą žiūrime labai rimtai. Jo nuostatų laikomės, pavyzdžiui, spręsdami šeimos reikalus. Kaip ir prisakyta Biblijoje, saviškiais nuoširdžiai  rūpinamės, bet jų norai mums niekada netampa svarbesni už Jehovos valią (Mt 10:​35–37; 1 Tim 5:8). Kartais dėl to tenka iškęsti šeimos narių nemalonę, net priešiškumą.

12. Kokį gerą pavyzdį parodė vyras vardu Aleksandru?

¹² Štai kaip buvo su vyru vardu Aleksandru ir jo žmona Dorina. Pora pradėjo studijuoti Bibliją, bet po metų Dorina nutarė studijas nutraukti. Ji norėjo, kad taip padarytų ir vyras. Šis ramiai ir taktiškai pasakė, kad jas tęs. Dorinai tai nepatiko ir ji norėdama pasiekti savo visaip sutuoktinį spaudė. Aleksandru buvo sunku suprasti, kodėl žmona taip elgiasi. Kartais, girdėdamas Dorinos priekaištus ir barimąsi, net pagalvodavo, gal tikrai geriau viską mesti. Bet jis nepasitraukė nuo Jehovos ir sykiu nuolat stengėsi rodyti meilę bei pagarbą žmonai. Galiausiai jo geras pavyzdys paskatino Doriną atnaujinti Biblijos studijas ir ji tapo Jehovos liudytoja. (Svetainėje jw.org žiūrėk vaizdo siužetą Alexandru ir Dorina Văcar. Meilė kantri ir gera.)

13. Kaip galime parodyti meilę Jehovai ir savo šeimai?

¹³ Jehova nori, kad šeimos būtų laimingos, juk jis yra šeimos įkūrėjas (Ef 3:​14, 15). O laimė priklauso nuo to, ar laikomės jo priesakų. Niekada neabejok, kad Jehova vertina tavo pastangas jį garbinti, rūpintis savo namiškiais ir rodyti jiems meilę bei pagarbą (Rom 12:10).

PALAIKYKIME PASIAUKOJAMĄ DVASIĄ

14. Dėl ko ypač derėtų pagirti bendratikius?

¹⁴ Visi Jehovos garbintojai turi būti pasirengę iš meilės aukotis. Kartais tai nelengva. Kaip galime vienas kitam padėti? Padrąsinamais žodžiais (Job 16:5). Gal tavo bendruomenėje kai kurie stengiasi supaprastinti gyvenimą, kad galėtų daugiau prisidėti prie teokratinės veiklos? Arba jaunuoliai drąsiai laikosi Biblijos principų, net jei išsiskirti iš  bendramokslių nelengva? O gal kai kuriems studijuotojams ar bendratikiams tenka atlaikyti šeimos priešiškumą? Nepraleisk progų pagirti tokius brolius ir seseris už jų pasiaukojamą dvasią ir drąsą (Fm 4, 5, 7).

15. Kokią pagalbą kai kurie bendratikiai teikia visalaikiams tarnams?

¹⁵ Visalaikiams tarnams galbūt galime pasiūlyti praktinę pagalbą (Pat 19:17; Hbr 13:16). Čia gerą pavyzdį parodė viena pagyvenusi sesė iš Šri Lánkos. Kadangi dviem jaunoms pionierėms buvo sunku su pragyvenimu, ji norėjo jas paremti, kad tik nenutrauktų visalaikės tarnybos. Tad kai pensija padidėjo, sesė nutarė dalį atiduoti toms pionierėms ir taip padėti joms susimokėti už ryšio paslaugas. Kokia šaunuolė!

16. Ko mes pasimokome iš nazyrų?

¹⁶ Taigi iš nazyrų galime labai daug pasimokyti. Mozės Įstatymo potvarkiai dėl jų įžado nemažai pasako ir apie patį Dievą. Mūsų dangiškasis Tėvas neabejoja, kad trokštame jam įtikti ir dėl jo aukotis. Jehova gerbia mūsų valios laisvę ir tikisi, jog tarnausime jam iš meilės (Pat 23:​15, 16; Mk 10:​28–30; 1 Jn 4:19). Jis tikrai mato, ką dėl jo aukojame, ir tai labai vertina. Tad ir toliau darbuokimės Jehovos šlovei ir atiduokime jam, kas geriausia.