Ir al contenido

¿Ajwach i Jehová?

¿Ajwach i Jehová?

Reʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj

 Reʼ Jehová i korik Dios iruqor i Santo Laj Huuj. Reʼ reh xtzʼuhkrisanik reh chuʼnchel i wilik (Apocalipsis 4:11). Re’ profeta Abrahán, Moisés jeʼ woʼ i Jesús xkiyew ruloqʼil i Jehová (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Reʼ reh i Dios «sut i wach akʼal». Maʼ reʼ ta Dios reh xa jenaj tinamit (Salmo 47:2).

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ i Dios wilik jenaj rubʼihnaal, reʼ rubʼihnaal Jehová (Éxodo 3:15; Salmo 83:18). Xa reʼ woʼ reh i nehchanik reh i bʼihnaal wilih. Inchalik pan qʼorbʼal hebreo eh iraaj ruqʼorom «irubʼan chi neʼ inkʼularik». Reʼ inkitzʼir riij i qʼorbʼal hebreo inkiqʼor chi reʼ i bʼihnaal wilih iraaj ruqʼorom «reʼ reh irubʼan chi neʼ inkʼularik». Reʼ wilih irukʼam riibʼ chi reʼ Jehová xutzʼuhkrisaj chuʼnchel i wilik eh irubʼan chuʼnchel iraaj rubʼanam (Isaías 55:10, 11). Reʼ Santo Laj Huuj qojrutoobʼeej runabʼjiik chi riij i runaʼojbʼal, jeʼ rukabʼ i kʼaxooj (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Reʼ rubʼihnaal i Dios pan hebreo iraaj ruqʼorom Jehová pan kaxlan qʼorik. Reʼ wilih intzʼihbʼjik naq ruukʼ i kijibʼ chi letra reh i Tetragrámaton (יהוה) jeʼ rukabʼ YHWH. Atoobʼ ta maʼ qehtʼal ta nikʼwach inqʼorarik i bʼihnaal wilih pan najtir hebreo, reʼ bʼihnaal Jehová pan kaxlan qʼorik najtir chik kitoqʼaam rukojariik. Reʼ peet traducción reh i Santo Laj Huuj reh i qʼorbʼal wilih ahaʼ wiiʼ inkan wiiʼ i rubʼihnaal i Dios reʼ i Salmos reh i Juan de Valdés, reh i haabʼ 1537. a

¿Chaaj woʼ reet maʼ ehtʼalimaj taj nikʼwach inqʼorarik i rubʼihnaal i Dios pan najtir hebreo?

 Reʼ najtir qʼorbʼal hebreo maʼ rukoj ta naq taqeh vocal, reʼ ajwach inilwik naq reh irukoj naq taqeh vocal. Eh noq xkuxik rutzʼihbʼjiik taqeh Escrituras Hebreas (Najtir Kʼuhbʼaal) juʼjun taqeh i judío kikoj wach chi reʼ ruqʼorariik i rubʼihnaal i Dios maʼ atoobʼ ta naq. Eh noq inkil naq wach jenoʼ texto ahaʼ wiiʼ inkan i rubʼihnaal i Dios maʼ inkiqʼor ta naq, chi jilow inkiqʼor naq «Jaaw» oon «Dios». Noq xikʼik taqeh haabʼ reʼ kapebʼal wilih xuheeʼ riibʼ eh sahchik wach nikʼwach ruqʼorariik i rubʼihnaal i Dios. b

 Wilik inkikapaaj chi inqʼorarik naq reh i Dios «Yahweh» («Yahvé») eh wilik inkikapaaj chi tokoom naq inqʼorarik reh. Pan Rollo reh i Mar Muerto wilik jenaj ruqohx i huuj Levítico pan qʼorbʼal griego ahaʼ wiiʼ inkan i rubʼihnaal i Dios chi jeʼ wilih: «Iao». Tokoom chik ajtzʼihbʼaneel reh i qʼorbʼal griego chupaam taqeh qʼiij reʼreʼ, inkiqʼor woʼ chi mareh jeʼ wilih inqʼorarik «Iae», «Iabé» oon «Iaoué», xa reʼ laʼ maʼ ne ta inqʼorarik chi jeʼ ta naq reʼ inqʼorarik reh. c

Reʼ maʼ korik taj chi riij i rubʼihnaal i Dios pan Santo Laj Huuj

 Reʼ inkikapaaj i juʼjun: Reʼ taqeh Santo Laj Huuj ahaʼ inkan wiiʼ i bʼihnaal «Jehová» xa inkikoj ar.

 Reʼ korik: Reʼ rubʼihnaal i Dios pan hebreo intzʼihbʼjik ruukʼ i kijibʼ chi letra reh i Tetragrámaton. Inkan wuquubʼ mil pech pan Santo Laj Huuj. d Pan juʼjun taqeh Santo Laj Huuj kijuxum chi maʼxta ruwiiʼ i rubʼihnaal i Dios eh kikojom chi jilow «Jaaw».

 Reʼ inkikapaaj i juʼjun: Reʼ Dios xti nim rajaawriik maʼ ko ruman ta chi ne inwihʼik jenoʼ rubʼihnaal.

 Reʼ korik: Reʼ Dios xubʼan chi reʼ taqeh xitzʼihbʼanik reʼ i Santo Laj Huuj ne inkitzʼihbʼaaj i rubʼihnaal kʼih pech eh xraaj chi reʼ taqeh rajkamanom ne inkiqʼor (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Reʼ reh maʼ xponik ta chuwach chi reʼ taqeh maʼ manlik ta profeta xkibʼan chi ne insachik wach i rubʼihnaal (Jeremías 23:27).

 Reʼ inkikapaaj i juʼjun: Qakʼam naah inkibʼan taqeh aj judío eh qisaj i rubʼihnaal i Dios pan Santo Laj Huuj.

 Reʼ korik: Korik chi juʼjun taqeh ajtzʼihbʼ judío maʼ inkiqʼor ta naq i rubʼihnaal i Dios. Xa reʼ laʼ, maʼ xkisaj ta noq xkitzʼihbʼaaj woʼ chik i Santo Laj Huuj. Xa nikʼ paʼ wach xkʼuljik, reʼ Dios maʼ iraaj ta chi ne inqakʼam naah taqeh inkikapaaj i winaq na laʼ qakʼamam naah iruqʼor i Dios (Mateo 15:1-3).

 Reʼ inkikapaaj i juʼjun: Maʼ ko ruman ta rukojariik i rubʼihnaal i Dios pan Santo Laj Huuj ruum chi maʼ ehtʼalimaj ta naq chi korik nikʼwach inqʼorarik reh pan hebreo.

 Reʼ korik: Jeʼ rukabʼ inanabʼeej wilih, reʼ Dios iraaj chi chuʼnchel taqeh kʼachareel atoobʼ ta reh reh wach i kiqʼorbʼal ne inkiqʼor i rubʼihnaal i Jehová. Xa reʼ laʼ, reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ taqeh rajkamanoom i Dios reh najtir qʼiij inkiqʼor naq i bʼihnaal jeʼ rukabʼ naq inqʼorarik pan kiqʼorbʼal.

 Jeʼ rukabʼ i rubʼihnaal i ajqʼatal qʼorik Israelita Josué. Reʼ taqeh ajnimaneel reh i peet siglo reʼ kiqʼorik naq hebreo mareh inkiqʼor naq «Yeshúa» eh reʼ naq taqeh i kiqʼorik griego, «Iesous». Pan Santo Laj Huuj inkan pan qʼorbʼal griego i bʼihnaal hebreo reʼreʼ. Reʼ wilih irukʼuhtaaj chi reʼ taqeh ajnimaneel inkiqʼor naq taqeh i bʼihnaal reʼ inqʼorarik pan kiqʼorbʼal (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Jeʼ woʼ reʼ ne inqaqʼor chi riij i rubʼihnaal i Dios. Reʼ xti aajwaal wach maʼ reʼ ta nikʼwach naq inqʼorarik, reʼ laʼ mi ne inkan ahaʼ naruwihʼiik pan Santo Laj Huuj.

a Reʼ i Juan de Valdés irukoj i bʼihnaal «Iehova». Noq xutoqʼaaʼ rujaljiik wach i qʼorbʼal, xutoqʼaaʼ woʼ rujaljiik nikʼwach intzʼihbʼjik i rubʼihnaal i Dios jeʼ rukabʼ i traducción reh i Salmos reh Bernardino de Rebolledo pan haabʼ 1661 irukoj i qʼorik «Jehova». Reʼ Santo Laj Huuj reh Scío de San Miguel reh i haabʼ 1791 irukoj i qʼorik «Iehovah» pan taqeh ruman. Pan Santo Laj Huuj reh Torres Amat reh i haabʼ 1824 irukoj i qʼorik «Jehovah», eh i Reina-Valera reh i 1862 irukoj i bʼihnaal «Jehová».

b Reʼ rukabʼ huuj reh i New Catholic Encyclopedia, volumen 14, iruqʼor pan taqeh rupágina 883, 884: «Noq ikʼinaq chik taqeh haabʼ noq reʼ taqeh Israelita xiʼisjik ruje pan kitinamiit, reʼ bʼihnaal Yahweh kitoqʼaaʼ kiloqʼem wach. Jeʼ reʼ noq, ar xchalik i kapebʼal chi reʼ rubʼihnaal i Dios nakijalam naq wach chi ADONAI oon ELOHIM».

c Ne inqareq ruman chupaam i sección 1 reh i huuj maʼ nim ta paam Guía para el estudio de la Palabra de Dios, irubʼihnaleej «El nombre de Dios en las Escrituras Hebreoarameas».

d Chawil i Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columnas 970 eh 971.