Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 24

CANCIÓN 24 Subamos a la montaña de Jehová

Guiaʼanno lainy yoʼ lairy xtuny Jehová por tipzó

Guiaʼanno lainy yoʼ lairy xtuny Jehová por tipzó

«Jehová, ¿chú labúu tzoʼ lainy yoʼ lairy ni naplo?» (SAL. 15:1).

TEMA

¿Xí ranab Jehová lóono par gacrano ximigbu né ximod nainy láabu guidzakno ximigbu?

1. ¿Xí racné Salmo 15:1-5 gonyno?

 LÓ ARTÍCULO ni godudy, bisuidyno que xpiin Jehová ni ma goyonis labúu tzoʼyibu lainy yoʼ lairy simbólica xtunybu pal radzaktzayibu Jehová. Per ¿ximod labúu guidzaktzayno Jehová? Salmo 15 racapy láani, portín rasetlani tipnés lesiony ni racné lóono guibigaxno Dios (bíil Salmo 15:1-5).

2. ¿Ló xí láani buny pensary David órni bisetlabu yoʼ lairy xtuny Jehová?

2 Salmo 15 rasalóni modreʼ: «Jehová, ¿chú labúu tzoʼ lainy yoʼ lairy ni naplo? ¿Chú labúu cués ló dainy nayaa ni naplo?» (Sal. 15:1). Órni salmista David goniʼbu «yoʼ lairy» xtuny Jehová, sigory bunybu pensary ló tabernáculo, ni goyoʼ lainy Gabaón por tidxó tiemp. David láaca rasetlaa «dainy nayaa» xtuny Dios, pentzi bidudybu diitz Sion, lainy Jerusalén. Lagarycu ni goyoʼ midid chii kilómetros niis lad sur de Gabaón, David bunytzaay toib yoʼ lairy par nagoʼbu arca xtuny acuerdo dada órni ma labúu ñaʼ toib lagary ni ñoʼ xidal íz (2 Sam. 6:17).

3. ¿Xigony non guisac Salmo 15 par lóono? (Láaca bibiʼ dibuj).

3 Nigolú, casi guirá israelitas dipa labúu bunyibu dxiin lainy tabernáculo, nili labúu goyoʼyibu lainy yoʼ lairy ro goyoʼ arca xtuny acuerdo. Per guirá xpiin Jehová ni diti rasian láabu, labúu ñoʼ lainy yoʼ lairy simbólica xtunybu pal nadzaktzayibu Jehová. Né ngú ni nainy guiráno. Salmo 15, rasetlaa tipnés cualidades ni non gapno par gacrano ximig Jehová.

Israelitas ni bibany ló xtzú David, diti gosac naganyibu ñenyibu ni tzoʼ buñ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová. (Bibiʼ párrafo 3).


GACNO BUÑ NI DITI NAP DOOL NÉ GONYNO XINÉSNI

4. ¿Ximod nanno que diti nosi raquiin tzonisno par guicacuent Jehová lóono? (Isaías 48:1).

4 Salmo 15:2 rasetlani ximig Dios xomod «buñ ni diti nap dool» né «buñ ni rony xinésni». Diitz ni ditini rony radudyni diitz gony buñ láani guirá ór. Per, ¿labúu gacno «buñ ni diti nap dool» la? Labúu. Ná guiráno nacno buñ galkié; Jehová labúu sabiʼ lóono xomod buñ ni diti nap dool pal ronyno rutirigaʼlni lóono par guisobno láabu. Órni rac dedicarno Dios né rionisno, laʼra casalóno ngú. Guisetnaladxno que, ló dzú ni see, diti gocladxni nosi ñacyibu israelita par ñoʼyibu lainy yoʼ lairy xtuny Jehová. Tipnésyibu goniʼyibu laa Dios, ná diti bunyibu láani né guidopy xcalnabanyibu nili bunyibu xinésni (bíil Isaías 48:1). Ni nigolú buny láani né guidopy xcalnabany, non nasuidy ni rony mandary Dios né ñony cumplir láani. Ngúca rac ló naareʼ: par guicacuent Dios lóono, diti nosi racladxni tzonisno né tzoʼno lainy xcudxbu. Non gacno buñ ni «rony xinésni». ¿Né xí raguiña gonyno xinésni?

5. ¿Xí radudy diitz par Jehová gacno buñ ni diti nap dool né gonyno xinésni?

5 Par Jehová, «buñ ni diti nap dool» né «rony xinésni» diti nosi riee reunión guirá xomal (1 Sam. 15:22). Lóono ni nacno cristianos, non gonyno rutirigaʼlni lóono par guisobno Dios, ló guirá ni ronyno, dada órni noʼno toibno (Prov. 3:6; Ecl. 12:13, 14). Nigolú rasac guisobno Jehová dada ló cós ni ralooyni diti rasac. Órni ronyno ngú, raslooyno que nadxiʼno láabu, né sonladxbu lóono (Juan 14:23; 1 Juan 5:3).

6. Mod ná Hebreos 6:10-12, ¿xigony ni diti bisianno Jehová antes, diti rigaʼlni par tzoʼrano lainy yoʼ lairy xtunybu?

6 Par Jehová rasacgoluʼ guirá ni ma bunyno por láabu. Per ni diti bisianno láabu antes, diti rigaʼlni par tzoʼrano lainy yoʼ lairy xtuny Jehová, mod rareʼ loguiaʼ ló Hebreos 6:10-12 (bíil láani). Ná Jehová diti rialadx ni toib cós tzaay ni ma bunyno, nainy láabu gonyrano xchiimbu né guidopy xcalnabanyno «dada órni guidxin fin». «Pal diti rareʼganno», sacno ximigbu por tipzó (Gál. 6:9).

GUININO NI NIGOLÚ LAINY XCALNABANYNO

7. ¿Xí radudy diitz guinino ni nigolú lainy xcalnabanyno?

7 Salmo 15:2 náni que buñ ni Jehová raruʼ par tzoʼ lainy yoʼ lairy xtunybu nacyibu buñ ni «raniʼ nigolú lainy xcalnabany». Ndeʼ diti nosi radudyni diitz diti guiscuʼno. Nainy láabu guinino ni nigolú ló guirá cós (Heb. 13:18). Ndeʼ nigolú rasac, «portín Jehová rianladxbu buñ mal, per radzaktzaybu buñ ni rony xinésni» (Prov. 3:32).

8. ¿Xí cós mal diti non gonyno?

8 «Buñ ni raniʼ nigolú lainy xcalnabany» diti ronybu suusi nasobbu leyes xtuny Dios órni noʼbu lad buñ né órni noʼbu toibbu ma diti rasobbu láani (Is. 29:13). Pal ñonyno ngú, naslooyno que nacno buñ mal, né diti nainy gonyno ngú. ¿Ximod labúu ñab buñ ló tramp cu? Pentzi labúu salóbu ñonybu pensary pal láani ngú ni rony mandary Jehová (Sant. 1:5-8). Ma diti nasobbu ni ná Jehová ló tipnés cós ni ralooyni diti rasac. Después, pal nabiʼbu que diti gócbu xitcal por cós mal ni bunybu, ñapbu balory né ñonybu galkié rodann. Né modcu, adoración ni radudybu Jehová ma diti noʼ pu raquiinni (Ecl. 8:11). Per lóono diti nainy gonyno ngú, xalagary ngú, nainy guinino ni nigolú ló guirá cós.

9. ¿Xí rasuidyni lóono ni góc órni Jesús bimbu Natanael? (Láaca bibiʼ dibuj).

9 Ni gapno toib galnabany natzaay nigolú rasacni, né nanno láani, por ni góc dzú ni Jesús bimbu Natanael. Órni Felipe goynébu ximigbu Natanael par nimbubu Jesús, góc toib cós ni radziguiaʼ buñ. Ná Jesús dipa ma bibiʼbu Natanael, goniʼbu ndeʼ: «Colguibiʼ, ndeʼ nac toib israelita ni diti rascú» (Juan 1:47). Jesús gon que stipnés xpiimbu goniʼ ni nigolú, per bibiʼbu que Natanael nigolú gop cualidad reʼ. Natanael góc buñ galkié xomodca lóono, gócbu xomodca nacbu né diti biscúbu. Jesús bidziguiaʼ mod gócbu né buny felicitarbu Natanael. ¡Toib privilegio rodann naniʼ Jesús ngúca de lóono!

Órni Felipe goynébu Natanael par nimbubu Jesús, Jesús goniʼ que Natanael diti biscú. ¿Labúu guiniʼbu ngúca de lóono la? (Bibiʼ párrafo 9).


10. ¿Xigony non gony mandaryno lochno? (Santiago 1:26).

10 Casi guirá requisitos ni ritlaa ló Salmo 15 radzakni né mod ragobiono stipnés. Salmo 15:3 náni que buñ ni Jehová racacuent lainy yoʼ lairy xtuny «diti ragotzbu falz stipnés, diti ronybu mal saʼbu né diti rony buidybu laa guirá ximigbu». Pal nanino mal de stipnés, diti nosi ñonynano layibu, láaca diti labúu ñoʼno lainy yoʼ lairy xtuny Jehová (bíil Santiago 1:26).

11. ¿Xí radudy diitz guigotz buñ falz stipnés, né xí láani rac órni toib buñ ragotz falz stipnés né diti rac arrepentirbu?

11 Salmista bisetlaa ni ragotz buñ falz stipnés. ¿Xí radudyni diitz? Radudyni diitz nompa guinino toib cós ni diti nigolú de buñ par gony buidyno laabu. Buñ ni ragotz falz stipnés né diti rac arrepentir, rareʼyibu de congregación (Jer. 17:10).

12, 13. ¿Pú ór labúu ñony buidyno laa ximigno ná diti nainy lóono? (Láaca bibiʼ retrat).

12 Salmo 15:3 láaca raibyni lóono que buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová «diti ronybu mal saʼbu né diti rony buidybu laa guirá ximigbu». ¿Ximod labúu ñony buidyno laa ximigno?

13 Sin guiniiny lóono, labúu nanino galrrascú de xhermanno órni ranino cós mal de láabu. Gonyno pensary ló guirá ndeʼ: 1) toib hermana ma diti nac precursora, 2) toib galtzeʼel rareʼ de Betel o 3) radudy anunys que toib hermano ma diti nacbu anciano o siervo ministerial. ¿Non ñonyno pensary xí láani bunybu né ñaibyno láani stipnés buñ la? Diti nanno xipa góc. Né guisetnaladxno que buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová «diti ronybu mal saʼbu né diti rony buidybu laa guirá ximigbu».

Diti nagan guinino mal de stipnés né dada guigotzno falz layibu. (Bibiʼ párrafos 12 né 13).


GAPNO RESPET BUÑ NI RADZUIBY A JEHOVÁ

14. ¿Ximod nan buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová que toib «buñ diti noʼ pu raquiin» né non cueʼbu buñcu tiplad?

14 Salmo 15:4 ná que ximig Jehová rabeʼ «tiplad buñ ni diti noʼ pu raquiin». Per ¿ximod nanno pal toib «buñ diti noʼ pu raquiin»? Nacno buñ galkié, por ngú diti labúu gapno confianz mod ronyno pensary. ¿Xigony? Portín, por mod nac buñ, labúu guioladxno guidzakno tipnés né stipnés labúu guitzuitz lóono. Por ngú, non cueʼno tiplad nosi buñ ni Jehová ná que diti raquiin (1 Cor. 5:11). Ladyibu, noʼ buñ ni rony galkié ni diti rac arrepentir, buñ ni diti nap respet fe xtunyno né ni ronyno crer, né guirá ni rayopy mod diti gacno ximig Jehová (Prov. 13:20).

15. ¿Xí láani ngú toib mod ni gapno respet «buñ ni radzuiby a Jehová»?

15 Salmo 15:4 raiby lóono que non gapno respet «buñ ni radzuiby a Jehová». Por ngú, rayopyno mod guislooyno que ronladxno né rapno respet ximig Dios (Rom. 12:10). ¿Ximod labúu gonyno láani? Toib mod ni gonyno láani, ngú gonyno ni ná Salmo 15:4 ro ritlaa que buñ ni rioʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová «rony cumplirbu xtiitzbu, ná diti rieeni galán láabu». Pal diti ñony cumplirno né ni ma gonino, labúu ñonynano stipnés (Mat. 5:37). Por ejemplo, Jehová rabés que buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtunybu gony cumpliryibu né voto ni bunyibu órni bitzñayibu. Láaca raniiny láabu que ni noʼ xiin gonyibu rutirigaʼlni layibu par gony cumpliryibu né ni raibyibu xiinyibu. Nadxiʼno Dios né saʼno, por ngú sonyno rutirigaʼlni lóono par gony cumplirno xtiitzno.

16. ¿Xí stoib mod rapno respet ximig Jehová?

16 Stoib mod ni gapno respet ximig Dios, láani ngú cobiono layibu né guidudyno ni napno né guidopy xcalnabanyno (Rom. 12:13). Órni ragobiono herman ló galnakit ni ronyno, más sacró radzakno layibu né Jehová. Órni ragobiono sacró stipnés, rasuʼno Jehová.

DITI GANDXIʼNO BIDXIICH

17. ¿Xigony ritlaa bidxiich ló Salmo 15?

17 Salmo 15 ná que buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová «diti rastiʼnbu bidxiich par tzoʼ xiinni né diti riaxbu par gonybu mal toib buñ ni diti nap dool» (Sal. 15:5). ¿Xigony ritlaa bidxiich ló salmo dopien reʼ? Portín diti nagan gandxiʼno bidxiich. Pal nasaclono ngú, labúu ñonyno mal stipnés buñ, né ma diti ñacno ximig Dios (1 Tim. 6:10). Ló dzú ni see, tipnés buñ diti bislooyibu galrronladx xhermanyibu ni góc pobre órni bistiʼnyibu bidxiich biinreʼ né goyoʼ xiinni. Láaca goyoʼ jueces ni biax par gonybu mal toib buñ ni diti nap dool. Jehová rianladx guirá ndeʼ (Ezeq. 22:12).

18. ¿Xí galrranabdiitz non gonyno lóono? (Hebreos 13:5).

18 Nigolú rasac gonyno pensary ximod rabiʼno bidxiich. Guinabdiitzno lóocano: «¿Guirá ór roni pensary ló bidxiich né ló ni nainy siiya la? Pal noʼ ni rastiʼn bidxiich naʼ, ¿nigolú raclaya par quiixi láani portín roni pensary que diti caquiimbu láani la? ¿Roni pensary que nigolú rasaca portín napa bidxiich la? ¿Rasac nagana guidudi ni napa né guidopy xcalnabani la? ¿Roni pensary que guirá herman ni nap bidxiich, nadxiʼyibu bidxiich la? ¿Rioladxi guidzaʼga buñ ric né rabeʼya tiplad buñ pobre la?». Toib privilegio rodann ni noʼno lainy yoʼ lairy xtuny Jehová. ¡Diti guisnitno láani! Diti gandxiʼno bidxiich né órcu Jehová dipa sasian lóono (bíil Hebreos 13:5).

JEHOVÁ NADXIʼ XIMIG

19. ¿Xigony bidudy Jehová requisitos ni ritlaa ló Salmo 15 lóono?

19 Salmo 15 raloxni né diitzreʼ: «Ni cayony guirá ndeʼ dipa sarel ñeʼ» (Sal. 15:5). Modreʼ, salmista raiby lóono que Jehová bidudy guirá requisitos reʼ lóono, portín nainy láabu guibanyno nakit. Por ngú, rasuidybu lóono ximod guicaʼno xcalnasácbu né gapbu lóono (Is. 48:17).

20. ¿Xí cós sacróyen ni gac ló dzú ni sietra sacaʼ guirá ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová?

20 Buñ ni noʼ lainy yoʼ lairy xtuny Jehová ni diti guisian láabu, sabanyibu mózdiguieʼ ló dzú ni sietra. Ungidos siee guibá, ro Jesús ma buñtzay xidal lagary ro cuésyibu (Juan 14:2). Stipnés cristianos sabanyibu goxt ló Gudxlio ro sacaʼyibu galnasác ni ritlaa ló Apocalipsis 21:3. ¡Toib privilegio rodann ni Jehová biruʼ lóono par gacno ximigbu! ¡Labúu tzoʼno lainy yoʼ lairy xtunybu por tipzó!

CANCIÓN 39 Un buen nombre ante Dios