Habu̱ ma gi tini te hutsʼi

Habu̱ ma dä xiʼi te hutsʼi

¿Gi pädi?

¿Gi pädi?

¿Por hanja rꞌa de nuꞌu̱ yä soldado David hingä myä israelita?

HA RÄ ejército David, hingä gatꞌho myä israelita nuꞌu̱ yä soldado mi pe̱ꞌtsi. Por ejemplo, näꞌä rä soldado mrä thuhu Zélec, näꞌä mrä ammonita, Urías näꞌä mrä hitita, ꞌne Itmá näꞌä mrä moabita (1 Crón. 11:​39, 41, 46). a ꞌNehe, märꞌa yä soldado David myä keretita, myä peletita ꞌne märꞌaa myä guitita. (2 Sam. 15:18). Po̱de yä keretita ꞌne yä peletita, mi ntsitsꞌi ko yä filisteo (Ezeq. 25:16). ꞌNe yä guitita mi ꞌmu̱i ha Gat, nꞌa de nuꞌu̱ yä hnini mi pertenesebi yä filisteo (Jos. 13:​2, 3; 1 Sam. 6:​17, 18).

¿Por hanja David bi yꞌo̱tꞌe yä soldado rꞌa yä ñꞌo̱ho̱ nuꞌu̱ hingä myä israelita? Ngeꞌä David mi pädi xä ñho ge nuꞌu̱ yä soldado nunka ma xä traisionä, nixi nunka ma xä traisionä rä Zi Dada Jeoba. Nꞌa rä mfistꞌofo rä thuhu The New Interpreter’s Dictionary of the Bible enä: «Yä keretita ꞌne yä peletita nunka bi traisionä David nuꞌmu̱ bi thogi yä däta xuñha». ¿Por hanja di pädihu̱ ge mäjuäni näꞌä mängä nunä mfistꞌofo? Rä Mäkä Tꞌofo mää ge nꞌa rä pa, gatꞌho nuꞌu̱ yä ñꞌo̱ho̱ de Israel bi traisionä ꞌne bi bandonä David pa go bi matsꞌi nꞌa rä tsꞌomꞌu̱i jäꞌi mrä thuhu Seba. Pe yä keretita ꞌne yä peletita bi matsꞌi rä rey David pa bi huati näꞌä tsꞌomꞌu̱i jäꞌiꞌä (2 Sam. 20:​1, 2, 7). Mä nꞌa rä pa, nuꞌmu̱ Adonías —nꞌa de nuꞌu̱ yä tꞌu̱ David— huersa go mi ne dä nrey, yä keretita ꞌne yä peletita himbi traisionä David ꞌne bi matsꞌi Salomón pa go geꞌä bi nrey, ngeꞌä nuꞌu̱ mi pädi xä ñho ge mi geꞌä rä bolunta rä Zi Dada Jeoba (1 Rey. 1:​24-27, 38, 39).

Mä nꞌa rä soldado David mrä thuhu Ittái, ꞌnehe hingä mrä israelita, sino mrä guitita. Pe nuni rä soldado nunka bi traisionä rä rey David. Ittái ko mä 600 yä soldado bi umbäbi rä mfatsꞌi David ꞌne nunka bi bandonä ora mä nꞌa rä tꞌu̱ rä rey David mrä thuhu Absalón, bi nju̱tsꞌi kontra rä dada. Absalón chake xa mrä hojäꞌi, ngeꞌä mi ne dä kombense yä jäꞌi de rä hnini Israel pa xä thäki David de gä rey ꞌne go xä thutsꞌiꞌä. Rä rey David bi ꞌñembäbi Ittái ge koꞌmu̱ hingä mrä israelita, himi ja mꞌe̱di xä ntuhni po geꞌä. Pe Ittái bi ꞌñembäbi David: «¡Po rä Zi Dada Jeoba ꞌne po mä rey, dondekiera habu̱ dä ma mä rey, —nuga ri ꞌme̱go— ja ma gä yꞌobu̱ ꞌnehe, hindi mporta ua pa gä te o pa gä tu!» (2 Sam. 15:​6, 18-21).

Ittái nzäntho bi matsꞌi ꞌne nunka bi traisionä David, ngeꞌä mi pädi xä ñho ge rä Zi Dada Jeoba go geꞌä mismo xki hñutsꞌi de gä rey.

Mäske yä keretita, yä peletita, ꞌne yä guitita hingä myä israelita, pe nuyu̱ mi kamfri ge Jeoba mi geꞌä rä Zi Dada xa mäjuäni ꞌne mi pädi ge go geꞌä mismo xki hñutsꞌi David de gä rey. ¿Dä za gi imäjinä te mi senti David ora mi handi ge mi pe̱ꞌtsi rꞌa yä soldado nuꞌu̱ nunka ma xä traisionäbi?

a Ha nꞌa de nuꞌu̱ yä ley bi tꞌumbäbi Moisés ꞌne di tinihu̱ ha Deuteronomio 23:​3-6 mi proibibi yä ammonita ꞌne yä moabita dä yu̱tꞌi habu̱ mri so̱kämbeni rä Zi Dada Jeoba. Po̱de ge ko nunä mhända, yä jäꞌi de märꞌa yä dähni himi tsa dä zo̱ho̱ dä nsiudadano ha Israel, nixi mi tsa dä me̱ꞌtsi gatꞌho nuꞌu̱ yä derecho mi pe̱ꞌtsi yä israelita. Pe rä Zi Dada Jeoba himbi proibibi nuꞌu̱ yä jäꞌi de märꞌa yä dähni dä ma dä ꞌmu̱i ha rä hnini Israel. Dä za gä tinihu̱ mä nꞌa tu̱i rä imformäsio ha rä mfistꞌofo Perspicacia para comprender las Escrituras, habu̱ enä «Ammonitas» ꞌne habu̱ enä «Se casan con israelitas».