Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Yuav Tsum “Sib Hlub Yam Li Kwvtij Mus Li”!

Yuav Tsum “Sib Hlub Yam Li Kwvtij Mus Li”!

“Cia li sib hlub yam li kwvtij mus li.”​—HENPLAIS 13:1.

ZAJ NKAUJ: 3, 20

1, 2. Vim li cas Povlauj thiaj sau phau ntawv Henplais?

XYOO 61 cov koom txoos hauv Yixayee tebchaws nyob tiaj tus. Tus tubtxib Povlauj tabtom raug kaw hauv Loos, tiamsis tsis ntev xwb nws yuav tau tawm. Timaute nyuam qhuav tawm hauv tsev loj cuj thiab. Povlauj nkawd npaj siab tias yuav tau mus xyuas cov kwvtij hauv tebchaws Yudia. (Henplais 13:23) Tiamsis 5 xyoos tom qab ntawd xwb, muaj tub rog tuaj vij lub nroog Yeluxalees. Cov Khixatia hauv Yeluxalees thiab tebchaws Yudia yuav tau npaj khiav. Yexus twb hais tseg li ntawd tau 28 xyoo los lawm.​—Luka 21:20-24.

2 Txij thaum Yexus hais cov lus ntawd, cov Khixatia hauv tebchaws Yixayee twb thev dhau ntau yam kev sim siab thiab kev tsim txom lawm. (Henplais 10:32-34) Tiamsis Povlauj xav kom cov Khixatia npaj rau yav tom hauv ntej. Lawv tseem yuav raug kev txom nyem loj dua yav tas los. (Mathai 24:20, 21; Henplais 12:4) Lawv yuav tsum yimhuab ua siab ntev thiab muaj kev ntseeg lawv thiaj ua tau raws li Yexus cov lus sam hwm kom khiav mus rau pem tej roob. Yog lawv tsis khiav, lawv yuav tsis dim txojsia. (Nyeem Henplais 10:36-39.) Yehauvas thiaj tshoov Povlauj sau ib tsab ntawv mus txhawb cov kwvtij nkauj muam lub zog, kom lawv thev dhau lub caij txom nyem ntawd. Niaj hnub no tsab ntawd yog phau ntawv Henplais.

3. Vim li cas peb yuav tsum mob siab kawm phau Henplais?

3 Niaj hnub no Vajtswv cov tibneeg yuav tsum mob siab kawm phau Henplais. Vim li cas? Vim peb tiam no zoo ib yam li tiam thaum ub. Peb nyob rau “lub sijhawm txom nyem nyuaj siab kawg.” (2 Timaute 3:1, 12) Coob leej ntau tus twb thev dhau kev sim siab thiab kev tawm tsam lawm. Tiamsis peb feem coob tsis tau raug tsim txom hnyav. Tshuav tsis ntev xwb, peb txojkev ntseeg yuav raug sim. Yog li ntawd, peb yuav tsum npaj ib yam li cov Khixatia uas nyob Povlauj tiam tau npaj thiab.​—Nyeem Luka 21:34-36.

4. (1) Nqe Vajlugkub rau xyoo 2016 yog dabtsi? (2) Vim li cas zoo rau lub koom haum xaiv nqe ntawd?

4 Dabtsi yuav pab peb npaj rau yav tom hauv ntej? Phau ntawv Henplais, Povlauj qhia tias dabtsi yuav txhawb peb txojkev ntseeg. Nyob rau hauv Henplais 13:1, nws txhawb peb tias: “Cia li sib hlub yam li kwvtij mus li.” Lub koom haum tau xaiv nqe Vajlugkub no rau xyoo 2016.

Nqe Vajlugkub xyoo 2016: “Cia li sib hlub yam li kwvtij mus li.”​—Henplais 13:1.

COV UAS “SIB HLUB YAM LI KWVTIJ” COJ LI CAS?

5. Cov uas sib hlub li kwvtij coj li cas?

5 Cov uas “sib hlub yam li kwvtij,” sib hlub ib yam li tej nus muag niam txiv ib plab yug, thiab sib hlub li tej kwvtij kwv npawg. (Yauhas 11:36) Tsis yog peb lam ua txuj coj zoo li ib tse neeg xwb, tiamsis peb yeej yog kwvtij tiag. (Mathai 23:8) Povlauj hais tias: “Cia li sib hlub li kwvtij sib hlub. Muab lwm tus saib hlob dua yus.” (Loos 12:10) Peb yeej sib hlub li kwvtij tiag, thiab peb muaj txojkev hlub uas Vajtswv xav kom cov Khixatia muaj. Twb yog vim li ntawd, Vajtswv cov tibneeg thiaj sib raug zoo thiab koom tau ib lub siab.

6. Cov tseem Khixatia suav tias leejtwg yog lawv cov kwvtij?

6 Cov Khixatia tej ntaub ntawv xwb thiaj kheev ntuas kom “sib hlub yam li kwvtij.” Yav thaum ub, cov Yudai suav tias lawv cov kwvtij tsuas yog tej phoojywg nruab ze xwb. Lawv yeej tsis lam muab lwm haiv neeg hu ua “kwvtij” ib zaug li. Tiamsis cov tseem Khixatia tsis coj li ntawd. Cov tseem Khixatia suav tias, txawm haiv neeg twg los xij, tus uas hwm Vajtswv yog lawv kwvtij. (Loos 10:12) Yehauvas cob qhia cov Khixatia kom sib hlub yam li kwvtij. (1 Thexalaunika 4:9) Vim li cas tseem ceeb ua luaj rau peb sib hlub li no?

VIM LI CAS PEB YUAV TSUM SIB HLUB YAM LI KWVTIJ?

7. Vim li cas peb yuav tsum sib hlub yam li kwvtij?

7 Peb yuav tsum sib hlub yam li kwvtij rau qhov Yehauvas sam hwm kom peb coj li ntawd. Yog peb tsis hlub peb cov kwvtij, peb yuav ua li cas hais tau tias peb hlub Yehauvas? (1 Yauhas 4:7, 20, 21) Tsis tas li ntawd xwb, peb yeej vam khom lawv txojkev pab. Peb hajyam cheem tsum kev pab thaum muaj kev nyuaj siab. Thaum Povlauj sau ntawv mus rau cov Khixatia Henplais, nws paub tias tshuav tsis ntev lawm xwb lawv yuav tau tso vaj tso tse, tso tej qhov txhia chaw tseg. Yexus twb hais lawm tias lawv yuav raug kev nyuaj siab loj kawg nkaus. (Malakau 13:14-18; Luka 21:21-23) Ua ntej lub sijhawm ntawd los txog, lawv ib leeg yuav tsum hlub ib leeg dua qhov qub.​—Loos 12:9.

8. Peb yuav tsum npaj li cas ua ntej lub sijhawm muaj kev ceeblaj txom nyem loj kawg li los txog?

8 Lub sijhawm muaj kev ceeblaj txom nyem loj kawg li los ze lawm. (Malakau 13:19; Qhia Tshwm 7:1-3) Peb yuav tsum coj raws li cov lus no: “Cia li nkag rau hauv nej chav tsev thiab kaw qhov rooj rau. Nej cia li mus nraim cev ib ntus mus txog thaum [Yehauvas] kev npau taws dhau lawm.” (Yaxaya 26:20) Tej zaum tej “chav tsev” ntawd piv txog peb cov koom txoos. Peb niaj hnub nrog peb cov kwvtij nkauj muam sib txoos pe hawm Yehauvas. Thaum peb tuaj sib txoos ua ke, peb yuav tsum coj li cas? Povlauj hais tias cov Khixatia Henplais ib leeg yuav tsum txhawb ib leeg, kom sib hlub thiab ib leeg ua zoo rau ib leeg. (Henplais 10:24, 25) Tamsim no peb yuav tsum hajyam hlub peb cov kwvtij. Yog peb txawj sib hlub sib pab, ces txawm peb raug kev nyuaj siab li cas los xij, peb yeej yuav thev dhau.

9. (1) Peb muaj lub caij zoo twg qhia tias peb hlub peb cov kwvtij? (2) Yehauvas cov tibneeg tau nqes tes pab lawv cov kwvtij li cas?

9 Ua ntej lub caij muaj kev ceeblaj txom nyem loj kawg li, peb yeej qhia tau tias peb hlub peb cov kwvtij tiag. Nimno peb cov kwvtij coob tus raug kev txom nyem vim muaj khaub zeeg cua, av qeeg, dej nyab, thiab lwm yam xwm txheej. Kuj muaj cov kwvtij uas raug luag tsim txom hnyav heev thiab. (Mathai 24:6-9) Tsis tas li ntawd, vim lub qab ntuj no coj tsis ncaj ib txhia thiaj raug kev txom nyem tsis muaj haujlwm ua thiab tsis muaj txaus noj txaus siv. (Qhia Tshwm 6:5, 6) Thaum peb cov kwvtij nkauj muam raug kev txom nyem li no, ces yog lub caij zoo rau peb hlub thiab nqes tes pab lawv. Txawm tias lub qab ntuj no txojkev hlub “txias zuj zus” lawm los, peb yuav tsum sib hlub sib pab tiag. (Mathai 24:12) [1]​—Saib cov lus qhia rau zaj no.

YUAV UA LI CAS PEB THIAJ MUAJ KEV HLUB RAU PEB COV KWVTIJ MUS LI?

10. Peb yuav kawm txog dabtsi?

10 Niaj hnub no tibneeg muaj ntau yam kev nyuaj siab. Yuav ua li cas peb txojkev hlub thiaj tsis txias? Peb yuav tsum ua dabtsi peb thiaj muaj kev hlub mus li? Povlauj qhia tias cov Khixatia yuav tsum ua dabtsi? Cia peb kawm txog 6 yam.

11, 12. Peb yuav tos txais qhua li cas? (Saib daim duab ntawm sab 7.)

11 “Tsis txhob tseg qhov uas txais tej qhua.” (Nyeem Henplais 13:2.) Phau Vajlugkub muab Aplahas thiab Lauj ua qauv rau peb xyaum. Nkawd zoo siab hlo tos txais qhua. Vim nkawd tos txais qhua li no, nkawd thiaj hu tau Vajtswv cov tubtxib saum ntuj. (Chiv Keeb 18:2-5; 19:1-3) Ob tug qauv no txhawb kom cov Khixatia Henplais hlub thiab zoo siab hlo tos txais qhua.

12 Peb yuav xyaum tos txais qhua li cas? Zoo rau peb caw cov kwvtij nkauj muam tuaj nrog peb noj mov, lossis tuaj nrog peb nyob tham pem sib txhawb zog. Thaum tus kwvtij saib xyuas thaj tsam thiab nws tus pojniam tuaj saib lub koom txoos, zoo rau peb tos txais nkawd xwv thiaj paub nkawd zoo dua. (3 Yauhas 5-8) Thaum peb tos txais qhua tsis tas siv nyiaj ntau lossis npaj ib rooj mov loj loj. Peb lub hom phiaj tsis yog ua kom lwm tus qhuas peb, tiamsis peb xav txhawb cov kwvtij nkauj muam xwb. Kuj tsis zoo rau peb tos txais cov uas pauj taus peb xwb. (Luka 10:42; 14:12-14) Tsis tas li ntawd, txawm peb muaj haujlwm ntau heev los, peb yuav tsum nco ntsoov tias tseem ceeb tshaj rau peb tos txais qhua tsis tseg!

13, 14. Peb yuav “mob siab cov uas raug kaw” li cas?

13 “Cia li nco ntsoov cov uas raug kaw ib yam li yog nej nrog lawv raug kaw thiab.” (Nyeem Henplais 13:3.) Povlauj sau txog cov kwvtij uas raug kaw hauv tsev loj cuj vim lawv tuav rawv kev ntseeg. Povlauj qhuas lub koom txoos rau qhov lawv “mob siab cov uas raug kaw” ntawd. (Henplais 10:34) Thaum Povlauj raug kaw hauv tsev loj cuj tau 4 xyoos, lawv ib txhia tuaj pab nws thiab. Cov kwvtij uas nyob deb kuj mob siab thov Vajtswv pab nws ib yam.​—Filipi 1:12-14; Henplais 13:18, 19.

14 Niaj hnub no, cov Timkhawv coob tug kuj raug kaw vim lawv tuav rawv kev ntseeg. Cov kwvtij uas nyob ze pab tau tej yam uas lawv cheem tsum. Tiamsis cov uas nyob deb yuav txhawb lawv li cas? Yog peb hlub lawv peb yuav tsum mob siab thov Vajtswv pab lawv. Xav txog peb cov kwvtij hauv tebchaws Eritrea [e·le·rhi·ya] uas nyob sab Afika. Luag tau muab peb cov kwvtij nkauj muam ib txhia, tsis hais tus laus tus hluas, kaw hauv tsev loj cuj vim lawv tuav rawv kev ntseeg. Muaj 3 tug kwvtij hu ua Paulos Eyassu [pa·lau e·ya·xu], Isaac Mogos [i·xaj mo·nkau], thiab Negede Teklemariam [ne·nke·di rhe·dle·ma·li·aa] twb nyob hauv tsev loj cuj tau 20 tawm xyoo lawm. Cia peb thov Vajtswv pab lawv.

15. Peb yuav ua li cas thiaj saib taus peb txojkev txij nkawm?

15 “Nej txhua tus yuav tsum saib taus qhov uas sib yuav.” (Nyeem Henplais 13:4.) Yog peb coj lub neej dawb huv ces qhia tias peb hlub peb cov kwvtij nkauj muam. (1 Timaute 5:1, 2) Muab xav li no, yog peb nrog ib tug kwvtij nkauj muam twg ua plees ua yi, yuav rhuav tau nws txojkev ntseeg thiab yuav tsim teeb meem rau nws tsev neeg. (1 Thexalaunika 4:3-8) Lossis yog ib tug muam tshuaj pom tias nws tus txiv pheej saib tej duab liab qab, nws yuav xav li cas? Ntshe nws yuav xav tias nws tus txiv tsis muaj kev hlub rau nws tiag thiab saib tsis taus txojkev txij nkawm.​—Mathai 5:28.

16. Yog peb txaus siab rau tej uas peb muaj, peb yuav muaj kev hlub rau lwm tus li cas?

16 “Cia li txaus siab rau tej uas nej muaj.” (Nyeem Henplais 13:5.) Yog peb tso siab rau Yehauvas ces peb yuav txaus siab rau tej uas peb muaj. Yog peb txaus siab li ntawd, peb yuav pom tias nyiaj txiag thiab tej qhov txhia chaw tsis tseem ceeb npaum li peb cov kwvtij nkauj muam. (1 Timaute 6:6-8) Peb yuav tsis yws txog peb cov kwvtij, lossis yws txog peb lub neej. Peb yuav tsis ua neeg xam khib lossis siab hlob ntshaw ntau yam. Yog peb txaus siab rau tej uas peb muaj, peb yuav muaj lub siab dawb paug pub rau lwm tus.​—1 Timaute 6:17-19.

17. Yog peb “ruaj siab” tsis txhawj tsis ntshai ces peb yuav txhawb tau peb cov kwvtij li cas?

17 Cia li “ruaj siab” tsis txhob ntshai. (Nyeem Henplais 13:6.) Yog peb tso siab rau Yehauvas ces peb yuav “ruaj siab” tsis txhawj tsis ntshai. Peb yuav thev dhau tej kev nyuaj siab. Yog peb ruaj siab li ntawd, peb yuav muaj tus cwj pwm zoo thiab hlub peb cov kwvtij. Peb yuav nrhiav kev los txhawb thiab nplig lawv. (1 Thexalaunika 5:14, 15) Tsis tas li ntawd, thaum txog lub caij muaj kev ceeb laj txom nyem loj kawg li, peb yuav ua taus siab tawv rau qhov peb paub tias Vajtswv yuav cawm peb dim.​—Luka 21:25-28.

18. Peb yuav tsum hajyam ua li cas ntxiv, thiaj qhia tias peb hlub cov txwj laus?

18 “Cia li nco txog cov uas coj nej.” (Nyeem Henplais 13:7, 17.) Cov txwj laus hauv peb lub koom txoos khwv kawg li los txhawb peb sawvdaws. Yog peb xav txog lawv tes haujlwm ces peb yuav hlub thiab nco lawv txiaj ntsig. Peb yeej tsis xav ua kom lawv ntxhov siab lossis txhawj xeeb txog peb. Peb yuav tsum zoo siab hlo mloog lawv hais. Yog peb ua li ntawd ces qhia tias peb “hlub lawv vim tes haujlwm uas lawv ua.”​—1 Thexalaunika 5:13.

Koj puas nco txiaj ntsig rau cov txwj laus tes haujlwm uas lawv ua pab peb sawvdaws? (Saib nqe 18)

RAU SIAB NTSO XYAUM NTXIV MUS

19, 20. Peb yuav hajyam xyaum sib hlub li kwvtij li cas?

19 Yehauvas cov tibneeg yeej muaj kev hlub. Txij Povlauj tiad los txog nimno, cov Khixatia yeej sib hlub tiag. Tiamsis Povlauj hais kom lawv hajyam sib hlub dua qhov qub. Nws hais tias: “Thov ntuas kom nej yimhuab ua li no ntau zuj zus mus.” (1 Thexalaunika 4:9, 10) Yog li ntawd, peb yuav tau ua tiag xyaum ntxiv mus!

20 Xyoo no thaum peb pom Henplais 13:1 sau rau ntawm phab ntsa hauv cov Tsev Nceeg Vaj, cia peb xav txog cov lus nug no: Kuv yuav xyaum tos txais qhua li cas ntxiv? Kuv yuav pab cov kwvtij uas raug kaw li cas? Kuv puas saib taus txojkev txij nkawm? Kuv yuav xyaum li cas kuv thiaj txaus siab rau kuv lub neej? Kuv yuav tso siab rau Yehauvas li cas ntxiv? Kuv yuav hajyam mloog cov txwj laus uas coj lub koom txoos li cas? Yog peb xyaum 6 yam no, ces qhia tias peb yoog raws li nqe Vajlugkub rau xyoo no tiag. Tsis yog peb lam muab dai saib xwb tiamsis peb yuav nco ntsoov Povlauj cov lus tias: “Cia li sib hlub yam li kwvtij mus li.”​—Henplais 13:1.

^ [1] (nqe 9) Yog xav nyeem seb thaum muaj xwm txheej Yehauvas Cov Timkhawv tau pab lawv cov kwvtij nkauj muam li cas, mus saib daim yeeb yaj kiab Peb Tsoom Kwvtij Thoob Ntiajteb.