1. Kuo mūsų laikai ypatingi?

 GYVENAME nepaprastais laikais. Kasdien matome, kaip pildosi Biblijos pranašystės. Antai „šiaurės karalius“ ir „pietų karalius“ kovoja dėl dominavimo pasaulyje (Dan 11:40). Plačiai kaip niekad žemėje skelbiama geroji naujiena apie Dievo Karalystę ir milijonai žmonių į ją įsiklauso (Iz 60:22; Mt 24:14). Be to, turime užtektinai dvasinio maisto, gauname jį kaip tik „reikiamu metu“ (Mt 24:​45–47).

2. Kuo neabejojame ir ką nuolankiai pripažįstame?

² Jehova padeda savo tarnams vis aiškiau suprasti, kokie įvykiai laukia netolimoje ateityje (Pat 4:18; Dan 2:28). Iki prasidedant didžiajam suspaudimui jis tikrai padės suprasti visa, ko reikia, kad ištikimai atlaikytume sunkumus ir liktume vieningi. Tačiau tenka pripažinti: tam tikrų dalykų apie suspaudimą nežinome. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl mūsų supratimas apie kai kuriuos būsimus įvykius pasikeitė. Tada apžvelgsime, kas apie ateitį ir mūsų dangiškojo Tėvo sprendimus yra žinoma.

 KO NEŽINOME

3. Ką ilgą laiką manėme ir kodėl?

³ Anksčiau teigėme, kad didžiajam suspaudimui prasidėjus bus per vėlu įtikėti Jehovą ir stoti į jo pusę ir kad Armagedono nepergyvens nė vienas, kas neapsisprendė tapti tikrojo Dievo tarnu iki suspaudimo. Taip manėme, nes tvano dienų įvykius laikėme pranašišku įvaizdžiu. Pavyzdžiui, atkreipdavome dėmesį į tai, kad dar prieš prasidedant tvanui Jehova uždarė Nojaus laivo duris. Darėme išvadą, kad ir suspaudimo pradžioje durys į išsigelbėjimą Dievui netarnaujantiems žmonėms bus užvertos (Mt 24:​37–39).

4. Kodėl nėra pagrindo pasakojimą apie tvaną laikyti pranašišku įvaizdžiu?

⁴ Bet ar tikrai turime pagrindą tvano dienų įvykius laikyti pranašišku įvaizdžiu? Neturime, nes Biblijoje taip nerašoma. a Tiesa, Jėzus sakė, kad jam grįžus bus kaip „Nojaus dienomis“. Bet jis nė neužsiminė, kad anų dienų žmonės, įvykiai ir laivo durų uždarymas galėtų turėti kokią nors pranašišką reikšmę. Jėzus tiesiog norėjo, kad iš pasakojimo apie Nojų ir tvaną jo klausytojai kai ko vertingo pasimokytų.

5. a) Ko Nojus prieš tvaną ėmėsi? (Hebrajams 11:7; 1 Petro 3:20) b) Kas mums neįmanoma, lygiai kaip Nojui?

 ⁵ Nojus buvo tvirto tikėjimo žmogus, tad įspėtas apie būsimąjį tvaną iškart ėmėsi statyti laivą. (Perskaityk Hebrajams 11:7; 1 Petro 3:20.) Taip ir tie, kam paskelbiame gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, turėtų susirūpinti (Apd 3:​17–20). Petras pavadino Nojų „teisumo skelbėju“ (2 Pt 2:5). Tačiau ankstesniame straipsnyje jau minėjome, kad nežinia, ar jis mėgino apie būsimą negandą įspėti kiekvieną anuomet gyvenusį žmogų. Šiandien mes išties uoliai dirbame evangelizacijos darbą. Bet kad ir kaip norėtume, iki ateinant pabaigai pranešti gerąją naujieną kiekvienam žemės gyventojui neįstengsime. Kodėl?

6, 7. Kodėl paskelbti gerosios naujienos kiekvienam žmogui nepavyks?

⁶ Prisimink, ką pasakė Jėzus. Anot jo pranašiškų žodžių, geroji naujiena skambės „visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms“ (Mt 24:14). Šiandien tai akivaizdžiai pildosi. Žinia apie Karalystę garsinama daugiau kaip 1000 kalbų, iš mūsų svetainės jw.org ją gali sužinoti diduma pasaulio gyventojų.

⁷ Vis dėlto, Jėzus savo mokiniams pasakė: „Nespėsite apeiti visų Izraelio miestų, iki ateis Žmogaus Sūnus“ (Mt 10:23; 25:​31–33). Panašiai ir šiomis dienomis. Milijonai gyvena šalyse, kur mūsų darbas uždraustas arba stipriai apribotas. Ir kas minutę gimsta šimtai kūdikių. Kaip įmanydami stengiamės pranešti gerąją žinią „visoms tautoms, giminėms, kalboms ir gentims“ (Apr 14:6). Bet peršasi logiška išvada, kad iki ateinant pabaigai ją išgirs ne kiekvienas.

8. Ko apie būsimus Jehovos nuosprendžius nežinome? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁸ Taigi kyla klausimas: kaip bus su tais, kas iki pat didžiojo suspaudimo apie Karalystę nesužinos? Ką Jehova ir jo paskirtas teisėjas Jėzus darys? (Jn 5:​19, 22, 27; Apd 17:31) Kaip skaitome straipsnio teminėje citatoje, Dievas „nenori, kad kuris nors pražūtų“. Jis „trokšta, kad visi atgailautų“ (2 Pt 3:9; 1 Tim 2:4). Turime pripažinti, kad Jehova dar neatskleidė, kaip ketina pasielgti su tokiais žmonėmis. Aišku, jis ir neprivalo informuoti mūsų apie viską, ką yra daręs ar dar darys.

9. Ką Jehova Biblijoje atskleidė?

⁹ Kai kuriuos savo ketinimus Jehova Biblijoje atskleidė. Pavyzdžiui, jis žada sugrąžinti į gyvenimą „neteisiuosius“, neturėjusius galimybės išgirsti gerąją naujieną ir pasikeisti (Apd 24:15; Lk 23:​42, 43). Dėl to kyla ir kitų svarbių klausimų.

10. Kokių dar kyla klausimų?

¹⁰ Ar visi, kas mirs siaučiant didžiojo suspaudimo audroms, pražus amžiams ir nebus prikelti? Biblijoje aiškiai sakoma, kad užkietėję Dievo priešininkai, kuriuos jis su savo dangiškosiomis  pajėgomis nubaus mirtimi per Armagedoną, nebus prikelti (2 Tes 1:​6–10). Bet kaip su tais, kurie neteks gyvybės dėl ligos, senatvės, nelaimingo atsitikimo ar žus nuo kito žmogaus rankos? (Mok 9:11; Zch 14:13) Gal kai kuriuos iš jų Jehova priskirs prie tų „neteisiųjų“, kuriuos naujajame pasaulyje ketina prikelti? Atsakymo į šį klausimą tiesiog nežinome.

KĄ ŽINOME

11. Kokiu pagrindu žmonės bus teisiami?

¹¹ Kai kuriuos dalykus apie ateities įvykius žinome. Pavyzdžiui, kad žmonės bus teisiami pagal tai, kaip elgėsi su Kristaus pateptaisiais broliais (Mt 25:40). Kurie remia pateptuosius ir Kristų, bus priskirti prie avių. Taip pat žinome, kad kai kurie Kristaus broliai prasidėjus suspaudimui tebegyvens žemėje ir į dangų bus paimti tik prieš pat kylant Armagedonui. Kol žemėje yra pateptųjų, doros širdies žmonės vis dar turi galimybę remti juos ir jų veiklą (Mt 25:​31, 32; Apr 12:17). Kodėl tai svarbu suprasti?

12, 13. Kaip kai kuriuos žmones gali paveikti „Didžiosios Babelės“ sunaikinimas? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹² Suspaudimas prasidės nuo puolimo prieš „Didžiąją Babelę“. Tada ne vienas žmogus tikriausiai prisimins, kad Jehovos liudytojai jau seniai apie tą įvykį skelbė. Gal tai paskatins kai kuriuos įtikėti tikrąjį Dievą? (Apr 17:5; Ez 33:33)

¹³ Tai būtų panašu į įvykius Mozės dienomis. Atmink, kad su izraelitais iš Egipto „išėjo ir daugybė kitataučių“. Kai kurie iš jų matydami, kaip šalį viena po kitos alina Mozės paskelbtos dešimt bausmių, regis, pradėjo susivokti, kad jos yra nuo tikrojo Dievo (Iš 12:38). Tad jeigu ir  po Babelės sunaikinimo vyktų kas nors panašaus, nejaugi apmaudautume, kad žmonės stoja į mūsų pusę? Aišku, ne! Trokštame būti kaip mūsų dangiškasis Tėvas, „Dievas gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ b (Iš 34:6).

14, 15. Ar ateities perspektyvą lemia tai, kada žmogus mirė ar kur gyvena? Paaiškink plačiau. (Psalmyno 33:​4, 5)

¹⁴ Kai kurie apie savo giminaitį kartais pasako: „Geriau jau jis mirtų iki suspaudimo. Tada daugiau vilties, kad bus prikeltas.“ Tokie pamąstymai padiktuoti kilnių motyvų. Tačiau asmens ateitis priklauso ne nuo to, kada jis miršta. Jehova yra tobulas „visos žemės Teisėjas“ (Pr 18:25). Jis niekada neklysta, visi jo nuosprendžiai teisingi. (Perskaityk Psalmyno 33:​4, 5.)

¹⁵ Taip pat protinga manyti, kad ateities perspektyvų žmogus nepraras vien dėl to, kur jis gyvena. Milijonai gyvena šalyse, kuriose nėra galimybės išgirsti Karalystės žinią. Neįsivaizduojama, kad Jehova automatiškai priskirtų juos prie „ožkų“ (Mt 25:46). Visos žemės Teisėjui tie asmenys rūpi netgi labiau nei mums. Nežinome, kaip Jehova pakreips  įvykius per didįjį suspaudimą. Galbūt kai kuriems iš tų žmonių dar bus galimybė pažinti Jehovą, jį įtikėti ir stoti jo pusėn, kai jis apreikš savo šlovę visų tautų akyse (Ez 38:16).

16. Ką iš Biblijos mokymų žinome apie Jehovą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Iš Biblijos mokymų suprantame, kaip Jehova brangina žmogaus gyvybę. Jis net atidavė savo Sūnų, kad visi turėtume galimybę gyventi amžinai (Jn 3:16). Jaučiame, kaip švelniai Jehova mumis rūpinasi (Iz 49:15). Jis žino kiekvieno mūsų vardą ir taip gerai mus pažįsta, kad net iš mirties gali prikelti visiškai tokius, kokie buvome – su tokiomis pat savybėmis, asmenine patirtimi ir prisiminimais (Mt 10:​29–31). Be jokių abejonių, dangiškojo Tėvo sprendimas kiekvienu atveju bus teisingas, gailestingas ir tobulai pasvertas (Jok 2:13).

17. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Geriau suprasdami šiuos klausimus matome, kad šiandien skelbimo darbas itin svarbus. Kodėl taip sakome? Ir kas mus motyvuoja toliau garsinti gerąją naujieną? Tai išsamiai aptarsime kitame straipsnyje.