Rabiguet

¿Chú láabu ngú Jehová?

¿Chú láabu ngú Jehová?

Mod rabexa la Biblia láani

 Jehová nac Dios ni bisaʼ la Biblia, láabu bisaʼbu guiráxadit cós (Apocalipsis 4:11). Profetas xomod Abrahán, Moisés né Jesús buny adorar láabu (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Láabu nacbu Dios xtuny «guidopynac gudxlio», diti nacbu Dios xtuny toibsi gudx (Salmo 47:2).

 La Biblia ná que laabu Jehová (Éxodo 3:15; Salmo 83:18). Laabu cuáni ló diitz hebreo né radudyni diitz «guidxin gac». Tipnés buñnan ná que laa Dios radudyni diitz «Láabu Ronybu que Guidxin Gac». Ndeʼ radzaktzayni Jehová, portín láabu bisaʼbu guiráxadit cós ni noʼ né rony cumplirbu guirá ni ma goniʼbu (Isaías 55:10, 11). La Biblia láaca racnéni lóono guimbuno láabu, ni máspa la guimbuno xcalrronladxbu (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Laa Dios cuáni ló diitz hebreo né ló dixtil ranino láani Jehová. Ló diitz hebreo cuáni né tap letras ni rimbuno xomod Tetragrámaton (‏,‏(יהוה ló naareʼ racáni né YHWH. Ná diti nanno ximodpa goniʼ buñ láani ló diitz hebreo gool, ló naareʼ ranino laabu Jehová xomod raniʼ buñ láani ma xidzú íz ló dixtil. Primer buelt ni bitlaa laa Dios ló dixtil gocni ló Salmos de Juan de Valdés, ni cuá gaxca íz 1537. a

¿Xigony diti nanno ximodpa goniʼyibu laa Dios ló diitz hebreo gool?

 Hebreo ni biquiinyibu ló dzú ni see diti cuáni né vocales, ma buñ ni bíil láani goloʼ vocales ladni. Per órni bilox bicaʼyibu Escrituras Hebreas (Antiguo Testamento), tipnés judíos bunyibu pensary que mal láani guiniʼ buñ laa Dios. Órni bíilyibu toib texto ro sieed laa Dios goloʼyibu «Señor» o «Dios» xalagaryni. Conforma godudy xidalguixo íz, xidal buñ gop crenys reʼ né ma bialadxyibu ximod goniʼ buñ laa Dios. b

 Tipnés buñ rony pensary que laa Dios goniʼyibu láani «Yahweh» («Yahvé»), né stipnés ná que goniʼyibu láani stoib mod. Ló Rollos ni bidzelyibu mar Muerto sieed tiplaʼ texto xtuny Levítico ni cuá ló diitz griego, cú bicaʼyibu laa Dios «Iao». Stipnés buñ griegos ni bibany ló dzú ni see láaca bicaʼyibu «Iaé», «Iabé» o «Iaoué», per diti nanno pal modreʼ goniʼyibu laa Dios ló diitz hebreo gool. c

Mod rony pensary tipnés buñ

 Tipnés buñ ná: Traducciones ni sitné laa «Jehová», ma layibu goloʼyibu láani.

 Ni nigolú: Laa Dios cuáni ló diitz hebreo né tap letras ni rimbuno xomod Tetragrámaton, sieedni ló la Biblia midid 7.000 buelt. d Casi guirá biblias goleʼ por goleʼsi láani, né xalagaryni goloʼyibu diitz «Señor».

 Tipnés buñ ná: Dios ni nap xiroʼ galnadip diti raquiin tzoʼ laabu.

 Ni nigolú: Dios bisaní buñ ni bicaʼ la Biblia par nacaa láabu xidal mil buelt ló la Biblia, né rony mandarybu xpiimbu guiquiin láani (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Né ni máspa, Jehová godilnébu profet falz ni biyopy mod ñaladx buñ laabu (Jeremías 23:27).

 Tipnés buñ ná: Cueʼno laa Dios ló la Biblia xomod rony buñ judíos láani.

 Ni nigolú: Nanno que tipnés escribas judíos diti goniʼyibu laa Dios. Per diti goleʼyibu láani ló copias ni bunyibu. Ná pal gocni scú o yaca, Dios diti rioladx gonyno suusi rony buñ ni diti rasob láabu (Mateo 15:1-3).

 Tipnés buñ ná: Diti non guicaa laa Dios ló la Biblia portín diti nantzayno ximodpa goniʼ buñ láani ló diitz hebreo.

 Ni nigolú: Xpensaryibu, Dios ranab que guiráxadit buñ nac nitisi nac diitz ni raniʼ, toibsi midid non guiniʼyibu laa Dios. Per la Biblia ná que xpiin Dios ni bibany ló dzú ni see goniʼyibu laa buñ xomod goniʼyibu xtiitzyibu.

 Guibiʼno ximod goniʼyibu laa toib israelita ni góc laa Josué. Cristianos ni bibany ló primer siglo, ni goniʼ diitz hebreo, sigory goniʼyibu láani «Yeshúa» né ni goniʼ diitz griego goniʼyibu láani «Iesous». Diti xomodca cuáni ló diitz hebreo diti scúca cuáni ló diitz griego. Ndeʼ raslooy lóono que goniʼyibu laa buñ, mod goniʼyibu xtiitzyibu (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Ngúca bunyibu órni buny traduciryibu laa Dios. Diti fuerspa ganno ximodpa goniʼyibu laa Dios ló dzú ni see, ni más rasac ngú diti cueʼno laa Dios ló la Biblia.

[ÑEʼ GUIICH]

a Juan de Valdés bicaʼ «Iehova». Conforma bidzaʼ diitz ni ranino, mod cuá laa Dios láaca bidzaʼni. Por ejemplo, ló traducción de Salmos xtuny Bernardino de Rebolledo, íz 1661, cuá «Jehova». Ló notas xtuny Biblia de Scío de San Miguel, íz 1791 bicaʼyibu «Iehováh». Versión Torres Amat íz 1824 biquiin «Jehovah», né Reina-Valera íz 1862, láaca bicaʼ «Jehová».

b Ló ni rarop edición xtuny New Catholic Encyclopedia, volumen 14, páginas 883, 884 ná: «Diti xidzú de goló seeyibu gudx Babilonia, buñ nigolú bisanadx laa Yahweh, por ngú xalagaryni gosaló biquiinyibu diitz ADONAI o ELOHIM».

c Sadzelo más información ló follet ni laa, Ni gacné lóono guientzaayno Xtiitz Dios, midid toib, tema «Laa Dios ló Escrituras Hebreoarameas».

d Bibiʼ Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columnas 970 né 971.