Ir al contenido

Yait Jehovasha?

Yait Jehovasha?

Yuusa chichamenka junis tawai

 Jehovaka nekas Yuusaiti. Ashi irunna nuna najankaiti. (Yus Kanta [Salmo] 134:3). Abrahansha, Moisessha nuya Jesussha nu Yuusnak enentaimtin armiayi. (Náṉkammari̱ [Génesis] 22:14 junin * ana nui aujsata; Neemías 10:29; Juaṉ 20:17). Aya Israel aentsu Yuusrinchuiti antsu “ashí nuṉkanmaya̱n Úunt Akupniuri̱nti” (Yus Kanta [Salmo] 47:2).

 Yuusa chichame tawai: Yuusa naarinkia Jehovaiti. (Isayas 41:13; Yus Kanta [Salmo] 83:18). Ni naarinkia hebreo chichamjainti. Yaunchu hebreo chichamjai chichainia Yuusa naarin pachiniak ni urukuit nuisha enentaimin armiayi. Unuimiaruka junis tiniusha iruneawai: Yuusa naarinkia, wi wakeramun uminiaitjiai turutskesha wi wakeramun umiktasan chikichan utsuajai, tamaiti. Yuuska ni wakeramun umin asa tura mashi najanka asa Jehová naartiniaiti. (Isayas 55:10, 11). Yuusa chichamesha Yuus urukuit nuna jintintramji. Ninkia anenkratniuiti. (Yus Kanta [Salmo] 116:5; Rúkas [Lucas] 6:35; 1 Juaṉ 4:8).

 Yuusa naari hebreo chichamjainkia juni aatainti יהוה (YHWH). Yaunchuk itiur tutaiya nuka imian nekatsji. Tumaitkiusha apach chichamjaisha “Jehová” turutskesh “Yavé” tutainti, tura chikich chichamjaisha aintiaku tuiniawai. Yuusa chichame Reina-Valera, 1862 uwitinia, junis aarmaiti: “Jehová”. Tura La Biblia Latinoamérica nui Yuusa naari junis aarmaiti: “Yavé”. Yus Papí Yusa Chichame̱ Aarma, 2018 uwitinia, nuisha Yuusa naari shuar chichamjai junis aarmaiti: ʻJiuwa’. a

Yaunchuk hebreo chichamjai Yuusa naari itiur tiniu armia nuka timiatrusan nekatsji

 Yaunchuk hebreo chichamjainkia A, E, I, U ainiajai aashtaiyayi. Tumaitkiusha aujainiakka nuna apujtin armiayi. Yuusa chichame Antiguo Testamento aarar amukarmatai judío aentska Yuusa naari pachikchatniuiti tuiniasha irunmiayi. Yuusa chichamen kakantrar aujainiak Yuusa naari akuinkia nunaka tutsuk aya “ii Uuntri” turutskesha “Uunt Yuus” tiniu armiayi. Ainis tuinia asa tsawan nankaamaki weakui Yuusa naari yaunchuk itiur tiniu armia nunaka kajinmatkiarmiayi. b

 Yuusa naarinkia “Yahweh” turutskesha “Yahvé” tu titiniaitji tiniusha iruneawai. Yuusa papiiri yaunchukia Los Rollos del mar Muerto tana nui, Levítico papiinium griego chichamjai Yuusa naari junis aarmaiti: “Iao”. Tura aintsan chikichkia yaunchu griego chichamjai “Iaé”, “Iabé” turutskesha “Iaoué” aararmiayi. Tumaitkiusha yaunchuk hebreo chichamjai itiur tiniu armia nu timiatrusrik nekatsji. c

Yuusa chichamen Yuusa naarinkia atsutniuiti tuiniawai

 Aentska junis tuiniawai: Yuusa chichame chikich chichamnum yapajiniak “Jehová” apujtusaruiti.

 Antsu juka nekasaiti: Yuusa chichamen Yuusa naari hebreo chichamjai 7 mil aarma awai. d Yuusa chichamen chikich chichamnum yapajiniak yaunchuk hebreo chichamjai itiur aarmauya nunaka arantutsuk Yuusa naarin japirar “ii Uuntri” tu apujsaruiti.

 Aentska junis tuiniawai: Yuuska ti kakarmaiti tura chikichkiti tuma asa naartichuiti.

 Antsu juka nekasaiti: Yuus papiinium Yuus ni naarincha aentsun aamtikramiayi. Ni umirin ainiasha winia naarun pachikiarat tusa turamiayi. (Yus Kanta [Salmo] 113:1-3; Isayas 41:14; Supunías 3:9; Supunías 3:17). Tura aintsan wait chichaman etserainiak Yuusa naarin kajinmatkiarat tusar wakeriarmiania nunaka Yuus ti kajerkarmiayi (Jirimías 23:27).

 Aentska junis tuiniawai: Yaunchuk judío aents turawarmia aintsan Yuusa naarinkia Yuusa chichameyanka japirtiniaiti.

 Antsu juka nekasaiti: Judío aentska Yuusa naarin pachiktinian iniaisaruitkiuisha Yuusa naarin Yuusa chichameyan japircharmiayi. Tura aintsan Yuusa chichamen umitsuk yaunchu aents jintinkratamun uminiana nunaka Yuuska nakitiawai (Matéu 15:1-3).

 Aentska junis tuiniawai: Yuusa naari yaunchu hebreo chichamjai itiur tiniu armia nu timiatrusrik nekatsji. Tuma asamtai ni naarinkia Yuus papiinmayanka japirtiniaiti.

 Antsu juka nekasaiti: Yuuska winia naar hebreo chichamjai itiur tutain timiatrusrumek titiniaitrume turamtsuji. Yaunchuksha Yuusa umirin armia nu aentsu naarin ni chichamejain tiarmiayi. Nusha itiur nekaaj?

 Yaunchu Kristu aents hebreo chichaman chichainiaka Josué tuiniak ni chichamejain “Yeshúa” tiniu armiayi. Tura griego chichaman chichainiaka “Iesous” tiniu armiayi. Nuyasha Yuusa chichame Nuevo Testamento aainiak griego chichamjai “Iesous” aararmiayi (Túramuri̱ [Hechos] 7:45; Israernum [Hebreos] 4:8).

 Yaunchuk hebreo chichamjai Yuusa naarin itiur tiniu armia nu nekachkursha ii chichamejain timiniaitji. Nekaska Yuusa naari Yuusa chichamen aarma atiniaiti.

a Yus Papí Yusa Chichame̱ Aarma, 2018 uwitinia, Yuusa naari “Jiuwa” 260 iniankas aarma awai. Tura aintsan Yus Papí Yusa Chichame̱ Aarma, 2009 uwitinia, pagina 31, 112 tura 276 nui Yuusa naari “Jiuwa” aarmaiti. Nuya amuamunam “Shuar chicham tura apach chichamjai apatkar nekaatin” tana nuisha Yuusa naari “Jehová” tu aarmaka 11 awai.

b New Catholic Encyclopedia, segunda edición, volumen 14, páginas 883, 884 nui junis tawai: Judío aentsun Babilonia nunkanam “jukiarmia nui Yuusa naari Yahweh ti arantaji tu wesar Yuusa naarinkia tutsuk ADONAI tura ELOHIM tutan juarkiarmiayi” (hebreo chichamjai ADONAI tana nuka ii uuntri tusa tawai tura ELOHIM tana nuka Yuus tusa tawai).

c Nu nukap nekaataj takumka La Biblia. Traducción del Nuevo Mundo, apéndice A4, “El nombre de Dios en las Escrituras Hebreas” tana nui aujsata.

d Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columnas 970, 971 nui iista.