Nëjkx parë xyʼixët diʼib tmëminy

Nëjkx mä myiny tukëʼëyë titulo

Diˈib nääk të nyayajtëwëdë

Diˈib nääk të nyayajtëwëdë

¿Ti yˈandijpy ja majtskpë kepy diˈib yajˈagäjpmujkp diˈib ojts yajnaskäjpxë mä Ezequiel kapitulo 37?

Jyobaa ojts tnaskäjpxë mët yëˈëgyëjxmë Ezequiel ko ja kyäjpn jyëmbitäˈäny mä ja Nax diˈib Yajtukwandaktë ets ko jatëgok yajpäädäˈändë extëm tuˈuk jeˈeyë nasionk. Nan ojts tnaskäjpxë ko mä ja tiempë jyëjpkëxanë tuˈugyë ja kyäjpn yajpäädäˈäny.

Jyobaa ojts tˈanëëmë Ezequiel ets tkäjpëˈëgët majtskë kepy. Mä tuˈuk duˈun tkëxjäˈäyët: “Parë Judá ets parë jäˈäyëty diˈib Israel diˈib jam mëët yajpäättë”. Ets mä jatuˈuk tkëxjäˈäyët: “Parë José, ja kyepyë Efraín, ets tukëˈëyë ja Israelë jyëën tyëjk diˈib jam mëët yajpäättë”. Ets ta Ezequiel yaˈˈanmääy ets tˈagäjpmukët “extëmxyëp jeˈeyë tuˈuk” (Ezequiel 37:15-17).

¿Ti yˈandijpy ko yajmaytyaˈagyë “Efraín”? Yëˈë ja tyëëm yˈääts diˈib ijt mas kumëjääw, mä ja nimäjkpë diˈib jamˈäjt mä yˈanaˈamdaknë Israel. Ja rey diˈib tim jawyiin anaˈam mä tyäˈädë anaˈamdakn, ja txëˈäjty Jeroboán, diˈib miin mä tyëëm yˈäätsë Efraín (Deuteronomio 33:13, 17; 1 Reyes 11:26). Efraín yëˈë duˈun xëˈäjt niduˈugë José yˈuˈunk (Números 1:32, 33). Etsë José të nety kyunuˈkxyëty ja tyeety extëm kyaj ojts yajkunuˈkxtë ja myëgaˈaxëty. Pääty ko yajmaytyaˈaky ja kyepyë Efraín, yëˈë yˈandijpy ja mäjkpë tëëm ääts diˈib yajpatp mä ja anaˈamdaknë anikëjxytsyoobë. Ets ko Ezequiel ojts kujayë ja ääw ayuk, të nety tëëyëp ja Asiria jäˈäy nyidëkëdë ets të yajnëjkxëdë extëmë tsumyjyaˈay. Ja duˈun tyuun jyäjtë mä jëmëjt 740 mä kyajnëm myinyë Jesus (2 Reyes 17:6). Ko tiempë nyajxy, ta Babilonia jäˈäy tmëmadaktë ja Asiria jäˈäy, pääty ko Ezequiel tmaytyaˈaky ja majtskpë kepy, të nety nimay ja israelitëty yˈayoˈoywyäˈkxtë mä ja it lugäär diˈib yˈaneˈembyë Babilonia.

Mä jëmëjt 607 mä kyajnëm myinyë Jesus, ja Babilonia jäˈäy tjaˈabëjktë ja anaˈamdakn diˈib Judá, mä nety jyamˈaty majtskë tëëm ääts diˈib wëˈëmp abatkëˈëytsyoo. Ets ojts yajmënëjkxtë ja israelitëty jam Babilonia, nan waˈan ojts tˈakmënëjkxtë pënatyë nety të yˈakwëˈëmdë mä ja anaˈamdakn diˈib anikëjxytsyoo. Pënaty anaˈamdë mä ja anaˈamdakn diˈib abatkëˈëytsyoo, ja myiindë mä tyëëm yˈäätsë Judá. Ets pënaty tuundë saserdotë nan jam tsyënääytyë Judá mët ko jamë nety tyundë mä ja templë (2 Crónicas 11:13, 14; 34:30). Pääty ko Ezequiel yaˈˈanmääy tuˈugë kepy “parë Judá”, yëˈë yˈandijpy ja majtskpë tëëm ääts diˈib wëˈëmp abatkëˈëytsyoo.

¿Näˈä yaˈˈagäjpmujkyë tyäˈädë kepy? Mä jëmëjt 537 mä kyajnëm myinyë Jesus. Ko jyëmbijttë ja israelitëty Jerusalén parë tˈagojëyäˈändë ja Diosë tyëjk, duˈun ja diˈibë nety tsënääytyëp mä ja anaˈamdakn diˈib anikëjxytsyoo ets duˈun diˈib abatkëˈëytsyoo. Desde jaa, tyuˈukmujktë ja israelitëty ets jatëgok tuˈugyë tˈawdäjttë Jyobaa (Ezequiel 37:21, 22). Isaías mëdë Jeremías nan ojts tnaskäjpxëdë ko duˈun ja Diosë kyäjpn yajpäädäˈäny tuˈugyë (Isaías 11:12, 13; Jeremías 31:1, 6, 31).

¿Wiˈixë Ezequiel ojts tnaskäjpxë yˈitäˈäny ja relijyonk diˈib tëyˈäjtën mä ndiempëˈäjtëm? Ko Jyobaa yëˈë yajtuˈukmukaampy pënaty mëduunëp parë yˈittët extëmxyëp jeˈeyë tuˈuk (Ezequiel 37:18, 19). Ja yˈadëëwtsondaky mä jëmëjt 1919, ko wanaty wanatyë Diosë kyäjpn ojts nyayajtuˈugyëdë ets tyuundëjkëdë jatëgok. Kyaj netyë Satanás të ttukˈoybyëtsëmy ko tjayajnaywyäˈkxanë Diosë kyäjpn winë xëëw.

Mä tadë tiempë, nimayë nety Dios mëduumbë diˈib jukyˈatandëp tsäjpotm parë tyunäˈändë reyëty ets saserdotëty mëdë Jesus, diˈib näjxtëp extëm ja kepy parë Judá (Diˈibʉ Jatanʉp 20:6). Per jeˈeyë nety niwaanë diˈib jukyˈatandëp yä Naxwiiny ets ko tiempë nyajxy, ta niˈigyë nyimayëˈadëtstë (Zacarías 8:23). Yëˈë diˈib näjxtëp extëm ja kepy parë José.

Tyam, tyäˈädë majtskpë grupë tuˈugyë tmëdundë Jyobaa ets jeˈeyë tmëdattë tuˈugë rey, Jesukristë. Tyäˈädë rey yajtijy “ja nduumbëtsë David” (Ezequiel 37:24, 25). Jesus yëˈë nety nyinuˈkxtakëp ja yˈëxpëjkpëty ko duˈunë Tyeety tˈanmääy: “Tatituˈunk, yajtiˈigyëdë jyot wyinmäˈäny nixim niyam, extëm ndiˈigyëˈäjtëm” (Fwank 17:20, 21). * (Ixë notë). Jesus nan ojts tnaskäjpxë: “Nmëdäjtypyëts ja wiinkpëty ja nborreegëts mäts jatuˈugë ngorral, es nyajminëpts nandëˈën mä tyäˈädëty”. Ko jyënaˈany “mä tyäˈädëty”, yëˈë yˈandijpy pënaty nëjkxandëp tsäjpotm, parë jeˈeyë yˈittët tukajpëˈëk ets tmëdattët tuˈuk jeˈeyë ja wyintsën (Fwank 10:16). Duˈun extëmë Jesus ojts tnaskäjpxë, tyam tuˈugyë yˈittë Dios mëduumbë oy jam jyukyˈatäˈändë winë xëëw tsäjpotm o yä Naxwiiny.

^ parr. 10 Ko Jesus ojts tnigajpxy tijaty tunan jatanëp mä tiempë diˈib jëjpkëxanëp, ta ja yˈëxpëjkpëty ojts ttukmëtmaytyaˈaky kanäägë ijxpajtën. Tim jawyiin, yëˈë nyimaytyak tuˈugë tuumbë “diˈibë kuwijy es tyiimpy ti wyintsën tsyejpy”, yëˈë duˈun yajtijp tuk grupë Dios mëduumbë diˈib nëjkxandëp tsäjpotm ets diˈib tyuˈumoobyë Diosë kyäjpn (Matewʉ 24:45-47). Ta net tpëjtaky kanäägë ijxpajtën, ko tmaytyaky niˈamukë pënaty nëjkxandëp tsäjpotm (Matewʉ 25:1-30). Tim ok, ta tˈakmaytyaky pënaty pyudëkëyandëp ja Jesusë myëguˈuk, ets jyukyˈatäˈändë winë xëëw yä Naxwiiny (Matewʉ 25:31-46). Nanduˈun diˈibë Ezequiel ojts tnaskäjpxë, yëˈë jawyiin yaˈˈadëëwdëp pënaty nëjkxandëp tsäjpotm. Ets oy ja mäjkpë tyëëm yˈäätsë Israel, yëˈë tkaˈˈandijy pënaty jukyˈatandëp yä Naxwiiny, tuˈugyë tyam nyayaˈitëdë mët pënaty nëjkxandëp tsäjpotm, extëmë Ezequiel ojts tnaskäjpxë.