Yaqʼax chupam ri rupam

¿Achkë riʼ Jehová?

¿Achkë riʼ Jehová?

Ri nuʼij le Biblia

 Jehová ya riʼ ri Dios ri nutzjoj le Biblia. Yë ryä xbʼanö jontir ri kʼo (Apocalipsis 4:11). Ryä xyaʼöx ruqʼij rma Abrahán, Moisés chqä Jesús (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Yë ryä ri Dios ri kʼo «pa ruwiʼ jontir le Ruwachʼulew» y ma xa xuʼ ta pa ruwiʼ jun tinamït (Salmo 47:2).

 Le Biblia nuʼij chë rubʼiʼ Dios ya riʼ Jehová (Éxodo 3:15; Salmo 83:18). Re bʼiʼaj reʼ petenäq rkʼë ri chʼaʼäl hebreo ri ntel chë tzij «xtbʼanatäj». Ye kʼo jojun etamanelaʼ nkiʼij chë re bʼiʼaj reʼ ntel chë tzij «Ryä nbʼanö chë nbʼanatäj». Re tzij reʼ kan ütz nbʼix chrij Jehová, rma yë ryä xbʼanö jontir ri kʼo chqä kan nuʼän ri nrajoʼ (Isaías 55:10, 11). Le Biblia chqä nqrtoʼ rchë nqatamaj ruwäch Jehová chqä rchë nqatamaj ri naʼoj ri más nqʼalajin chrij: ri kowan najowan (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Ri rubʼiʼ Dios pa kaxlän ya riʼ Jehová. Rubʼanon qa, re bʼiʼaj reʼ pa chʼaʼäl hebreo ntzʼibʼäx wä kikʼë ri kajiʼ letras rchë ri Tetragrámaton (יהוה). Re kajiʼ letras reʼ ya riʼ ri consonantes YHWH. Tapeʼ majun ta jun winäq tamayon achkë rubʼanik xskʼïx rubʼiʼ Dios pa chʼaʼäl hebreo ojer, ri bʼiʼaj Jehová kan ojer chik bʼaʼ ksan pä pa kaxlän. Ri naʼäy Biblia ri xel pa kaxlän ri kʼo rubʼiʼ Dios chpan, ya riʼ ri Salmos rchë Juan de Valdés, ri xesäx chunaqaj ri junaʼ 1537. a

¿Achkë rma majun ta jun tamayon achkë rubʼanik xskʼïx rubʼiʼ Dios pa chʼaʼäl hebreo ojer?

 Ri chʼaʼäl hebreo ri xkiksaj ri winäq ojer, ma ntzʼibʼäx ta wä kikʼë vocales. Ri winäq kitaman wä akuchï yekiyaʼ wä äl taq nkiskʼij wä ruwäch xa bʼa achkë wuj. Ye kʼa, taq xkʼis rutzʼibʼaxik ri Escrituras Hebreas (Antiguo Testamento), ye kʼo wä jojun judíos kan xkinmaj ri nkiʼij wä ri winäq pa ki-tiempo chë ma ütz ta nkiksaj rubʼiʼ Dios. Taq nkiskʼij wä ruwäch jun texto ri kʼo rubʼiʼ Dios chpan, ryeʼ nkijäl wä rubʼixik y pa rukʼexel nkiʼij wä «Ajaw» o «Dios». Taq xeqʼax ri junaʼ, kan más na chik winäq xkinmaj chqä ya riʼ, rma riʼ majun ta chik jun tamayon achkë rubʼanik xskʼïx rubʼiʼ Dios ojer. b

 Ye kʼo jojun winäq nkiʼij chë ri rubʼanik xskʼïx rubʼiʼ Dios ojer ya riʼ «Yahweh» («Yahvé»). Ye kʼa ye kʼo chik nkʼaj ma ke riʼ ta nkiʼij. Chkipan ri Rollos ri xelitäj pa mar Muerto, kʼo jun peraj rchë Levítico ri kʼo rubʼiʼ Dios chpan «Iao» ri qʼaxan pa chʼaʼäl griego. Chqä, ye kʼo jojun achiʼaʼ ri yekitzʼibʼaj wä libros pa chʼaʼäl griego ojer nkiyaʼ chik nkʼaj rubʼanik ri ütz nskʼïx rubʼiʼ Dios «Iaé», «Iabé» o «Iaoué». Ye kʼa ma nqkowin ta nqaʼij chë kan ke riʼ rubʼanik xskʼïx ojer pa chʼaʼäl hebreo. c

Ri kinman jojun winäq chrij rubʼiʼ Dios ri kʼo chpan le Biblia

 Ye kʼo jojun winäq nkinmaj reʼ: Chkipan kʼïy Biblias kʼo ri bʼiʼaj «Jehová» rma yë ri winäq xeyaʼö chkipan.

 Ri kantzij chrij riʼ: Ri rubʼiʼ Dios pa chʼaʼäl hebreo, ri xtzʼibʼäx kikʼë ri kajiʼ letras rchë ri Tetragrámaton, nilitäj jun 7,000 mul chpan le Biblia. d Kʼïy chkë ri Biblias ri ye kʼo komä elesan qa ri bʼiʼaj riʼ chkipan y pa rukʼexel yaʼon qa «Ajaw».

 Ye kʼo jojun winäq nkinmaj reʼ: Dios, ri kʼo ronojel uchqʼaʼ pa ruqʼaʼ, ma nkʼatzin njeʼ rubʼiʼ.

 Ri kantzij chrij riʼ: Kan yë Dios xbʼanö chkë ri achiʼaʼ ri xetzʼibʼan rchë le Biblia rchë xkiyaʼ qa jun 7,000 mul rubʼiʼ chpan Ruchʼaʼäl, chqä nuʼij chkë rusamajelaʼ chë tkiksaj ri bʼiʼaj riʼ (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Y ma xa xuʼ ta riʼ, Dios xuʼij chë ri profetas ri xkajoʼ chë ri winäq nkimestaj qa rubʼiʼ ryä, xtkïl kʼayewal (Jeremías 23:27).

 Ye kʼo jojun winäq nkinmaj reʼ: Kʼo chë nqaʼän ri nkiʼän wä ri judíos y nqesaj qa rubʼiʼ Dios chpan le Biblia.

 Ri kantzij chrij riʼ: Kantzij na wä chë ye kʼo wä jojun ukʼwäy taq bʼey judíos ma xkiksaj ta rubʼiʼ Dios. Ye kʼa ryeʼ ma xkesaj ta qa chkipan ri copias ri xkiʼän che rä le Biblia. Tapeʼ xa bʼa achkë na xbʼanatäj chpan ri tiempo riʼ, Dios ma nrajoʼ ta chë röj nqaʼän ri nkiʼän ri nkʼaj chik, ri xa ma rukʼwan ta riʼ rkʼë ri nrajoʼ ryä (Mateo 15:1-3).

 Ye kʼo jojun winäq nkinmaj reʼ: Ri rubʼiʼ Dios ma kʼo ta chë nksäx chpan le Biblia rma ma qataman ta achkë qäs rubʼanik xskʼïx ojer pa chʼaʼäl hebreo.

 Ri kantzij chrij riʼ: Rkʼë ri nkiʼij ryeʼ, reʼ ntel chë tzij chë Dios nrajoʼ chë jontir ri winäq junan rubʼanik nkiskʼij rubʼiʼ, tapeʼ xa bʼa achkë na kichʼaʼäl. Ye kʼa, le Biblia nuʼij chë rusamajelaʼ Dios ojer nkiʼij wä rubʼiʼ jun winäq kan achiʼel wä nbʼix pa kichʼaʼäl.

 Tqatzʼetaʼ achkë rubʼanik xskʼïx rubʼiʼ Josué, ri ukʼwäy bʼey israelita. Ri cristianos pa naʼäy siglo ri yetzjon wä pa chʼaʼäl hebreo rkʼë jbʼaʼ nkiʼij wä «Yeshúa», y ri yetzjon pa chʼaʼäl griego, «Iesous». Chpan le Biblia, xqʼaxäx re bʼiʼaj reʼ pa chʼaʼäl griego, rma ya riʼ jun bʼiʼaj ri nbʼix wä pa hebreo. Reʼ nukʼüt chë ri cristianos nkiʼij wä kibʼiʼ ri winäq kan achiʼel wä nbʼix pa kichʼaʼäl (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Ke riʼ chqä nbʼanatäj rkʼë rubʼiʼ Dios. Ma nkʼatzin ta nqatamaj achkë rubʼanik xbʼix ojer rchë kan ke riʼ chqä nqaʼij röj. Ri kʼo más ruqʼij ya riʼ chë ri bʼiʼaj riʼ njeʼ chpan le Biblia.

a Juan de Valdés ke reʼ rubʼanik rubʼanon qa che rä rubʼiʼ Dios: «Iehova». Rma xjalatäj ri rubʼanik ntzʼibʼäx chqä nskʼïx ri kaxlän, xjalatäj chqä ri rubʼanik ntzʼibʼäx rubʼiʼ Dios. Jojun tzʼetbʼäl. Ri Salmos rchë Bernardino de Rebolledo, ri xel pa 1661, «Jehova» rubʼanon qa che rä rubʼiʼ Dios. Ri Biblia rchë Scío de San Miguel, ri xel pa 1791, rubʼanon qa «Iehováh» che rä chkipan ri notas. Ri Biblia Torres Amat rchë 1824 nuksaj «Jehovah», y ri Biblia Reina-Valera rchë 1862 rubʼanon qa «Jehová» che rä.

b Ri rukaʼn wuj rchë ri New Catholic Encyclopedia, volumen 14, nuʼij reʼ chkipan ri ruxaq 883 chqä 884: «Taq xeqʼax yän jojun junaʼ taq ri israelitas xekʼwäx äl Babilonia, ri bʼiʼaj Yahweh kan kowan ruqʼij xyaʼöx, rma riʼ ma xksäx ta chik, y pa rukʼexel riʼ xeksäx ri tzij ADONAI o ELOHIM».

c Xtawïl más naʼoj chrij reʼ chpan ri peraj 1 rchë ri folleto Guía para el estudio de la Palabra de Dios, ri rubʼiniʼan «El nombre de Dios en las Escrituras Hebreoarameas».

d Tatzʼetaʼ ri Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, Tomo I, columnas 970 chqä 971.