Ir al contenido

Ir al índice

¡AMAQʼEL CHIXKʼASKʼATOQ!

Ri kʼax che kkiriq ri e elinaq lo pa ri kitinamit: millones winaq xeʼanimaj bʼi pa Ucrania

Ri kʼax che kkiriq ri e elinaq lo pa ri kitinamit: millones winaq xeʼanimaj bʼi pa Ucrania

 Pa ri 24 re febrero 2022, ri rajchʼojabʼ Rusia xekibʼana kʼax pa Ucrania. Wariʼ xuya jun nimalaj kʼax chke ri winaq y e kʼi xeʼanimaj lo rumal ri chʼoj. a

 «Are chiʼ xwil ri bombas che xqaj loq y xubʼan kʼax chke ri winaq. Xinnaʼ jun nimalaj xibʼin ibʼ che kinkun taj kinbʼij rukʼ tzij. Are chiʼ xqilo che xetaq bʼi ri winaq pa jun tren, xojteriʼ bʼi chkij. Chqajujunal xaq xiw xojkunik xqakʼam bʼi jun alaj mochila jawiʼ qanimom wi bʼi xaq xiw ri rajawaxik. Xaq xiw xojkunik xqakʼam bʼi ri wuj che nim ubʼanik, kunabʼal, joron y jastaq che ktijowik. Are chiʼ tajin kkʼaq lo ri bomba, xqaya kan ronojel y aninaq xojbʼe wi jawiʼ kʼo wi ri tren» (Natalia, de Járkov, Ucrania).

 «Xinchomaj taj che kbʼan ri chʼoj, xintaʼ are chiʼ xkʼaq bʼi bombas pa jujun taq lugares y kuslabʼej ri ventanas. Xinchomaj kinel bʼik y xaq xiw kinkʼam bʼi ri kajwataj chwe. A las ocho aqʼabʼil xinel bʼik y xinbʼe pa jun tren che kbʼe pa Lviv, tekʼuriʼ xinbʼe pa jun autobús che kbʼe pa Polonia» (Nadia, de Járkov).

Pa wajun kʼutunem riʼ kqil wariʼ:

 ¿Jas ri qas rumal che kkiriq kʼax ri e winaq che keʼel bʼi pa ri kitinamit?

 Paneʼ ri kʼax riʼ che tajin kbʼan pa Ucrania xkʼulmatajik rumal che ri Rusia xbʼe che ubʼanik kʼax chke, are kʼu ri Biblia kuya ubʼixik jasche tajin kkʼulmataj wariʼ.

  •   Ri e qʼatal taq tzij e kuninaq ta che uyaʼik ri kajwataj chke ri e winaq. Xaneʼ are kkikoj kichuqʼabʼ che ubʼanik kʼax chke (Eclesiastés 4:1; 8:9).

  •   Ri Itzel Satanás, are «ri unimal we uwach ulew riʼ», ri ktaqan pa kiwiʼ ri winaq, rumal laʼ ri Biblia kubʼij: «Ronojel kʼu ri uwach ulew kʼo pa uqʼabʼ ri Itzel» (Juan 14:30; 1 Juan 5:19).

  •   Paneʼ ojer umajim lo ri kʼax, are kʼu ri tajin kkʼulmataj kimik are ri uyaʼom kan ubʼixik ri Biblia. Pa 2 Timoteo 3:1 kubʼij: «Pa ri kʼisbʼal taq qʼijol, kepe na kʼaxalaj taq qʼij». Ri chʼoj, ri desastres naturales, ri wiʼjal, ri yabʼil are ri kkʼutuwik che qastzij oj kʼo chi pa ri kʼisbʼal taq qʼij. Y xuqujeʼ are ri kbʼanowik che ri e winaq kkiya kan ri kachoch y kebʼe chi pa jun tinamit (Lucas 21:10, 11).

 ¿Jawchiʼ kkiriq wi kubʼsal kikʼuʼx?

 Ri Biblia kukʼutu che ri Bʼanol qe, Jehová, b are jun Dios che kel ukʼuʼx chke ri winaq che kkiya kan ri kachoch y kebʼe chi pa jun lugar (Deuteronomio 10:18). Ri areʼ kutzujuj che kusukʼumaj na ri kʼax che kkiriq ri winaq che e opanaq pa jun chi tinamit. ¿Jas kubʼan che ubʼanik? Are kukoj ri uQʼatbʼal tzij che kʼo pa ri kaj, rech kusachisaj kiwach ri e qʼatal taq tzij pa ri uwach Ulew (Daniel 2:44; Mateo 6:10). Xuqujeʼ kukoj ri uQʼatbʼal tzij che usachisaxik uwach ri Itzel, Satanás (Romanos 16:20). Wajun Qʼatbʼal tzij riʼ kubʼan jun chke konojel ri tinamit. Konojel ri winaq keʼux xa jun familia. Kʼo ta chi jun rajawaxik kel bʼi cho ri rachoch, rumal che ri Biblia kutzujuj: «Konojel kʼut kejeqiʼ na man kʼo ta chi jachin kexibʼinik, chkijujunal kekun na keʼuxlan chuxeʼ ri umuʼjal ri uʼuva xuqujeʼ chuxeʼ ri ucheʼal ri uhigo. ¡Qas utzij waʼ ri Ajawaxel ri kʼo ronojel ukunem!» (Miqueas 4:4).

 Xaq xiw ri uQʼatbʼal tzij ri Dios kutzujuj che kusukʼumaj na ri kʼax che kkiriq ri winaq che keʼel bʼi pa ri kitinamit y keʼopan pa jun chik. Chqilampeʼ jujun kʼutbʼal:

  •   Chʼoj. Ri Jehová kukʼis na «kitzaʼm ri chʼoj» (Salmo 46:9). Rech kawetaʼmaj jas kubʼan ri Dios che resaxik ri chʼoj, chasikʼij ri kʼutunem ubʼiʼ «¿Cómo llegará a haber paz en la Tierra?».

  •   Itzelal y kʼaxkʼolil. Ri Jehová «keresaj pa ri latzʼ xuqujeʼ pa ri riqoj kʼax» (Salmo 72:14). Rech kachʼobʼo jas ketoʼw ri winaq rech kkesaj ri itzelal che kʼo pa kanimaʼ, chasikʼij ri e kʼutunem che keriqitaj pa ri wuj ubʼiʼ «Rompamos el ciclo del odio».

  •   Mebʼayil. Ri Jehová «are kʼu kyoʼw na ri tobʼanik che ri mebʼaʼ ri ktzʼononik» (Salmo 72:12). Rech kawetaʼmaj jas kubʼan ri Dios che resaxik ri mebʼayil, chasikʼij ri kʼutunem ubʼiʼ «¿Es realista esperar un sistema económico justo?».

  •   Wiʼjal. «¡Mat chkʼis ri triko pa ri ulew[!]» (Salmo 72:16). Rech kawetaʼmaj jas kubʼan ri Dios che resaxik ri wiʼjal, chasikʼij ri kʼutunem «¿Un mundo sin hambre?».

 ¿La kkun ri Biblia che kitoʼik chanim riʼ?

 Kkunik. Ri Biblia xaq xiw ta kuya kubʼsal kʼuʼx chke ri e winaq riʼ, xaneʼ xuqujeʼ kuya pixabʼ chke rech kketaʼmaj jas kkibʼan chuwach ri kʼax che kkiriq kimik.

 Ri kubʼij ri Biblia: «Ri kon kukoj ronojel ri kbʼix che; ri utz kchomanik kril na jawijeʼ ri kbʼin wi» (Proverbios 14:15).

 Ri kraj kubʼij: Chixchoman chrij ri kʼax che kkʼulmataj na y jas kibʼan chkiwach. Chichajij iwibʼ chkiwach ri elaqʼomabʼ o ri e bʼanol taq itzelal, rumal che ri e areʼ kkitzukuj ri winaq che kʼateʼ xeʼopan pa ri tinamit. Y ketaʼm che rumal che kʼateʼ kixopanik kixibʼij iwibʼ y iwetaʼm ta ri lugar.

 Ri kubʼij ri Biblia: «We kʼu kʼo ri qawa ri qatzʼyaq chujkikot che waʼ» (1 Timoteo 6:8).

 Ri kraj kubʼij: Xaq xiw ta are kixchoman chrij ri jastaq che kajwataj chiwe. Xaneʼ chixkikot rukʼ ri kʼo iwukʼ.

 Ri kubʼij ri Biblia: «Ronojel ri kiwaj chi kkibʼan ri winaq chiwe, jeriʼ xuqujeʼ chibʼanaʼ ix chke» (Mateo 7:12).

 Ri kraj kubʼij: Chixux utz taq winaq y chkʼol ipaciencia. Rumal che wariʼ ktobʼanik rech ri e winaq pa ri tinamit nim kixkilo y kixkikʼulaj.

 Ri kubʼij ri Biblia: «We kbʼan itzelal chiwe, mitoj ukʼaxel rukʼ itzelal» (Romanos 12:17).

 Ri kraj kubʼij: Are chiʼ kbʼan kʼax chiwe kitzalij ta ukʼaxel y kpe ta iwoyowal. Rumal che we kibʼano xa más knimataj ri kʼax.

 Ri kubʼij ri Biblia: «Ronojel kinkun che ubʼanik rumal ri kyaʼow nuchuqʼabʼ» (Filipenses 4:13, La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo).

 Ri kraj kubʼij: Chnaʼtaj ri Dios chiwe. Y are chiʼ kibʼan ichʼawem chitaʼ ichuqʼabʼ che rech kichʼij ri kʼax. Y ri areʼ qas kixutoʼ na.

 Ri kubʼij ri Biblia: «Kʼo jun jasach mixok wi il, xaneʼ chiyaʼ ronojel chuwach ri Dios pa chʼawem rukʼ Dios; chixtzʼonom che, chiyaʼ kʼu maltyoxinik che xuqujeʼ. Are kʼu ri ujamaril ri Dios, ri nim na chuwach ronojel noʼj, kchajin na ri iwanimaʼ xuqujeʼ ri ichʼobʼobʼal» (Filipenses 4:6, 7).

 Ri kraj kubʼij: Apastaneʼ ri kʼax che tajin kiriqo, chitaʼ che ri Dios che kuya jamaril pa iwanimaʼ. Chiwilaʼ ri kʼutunem «Filipenses 4:6, 7 | ‹No se inquieten por nada›».

a Are chiʼ Rusia xopan che ubʼanik kʼax pa Ucrania, ri Alto Comisionado de las Naciones Unidas para los Refugiados (ACNUR) xuya ubʼixik che ri xkʼulmataj chilaʼ xubʼano che xajwataj nim tobʼanik. Rumal che xa pa 12 qʼij, más che dos millones winaq xeʼel bʼi pa Ucrania y jun millón chik xeqʼax pa jun chi lugar re ri kitinamit.

b Jehová are ri ubʼiʼ ri Dios (Salmo 83:18). Chawilaʼ ri kʼutunem «¿Jachin laʼ ri Jehová?».