Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 20

CANCIÓN 67 “Predica la palabra”

Diti guiañ guinino xtiitz Dios por galnadxiʼ

Diti guiañ guinino xtiitz Dios por galnadxiʼ

«Primer non gac predicar diitz sacró ló guidopynac gudxlio» (MAR. 13:10).

TEMA

¿Ximod rachiin galnadxiʼ lóono par guinino xtiitz Dios né gan né guidopy xcalnabanyno?

1. ¿Xí bisuidyno ló reunión anual íz 2023?

 ¡NIGOLÚ sacróyen góc reunión anual íz 2023! a Cu birexa xigony bidzaʼ mod rienno tipnés cós ni ronyno crer né tipnés anunys de predicación. Por ejemplo, golexani que tipnés buñ sigory labúu tzoʼyibu xilad Jehová dada después ni guinitló Babilonia la Grande. Láaca gochyibu lóono que de goló noviembre íz 2023, ma diti non gonycuentno guirá dxiin ni bunyno ló predicación. ¿Radudy guirá ndeʼ diitz que ni guinino xtiitz Dios ma diti tampa rasacni né diti nimaca gonyno láani xomod nírcu la? ¡Yaca!

2. ¿Xigony tigaaga dzú ni radudy más rasac que nimaca guinino xtiitz Dios? (Marcos 13:10).

2 Conforma radudy tigaaga dzú, más rasac que nimaca guinino xtiitz Dios. ¿Xigony? Portín cadopy tiemp. Gonyno pensary ló ni goniʼ Jesús mod ñac predicación ló dzú ni ma guidubylagaʼ, mod ná Marcos 13:10 (bíil láani). Né ló Mateo, Jesús goniʼ que diitz sacró ñac predicarni ló guidopynac Gudxlio antes ni nadxin «fin» (Mat. 24:14). Diitz reʼ radudyni diitz órni guinitló por tipzó xcudxliogox Buñdzab. Jehová ma nan «dzú né ór» ni gac cós ni ma goniʼbu (Mat. 24:36; 25:13; Hech. 1:7). Né tigaaga dzú ni radudy, riaʼach toib dzú (Rom. 13:11). Laʼga yása guidxin fin, non guinino xtiitz Dios.

3. ¿Xigony rony predicarno?

3 Noʼ toib cós ni rasac ni guiráno non guinabdiitzno: ¿xigony rony predicarno diitz sacró? Ló chop tzónsi diitz, por galnadxiʼ. Órni ranino xtiitz Dios, raslooyno que nadxiʼno diitz sacró, nadxiʼno buñ, né ni máspa la, nadxiʼno Jehová né laabu. Guisuidytzayno tigaaga puntos reʼ.

RANINO XTIITZ DIOS PORTÍN NADXIʼNO DIITZ SACRÓ

4. ¿Xí ronyno órni racadiagno toib notísy sacró?

4 Buny pensary ló último buelt ni goyoʼ ni bidudy toib notísy sacró looy. Pentzi goyoʼ ni góoch looy que toibtica xfamilo gop badaʼ o goyoʼ ni bidudy toib dxiin looy ni ma xidzú cayopylo. ¿Ximod gosaclo? Sigory nigolú bibaladxlo, né goniiny ñaibylo láani xfamilo né ximiglo. ¿Ngúca gosaclolo órni bicadiaglo notísy ni más galán ni toib buñ labúu guicadiag: diitz sacró de Gobierno Xtuny Dios ja?

5. ¿Ximod gosaclo órni bisuidylo ni ná la Biblia? (Láaca bibiʼ retrat).

5 Láaca buny pensary ximod gosaclo órni bisuidylo ni ná la Biblia. Lad cós ni bisuidylo, bisuidylo que Jehová nadxiʼ looy, que raniiny láabu tzoʼlo lad xfamilbu ni rony adorar láabu, que ma bidudybu xtiitzbu guinitlóbu guirá yoʼob né galrrioʼob ni noʼ, né que ló Gudxlio copy salísbu buñ ni ronladxlo ni ma goity (Mar. 10:29, 30; Juan 5:28, 29; Rom. 8:38, 39; Apoc. 21:3, 4). Guirá galnigolú cu bidxinni lainy xcalnabanylo (Luc. 24:32). Gosaló gondxiʼlo galrrasuidy ni rasac ni bisuidylo né goniiny ñaibylo láani guiránac buñ (bitzak láani né ni ná Jeremías 20:9).

Órni bisuidyno galnigolú ni sieed ló la Biblia, nigolú goniiny lóono ñaibyno láani guiránac buñ. (Bibiʼ párrafo 5).


6. ¿Xí rasuidylo de experiencia xtuny Ernest né Rose?

6 Guibiʼno ni gosaclóo toib hermano ni laa Ernest. b Láabu nábu que dzú gopbu 10 íz, goity bixiosbu. Né rasetlabu: «Gonabdiidza naʼ: ¿Seebu guibá o ma binitlóbu por tipzó la? Gopa envidy guirá mbiox ni nabanysa bixios né xinaʼ». Láabu goyeebu ro baʼ guirá dzú, bixixipbu nisló xpaʼ bixiosbu né gochbu Jehová: «Dios, ranaba looy, raquiin gaana pu noʼ bixiosa». Dzú gopbu midid 27 íz, goyoʼ ni góoch láabu nasuidybu ni ná la Biblia, né láabu nimaca gosaguelbu. Nigolú bidziguiaʼbu órni gonbu que buñ ni ma goity ma diti nanyibu xitcal, nacni suusi natiasyibu, né que la Biblia radudy xtiitz que siás buñ (Ecl. 9:5, 10; Hech. 24:15). Labúu bidzelbu galrracapy xtuny galrranabdiitz ni goloʼ láabu ló galrrasaʼ por xidal íz. Nigolú goyoʼ nakitbu por guirá galnigolú ni sieed ló la Biblia ni bisuidybu. Tzeelbu, Rose, gosaló bisuidy la Biblia toibsi né láabu né láaca nigolú bioladxbu ni bisuidybu. Después, ló íz 1978, guiropcayibu goyonisyibu. Né gan goniʼyibu ni ronyibu crer né xfamilyibu, ximigyibu né guirá buñ ni naniiny nacadiag layibu. Nigoreʼ Ernest né Rose ma gocnéyibu más de 70 buñ nimbu Jehová né ñonis.

7. ¿Xí láani sac pal nadxiʼno né guidopy xcalnabanyno xcalrrasuidy la Biblia? (Lucas 6:45).

7 Pal nadxiʼno né guidopy xcalnabanyno galrrasuidy xtuny la Biblia, roʼno saniiny guiniʼ de láani (bíil Lucas 6:45). Rasacno xomod gosac xpiin Jesús ló siglo primero ni goniʼ: «Diti siañ sanido ni ma bibiʼdo né ni ma bicadiagdo» (Hech. 4:20). Ma nadxiʼno galnigolú, por ngú nainy gaibyno láani guirá buñ.

RANINO XTIITZ DIOS PORTÍN NADXIʼNO BUÑ

8. ¿Xí láani rachiin lóono par gaibyno buñ diitz sacró? (Bibiʼ cuadriyen ni laa « Gondxiʼ buñ: Né bisuidy layibu»; láaca bibiʼ retrat).

8 Xomodca Jehová né Jesús, nadxiʼno buñ (Prov. 8:31; Juan 3:16). Ronladxno buñ ni diti nap esperanza né diti rimbu Dios (Efes. 2:12). Labúu guinino que cayaity cabanyibu ló galnagan, né lóono napno ni labúu guilaa layibu: diitz sacró de Gobierno xtuny Dios. Galnadxiʼ né galrronladx rachiinni lóono gonyno rutirigaʼlni par guicadiagyibu xtiitz Dios. Nacni toib cós ni rasac ni labúu guidudy esperanza layibu, ni gacné layibu tzoʼ nakityibu ló naareʼ, né radudyni oportunida layibu par gapyibu «galnabany ni merpa nac galnabany», galnabany tipzó ló Gudxlio copy (1 Tim. 6:19).

Galnadxiʼ né galrronladx rachiinni lóono gonyno rutirigaʼlni par guicadiagyibu xtiitz Dios. (Bibiʼ párrafo 8).


9. ¿Xí abís radudyno buñ, né xigony? (Ezequiel 33:7, 8).

9 Galnadxiʼ láaca rachiinni lóono guidudyno abís buñ que mápa mer guidxin fin xtuny gudxliogoxreʼ (bíil Ezequiel 33:7, 8). Rasac nabanno órni rabiʼno que buñ de territorio xtunyno né xfamilno ni diti nac Testigos nabanyibu sin guidudyibu cuent ni ma cabigax fin. Mateo 24:21 ná que «sioʼ gran tribulación» né que «desde dzú goyaʼ gudxlio né dada por nagais dipa ma goyoʼ tribulación declascu, né dipa sioʼ dzú sácni stoib». Nainy lóono ganyibu xi ni gac órni gac juzgar buñ: primer sanitló guirá religión falz né después, ló Armagedón, sanitló xcudxliogox Buñdzab (Apoc. 16:14, 16; 17:16, 17; 19:11, 19, 20). Ranabno Jehová que guirá buñ ni labúu gony láani guicadiag né guisaguel gony xchiimbu toibsi né lóono nigoreʼ. Per ¿xí sac né buñ ni nigoreʼ diti cagoʼ cuent abís ni radudyno layibu, xomod xfamilno?

10. ¿Xigony nigolú rasac nimaca guidudyrano abís buñ?

10 Xomod bisuidyno ló artículo ni godudy, ralooyni Jehová labúu coʼbu guicbu guilaabu buñ ni guitzaʼ mod rony pensary órni guibiʼyibu guinitló Babilonia la Grande. Ni labúu gac ndeʼ, racnéni lóono guientzaayno xigony nigolú rasac que nimaca guidudyno abís buñ. ¿Xigony? Gonyno pensary ló ndeʼ: ni raibyno layibu nigoreʼ, pentzi ngú ni guisetnaladxbu ló dzú ni sietra (bitzak láani né ni ná Ezequiel 33:33). Pentzi guisetnaladxyibu abís ni bidudyno layibu né coʼyibu guicyibu gonyibu xchiin Jehová toibsi né lóono antes ni tudy xorni. Xomod buñguieeu ni gon press lainy gudx Filipos nosi cuacuent galnigolú órni godudy toib xo rodann, pentzi noʼ buñ ni diti racacuent láani nigoreʼ, per sonybu láani órni guinitló Babilonia la Grande ni nac xomod «xo rodann» cu, guisis gudxlio (Hech. 16:25-34).

RANINO XTIITZ DIOS PORTÍN NADXIʼNO JEHOVÁ NÉ LAABU

11. ¿Ximod ronyxiroʼno, rasanadxno né radudyno galnadip Jehová? (Apocalipsis 4:11; láaca bibiʼ retrat).

11 Razón ni más rasac por ni ranino xtiitz Dios, láani ngú, galnadxiʼ ni rasacno por Jehová né por laa nayaabu. Rabiʼno predicación xomod toib mod ni gonyxiroʼno Dios ni nadxiʼno. Noʼno de acuerdo que Jehová ngú non gonyxiroʼno, guisanadxno né guicaʼ galnadip (bíil Apocalipsis 4:11). ¿Ximod ronyxiroʼno né rasanadxno láabu? Órni raibyno buñ né prueby que Jehová bisaʼ guiráxadit cós né bidudy galnabany lóono. ¿Né ximod radudyno xcalnadipno láabu? Radudyno xcalnadipno láabu órni raquiinno xtiempno, xfuersno né ni napno par guinino xtiitzbu dada ro labúuni lóono (Mat. 6:33; Luc. 13:24; Col. 3:23). Ló chop tzónsi diitz, nigolú rioladxno guinino de Dios ni nadxiʼno. Per láaca nainy guinino de laabu né ni radudyni diitz. ¿Xigony?

Radudyno xcalnadipno Jehová órni raquiinno xtiempno, xfuersno né ni napno par guinino xtiitzbu dada ro labúuni lóono. (Bibiʼ párrafo 11).


12. ¿Ximod racnéno gac nayaa laa Jehová órni rony predicarno?

12 Nadxiʼno Jehová, por ngú nainy gony nayaano laabu (Mat. 6:9). Ló stoib diitz, nainy gacnéno par guiá laabu de guirá xcalrrascú Buñdzab (Gén. 3:1-5; Job 2:4; Juan 8:44). Por ngú, ló predicación raniiny lóono gony defenderno laa Jehová né gaibyno galnigolú de láabu a guirá buñ ni guiniiny guicadiag. Nainy lóono que guiránac buñ ni noʼ ló Gudxlio gan que cualidad xtunybu ni rareʼ loguiaʼ, láani ngú galnadxiʼ, que xinésni rony mandarybu né que Gobierno xtunybu mápa mer guinitlóni galrrioʼob né sonyni que buñ tzoʼ nakit né guiguaʼ sacró (Sal. 37:10, 11, 29; 1 Juan 4:8). Órni ronyno guirá ndeʼ, racnéno par gac nayaa laa Jehová. Láaca, rioʼ nakitno por ni nanno que cayonyno xchiinno xomod testigos xtunybu. ¿Xigony ranino ndeʼ?

13. ¿Xigony rasacno que toib privilegio láani gac laano testigos xtuny Jehová? (Isaías 43:10-12).

13 Jehová ma golú lóono par gacno testigos xtunybu (bíil Isaías 43:10-12). Ma de goló chop tzón íz, Tidxó buñ ni nap xiroʼ Galnan goniʼ ló toib guiich: «Diti noʼ stoib privilegio rodann xomod ni gac laano testigos xtuny Jehová». c Guisetlano toib ejemplo. Gonyno pensary que noʼno nisló toib juez portín goyoʼ ni goniʼ que bunyno toib cós mal, né raquiinno que toib buñ guiniʼ par gacné lóono. Sigory nayopyno toib buñ ni rimbutzaayno, ni napno confianz né ni stipnés raniʼ sacró de láabu, par guisac ni guiniʼbu. Jehová ma golú lóono par guinino que nosi láabu nac Dios ni nigolú, portín rimbutzayibu né napbu confianz lóono. Par lóono toib privilegio rodann láani ni nacno Testigos xtunybu, por ngú diti ratudyno ni toib oportunida par gaibyno buñ ximod laabu né par guislooyno que diti nigolú guirá cós falz ni raniʼ buñ de láabu. Modcu rony cumplirno né dxiin ni napno: gacno testigos xtuny Jehová (Sal. 83:18; Rom. 10:13-15).

DITI SIAÑ GUININO XTIITZ DIOS DADA ÓRNI GUIDXIN FIN

14. ¿Xí tiemp ni radziguiaʼ buñ cabés lóono?

14 ¡Sietra tiemp ni guidziguiaʼno! Raniiny lóono que né xcalnasác Jehová, tzoʼra más buñ ni guicacuent galnigolú antes ni guisaló gran tribulación. Per, láaca, rabaladxno que ló gran tribulación, tiemp ni más nagan ni tudy buñgudxlio, tzoʼ buñ ni guisian xcudxliogox Buñdzab né gonyxiroʼ Jehová toibsi né lóono (Hech. 13:48).

15, 16. ¿Xí láani diti guiañ gonyno, né dada pu dzú?

15 Laʼga guidxin dzúcu, noʼ toib dxiin ni non gonyno. Napno privilegio de gacnéno ló toib dxiin ni diti ma goyoʼ stoib xomod láani de goló noʼ Gudxlio, guinino diitz sacró de Gobierno xtuny Dios. Né guidudyno abís buñ que mápa mer guinitló xcudxliogox Buñdzab. Órni guidxin dzú ni gac juzgar buñ, sadudyibu cuent que guirá ni gonino bieedni de Jehová (Ezeq. 38:23).

16 Por ngú, ¿xí ma goloʼno guicno gonyno? Nadxiʼno diitz sacró, buñ, per ni máspa la, nadxiʼno Jehová né laabu, por ngú diti guiañ guinino xtiitz Dios né gan dada órni Jehová guiniʼ: «¡Ma reʼti biloxni!».

CANCIÓN 54 “Este es el camino”

a Reunión anual gocni 7 de octubre íz 2023 lainy salón ro rac samblia de Testigos xtuny Jehová de Newburgh, lainy gudx Nueva York (Estados Unidos). Después, programacu bireʼni ló JW Broadcasting® ló chop midid, midid toib bireʼni ló beʼo noviembre íz 2023 né midid chop ló beʼo enero íz 2024.

b Bibiʼ artículo ni laa «La Biblia bitzaʼ mod bibanyibu: Bidziguiaʼya ximod nayadit racapy la Biblia galrranabdiitz ni rony buñ», ni bireʼ ló Guiich ni Caniʼ 1 de febrero íz 2015.