Rwa ḇeri ḇe roi swewar na

Rwa ḇeri ḇe sasyos sarser

Wakrampyum ro Sne Bedi Roi Ḇeḇefas Kwarna Ke?

Wakrampyum ro Sne Bedi Roi Ḇeḇefas Kwarna Ke?

”Roi nanekam . . . neḇefasepen fa neswarapepen maḇeko. Snar baboine kokenem ro awar ḇepupesya.”1 KORINTUS 10:11.

DOYA, 11, 61

1, 2. Sai ḇefnai fa kofarkor ro contoh raja rifyak ḇero Yehuda sya?

ROFYOR mam snonkaku oso ryosdis ma isapi ro nyan, nari wasasor au fyor wakmbran ro nyan ani. Rarirya kako, fyor komam sasar snonkaku ḇese sifrurna ro kankenem sena ido, nari kosasor ko insama kakfrur sasar ḇemnis rarirya ḇa. Imnis raris, bisa kofarkor ro snonkaku ḇefrur sasar sya ḇeḇeyap ro Refoya.

2 Raja Yehuda rifyak komam kwar ro artikel ḇepon ya, sifarmyan ḇe Yahwe kuker sne ḇesiper. Ḇape sifrur sasar ḇeba kaker. Fawawar sena neḇefas ro Refo insama ido kowasenkarana ma kona farkarkor ḇepyum. Rosai kofarkor ro roi sismana ma rariso na kosasor ko insama kakfrur sasar ḇemnis rarirya ḇa?Wasya Roma 15:4.

KOKYAR FARO FAWAWI SNONKAKU NA NUN ROI ḆEBYEḆA

3-5. (a) Asa sne ḇyedi isiper ḇe Yahwe I, ḇape sasar rosai ifrurna? (b) Sai ḇefnai Asa ikyar faro snonkaku sya rofyor myamunmun kuker Baasya?

3 Mkorama komam contoh ḇerandak isoine raja Asa i. Ikyar kaku faro Yahwe I fyor sordade Etiopia yuta ri oser imbe smun Yehuda. Ḇape, ikyar Yahwe I ḇa fyor myamunmun kuker raja Israel, Baasya i. Asa imbe idwarek Baasya ro babawes Rama, mnu ḇeba oso ro Israel. Mnu ani fyanam kaku ḇe Karajaan Yehuda. (2 Tawarikh 16:1-3) Asa kyara ipyum syadiya ḇyak raja Siria fa ifnoḇek i. Rofyor snonkaku Siria imbe smun mnu-mnu ḇero Israel, Baasya ”imnai byawes Rama ma ibur fararur ḇyenakam”. (2 Tawarikh 16:5) Randakya, Asa kyara ifrur snemuk ḇekaku kwar.

4 Ḇape, rariso Yahwe sneḇaḇir Ḇyedi? Yahwe imarisen ḇa snar Asa ikyar faro I ḇa, ma iwan nabi Hanani fa ḇyuk anun ḇepakrek ḇe Asa i. (Wasya 2 Tawarikh 16:7-9.) Hanani ikofen ḇe i, ”Ro kirine beri, nari wasma mamamun ya ker.” Ḇarpurya, Asa ḇyepoik faro mnu ḇeba Rama, ḇape pupes ro kankenem ḇyeja, Asa ma kawasa ḇyesya sismai mamamun nabor.

5 Ro artikel ḇepon ya, kofarkor snar Yahwe imarisen faro Asa i. Ima snonkaku ḇenapesḇa raryano, Allah myam Asa sne ḇyedi isiper faro I. (1 Raja 15:14) Bape, fyor Asa ifrur snemuk ḇesasar, ikamar sasar ifrurna. Sai ḇefnai fa ikyar mankundi ma snonkaku ḇesesya ḇape Yahwe i ḇa? Imbude Asa kyara snar mankundi bisa fyasos nyan ḇepyum ro militer insama imkei ro mamamun ani. Ḇaido ryower anun ḇesasar ro snonkaku ḇesesya.

Ro fafisu sariryakam fandun fa kokyar faro Yahwe I, mboi kakara koḇena ḇa

6. Rosai kofarkor ro sasar Asa ifrurna? Buk contoh.

6 Rosai kofarkor ro sasar Asa ifrurna? Ro fafisu sariryakam, fandun kaku kokyar ḇe Yahwe I, ḇape kakara koḇena monda awer. Fyor kona samswen ḇeba ḇaido ḇebaba ke, fandun fa kor farfnoḇek ro Yahwe I. Kwarapan roi ine: Rofyor koḇensewar fa kofrurmnis samswen kosmana ido, na kokyar faro kakara mankun koḇena ma kosewar nyan ḇepyum ro mamam koḇena monda ke? Ḇaido na kokarauser farkankin ḇero Refo, ramnai koḇuk anun ani fa kofrurmnis samswen koḇena ke? Imnis raris, rofyor kina bedi sidwarek au fa wakso ro fananjur ḇaido kebaktian. Na wor farfnoḇek ro Yahwe insa wafawi rosai nari wafrurya ke? Ḇaido imbude fyoro kaku wasmai fararur ḇaim, mboi wasrow snonkaku oso ḇyuk fararur ḇe au. Na wakofenḇair ḇe i snar nwa oras fa wakso ro fananjur minggu ḇe minggu ke? Ma na wasmai fararur ani werḇa. Rosai monda samswen kosmana, fandun fa koswarepen anun ro ḇefas mazmur, ”Buk nyan kankenem bena mura ḇe Yahwe I, wakyar kaku i, ma mankundi nari ifnoḇek Au.”Mazmur 37:5.

ROSAI NARI KOSMANA FYOR KOKINFIR BATI ḆESASAR

7, 8. Sasar rosai Yehosyafat ifrurna ma rosai bon ya? (Mam sonin ro randak artikel ine.)

7 Mkorama kofarkorwer ro Yehosyafat, Asa romawa ḇyedi. Nya rari ḇepyum nabor ḇefrur Yahwe imarisen. Rofyor ikyar kaku Yahwe I, ifrur roi ḇepyum nabore. Ḇape fafisu oso ifrur snemuk ḇesasar ḇeḇeso. Imnis raris, fyasos insama romawa ḇyedi fyarbuk kuker Raja Ahab inai ḇyedi. Nabi Mikaya ḇyuk swarapepen ḇepon ḇe Yehosyafat i kwar, ḇape ḇarpur ya ḇyeoser kuker Ahab fa smamunmun kuker Siria sya. Ro mamamun ani, snonkaku Siria siyom Yehosyafat ma sisewar fa imḇe smuni. (2 Tawarikh 18:1-32) Fyor kyaḇer ḇe Yerusalem, nabi Yehu ikofenḇair ḇe i, ”Faro snonkaku ḇeḇarḇor sya na farfnoḇek ya neḇebuk ke, ma faro snonkaku ḇeyayin Yahwe sya fandun fasnai saswar ḇe si ke?”Wasya 2 Tawarikh 19:1-3.

8 Yehosyafat fyarkor ro rosai ismaina ma swarapepen ro nabi ansuya suḇuk na ke? Oroba, ifrurnaḇa. Iswar Yahwe I kaker ma imarisen ifrur doryaḇ Yahwe I ḇape, ifrur fasfesepen kuker snonkaku ḇemewer ḇesyom faro Yahwe I. Snon ine iso Raja Ahazia, Ahab romawa ḇyedi. Yehosyafat ma Ahazia sufrur kayam wai ḇeḇeso. Ḇape wai anna namkok fyor skobuki dayun ḇaimna.2 Tawarikh 20:35-37.

9. Rosai nari kosmana rofyor kokinfir bati ḇesasar?

9 Rosai na kofarkor ro roi ḇekur Yehosyafat i? Yehosyafat ifrur roi ḇenapes ma ’isewar Yahwe kuker sneri ḇesiper’. (2 Tawarikh 22:9) Ḇape, kyinfir fa ḇyebati kuker snonkaku ḇeswar Yahwe ḇa. Inja, ro kenem ḇyena isma samswen nabore ma fafisu oso kero kada smunni. Koswarepen wos ḇero syap Amsal, ”Mansei ḇembran kuker snonkaku ḇefawinanem nari dakfawinanem kako, ḇape mansei ḇeso kuker snonkaku ḇeḇarḇor nari ismai roi ḇeḇyeḇa.” (Amsal 13:20) Komarisen kokofenḇair Yahwe I ḇe snonkaku ḇesesya. Ḇape, nari kosmai samswen ḇeba fyor koḇebati fanam kuker snonkaku ḇesyom Yahwe ḇa.

Au sya nari wakyar Allah fyawi fandun ḇedi ro saswar ḇardi ma ḇaḇebati ya ke?

10. (a) Imbe wafarbuk ido, rosai nari wafarkor ro Yehosyafat i? (b) Rosai fandun fa waswarepen na?

10 Imnis raris, imḇe kofarbuk ido, rosai nari kofarkor ro Yehosyafat i? Imbude na komarisen faro snonkaku oso ḇeswar Yahwe ḇa. Na kokara kosrow osoḇa rofandu Allah kawasa ḇyesya. Ḇaido karyer koḇesi sikofen ker ḇeko wafarbuk fasaw snar ḇe umur kwar. Kakuḇae, Yahwe daw ko fa kofasnai saswar ma siswar ko. Ḇape kosrow oso ḇaim ido, Rosai na kofrurya? Nyan oser ḇefnoḇek ko iso kowasenkara rosai ḇekur Yehosyafat i. Dor farfnoḇek ro Yahwe raryakwar. (2 Tawarikh 18:4-6) Ḇape fyor ḇyebati kuker Ahab i, iswar Yahwe I ḇa, Yehosyafat imewer ryower Yahwe swarapepen ḇyena. Fandun fa iswarepen snar ”Yahwe mkamor ḇyeja myam kaku supswan ḇesiper fa fyasnai samambraḇ ḇyeja faro fandandun snonkaku ḇena sne ḇesiper faro I sya.” (2 Tawarikh 16:9) Ko kako koswarepen Yahwe imarisen ifnoḇek ko. Fyawi mnis rosai kosmana ma iswar ko. Au sya nari wakyar Allah fyawi fandun ḇedi ro saswar ḇardi ma ḇaḇebati ya ke? Wakyar kaku nari ifnoḇek au!

Ḇebati awer kuker snonkaku oso ḇesyom faro Yahwe i ḇa (Mam paragraf 10)

SNE BEDI IMARARES AWER

11, 12. (a) Rosai Hizkia ifrurna nfasnaḇair roi ḇero sneri. Fasnaḇairpan. (b) Sai ḇefnai fa Yahwe ḇyuk ampun ḇe Hizkia i?

11 Rosai na kofarkor ro Hizkia i? Yahwe ifnoḇek Hizkia fa myam rosai kaku ḇero sneri. (Wasya 2 Tawarikh 32:31.) Fafisu Hizkia iduf marḇak anya, Allah ikofen nari iprei ma ḇyuk kakop ḇeyun sneprei ḇe i. Yahwe ifrur nin ro kakar ya isusu rof risamfur. Ḇarpurya, pangeran Babilon imarisen syewar nabor wer kuker kakop ani, inja iwan snon ḇeḇeso ḇe Hizkia fa sifuken kuker roi ani (2 Raja-Raja 20:8-13; 2 Tawarikh 32:24) Yahwe ikofenḇadir ḇe Hizkia i ḇa rosai ifrur ḇesi. Refoya ikofen Yahwe ”Iburi” fa myam rosai imḇe ifrurya. Hizkia fyasna ḇe snon Babilon ani arasai ḇyenakam. Ine nfasnaḇair rosai ḇero Hizkia sneri. Kuker nyan risai?

12 Ḇape, Hizkia ḇarpur ya imararesi. Inja, ”fyasna kasumasa ḇa faro roi ḇepyum ismai kwarna”. Refo ikofenḇair ḇa sai ḇefnai fyadwer rari ḇyena. Imbude snaro ikafyo kwar Asiria sya ḇaido snar Yahwe ḇyuk pararei ḇe i. Ḇaido snaro ismai nana nabor ma nya snonsnon. Hizkia fyarmyan ḇe Yahwe kuker sne ḇesiper raryano, fafisu oso imararesi ma Yahwe imarisen i ḇa. Ḇape ḇarpurya, ”Hizkia ryun mankundi” inja Allah ḇyuk ampun ḇe i.2 Tawarikh 32:25-27; Mazmur 138:6.

Rosai kofrur rofyor sisandik ko nfasnaḇair rosai ḇero sne koḇena

13, 14. (a) Fafisu rosai na ḇefasnaḇair rosai ḇero kosnesna? (b) Rosai nari kofrurya rofyor snonkaku ḇese smanen ko?

13 Farkarkor rosai kun ro Hizkia i ma sasar ifrurna? Koswarepen Hizkia fyasna imarares i rofyor Yahwe ifnoḇek i fa ikafyo Asiria ma ḇyuk pararei ḇe dafduf ḇyena. Inja, rofyor kosma roi ḇepyum ḇaido snonkaku ḇesesya smanen ko ido, rosai nari kofrurya? Rosai kofrurna nfasnaḇair rosai ḇero kosnesna. Imnis raris, naek oso ḇyensewar fa fyasos mnis faya ḇyedi fa dawosna ḇe kawasa sya. Snonkaku ḇebor smaneni faro faya ḇyedi. Inja rariso mamam ḇyedi?

14 Fandun fa koswarepen rosai Yesus ikofenna, ”Rofyor mkofrur roi ḇeḇor sefa mkofrur anna kam kwar, iḇye mkokofen: Nko ine manfyan ḇeḇe faindaba; ma nkofrur monda rosai nari nkofrur na.” (Lukas 17:10) Koswarepen rofyor Hizkia imararesi, ḇyesyowi Yahwe farfnoḇek ḇyenaḇa. Inja rofyor snonkaku ḇesesya sisandik ko faro faya kunna, rosai nari ḇefnoḇek ko fa kofasna sne ḇerun? Bisa kowasenkara rosai Yahwe ifrur kwar ḇe kona. Ma bisa kokofenḇair rosai ifrurna ma rariso ifnoḇek ko. Ḇefandun syadi, Yahwe I monda ḇebuk Refo ma rur ḇesren, inja bisa kun faya koḇena.

WOR FARFNOḆEK RO YAHWE ROFYOR WUN SNEMUK

15, 16. Rosai Yosia ifrurya, ḇeyun marmar ḇe i?

15 Inja, rosai kofarkor ro Yosia i? Yosia ima raja ḇepyum raryano, ifrur sasar ḇeyun marmar ḇe i. (Wasya 2 Tawarikh 35:20-22.) Rosai ḇeḇejadi ya? Yosia ryamura myamunmun kuker raja Masir, Nekho i, ḇape roi oso ifnai ḇa. Kakuya, Nekho ikofen ḇe Yosia i kwar snar imewer myamunmun kuker i. Refo doḇe Nekho wos ḇyenane ’ndramuma ro Allah sḇari’. Ḇape, Yosia ryamura ḇediwa ma smuni. Inja, sai ḇefnai myamumun kuker Nekho i? Refo dapḇairna ḇa.

16 Yosia fandun fa fyawi resari rosai Nekho ikofenna ndrama ro Yahwe i ke roḇa. Rariso nyan ya? Bisa ifuken Yahwe nabi ḇyedi, Yeremia i. (2 Tawarikh 35:23, 25) Iḇyekada, Yosia kyara mnis resari rosai Nekho ikofenna. Nekho ryaḇe Karkhemis fa myamunmun kuker er ḇesesya, ḇape Yerusalem ḇa. Ma i kako danonef Yahwe ma kawasa ḇyesya ḇa. Yosia kyarauser ḇa fyor ifrur snemuk. Farkarkor rosai kun ya? Rofyor kosmai samswen ḇaido imbe kun snemuk ido, kokaramnis resari rosai Yahwe imarisen na.

17. Rofyor kosma samswen, rariso insama kofrur awer sasar imnis Yosia ifrurna?

17 Rofyor imbe kun snemuk ido, randakya kokara resari farkankin ḇero Refo rosai na ḇefnoḇek ko ma rariso kofrur mnis na rai. Ro fafisu ḇeḇeso, imbude komarisen kofrur riset ro publikasi kobena ḇaido kor anun ro penatua oso. Nari ifnoḇek ko infa kokara wos ḇefarkin ḇese ḇero Refo. Kwarapan roi ine: Imbesrar oso fyarbuk kuker snon ḇesaksi Yahwe ḇa. Fyasos fa byaryas ro ras kyinfir kwarna. (Farfyar 4:20) Ḇape ro ras ya, swari imewer syae. Ikofen barpur ine suna oras nabor fa sukayamyamḇa ma imarisen sura ḇe moḇ oso. Inja, imḇesrar ine kyarauser mnuk ḇeḇeso ro Refo ḇefnoḇek i fa ifrur snemuk ḇepyum. Ifawi fandun fa isouser ḇe Allah ma Yesus parenta ḇyena kuker ḇaḇebaryas. (Matius 28:19, 20; Farfyar 5:29) Ḇape iswarepen kako snar binswa sya fandun fa sikunem faro swa sesya ma manfamyan Allah ḇyesi fandun sna fawawinanem. (Efesus 5:22-24; Filipi 4:5) Swa ḇyeja imbe idwarek i fa iso ro ḇaḇebaryas ke? Ḇaido imarisen ras ani suḇekayamyam resari ke? Snar koine Allah manfamyan ḇyesi, komarisen kofrur snemuk ḇepyum ma kofrur imarisen.

FADURU PDEF SNE ḆESIPER BEDI MA WASMA ASKI

18. Farkarkor rosai na kosmana fyor kowasenkara raja rifyak ḇero Yehuda ansi?

18 Fyorno ido, imbude kofrur sasar oso imnis raja rifyak ḇero Yehuda ansya. Imbude (1) kokyar monda faro kakara koḇena, (2) kokinfir bati ḇesasar, (3) kona rari ḇemarares, ḇaido (4) kokaramnis ḇaim rosai Allah imarisenna fyor kun snemuk. Inja, kona alasan ḇa fa kokara nari kofrur roi oso ḇaḇeri ḇefrur Allah imarisen. Myam roi ḇepyum ro ko, imnis raris myam roi bepyum ro raja rifyak ansi. Yahwe I kako myam rariso koswar ma kofarmyan ḇe I kuker sne ḇesiper. Inja, ḇyuk contoh-contoh ḇefnoḇek ko insama kofrur sasar ḇeba awer. Mkorama kowasenkara farfyar ḇero Refo ma kokofen kasumasa ḇe Yahwe I snar ḇyuk nakam kwar!