„Vienas sunkiausių dalykų, su kuriuo susidūriau augdamas, buvo mano potraukis prie tos pačios lyties asmenų. Maniau, jog tai praeis, tačiau tie jausmai kamuoja iki šiol“ (Deividas, 23 metai.)

 Deividas yra krikščionis ir nori patikti Dievui. Tačiau ar tai įmanoma, jei jaučia potraukį prie tos pačios lyties? Koks yra Dievo požiūris į homoseksualizmą?

•  Ką sako Biblija?

•  Ar tai reiškia, kad...?

•  O jeigu...?

 Visuomenės požiūris į homoseksualinius santykius gali skirtis, nelygu kultūra ar laikmetis. Tačiau krikščionys nesivadovauja populiaria nuomone, nesiduoda „nešiojami visokių mokymo vėjų“ (Efeziečiams 4:14). Savo požiūrį į homoseksualinius santykius (beje, kaip ir į visokį elgesį) jie grindžia Biblijos normomis.

 Dievo Žodyje, Biblijoje, apie homoseksualizmą kalbama labai aiškiai:

•  „Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi“ (Kunigų 18:22).

•  „Dievas pagal jų širdžių geismus [...] atidavė juos gėdingam geidulingumui: jų moterys prigimtinius santykius iškeitė į priešingus prigimčiai“ (Romiečiams 1:24, 26).

•  „Neapsigaukite! Nei ištvirkautojai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei vyrai, kurie tenkina vyrus, nei vyrai, kurie tenkinasi su vyrais, nei vagys, nei gobšuoliai, nė girtuokliai, keikėjai ar grobikai nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10).

 Dievo nustatytos normos taikytinos visiems žmonėms, nesvarbu jų troškimai homoseksualūs ar heteroseksualūs. Kiekvienam svarbu susivaldyti, kai kyla noras daryti tai, kas nepatinka Dievui (Kolosiečiams 3:5).

 Ar tai reiškia, kad Biblija kursto neapykantą gėjams?

 Ne. Biblija nekursto neapykantos niekam – nei gėjams, nei kam nors kitam. Priešingai, joje liepiama siekti „taikos su visais“, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo (Hebrajams 12:14). Taigi negalima homoseksualų užkabinėti, niekinti ar kitaip netinkamai su jais elgtis.

 Ar tai reiškia, kad krikščionys turi prieštarauti įstatymams, kuriais įteisinamos tos pačios lyties asmenų santuokos?

 Kaip sužinome iš Biblijos, Dievo nustatyta santuoka yra sąjunga tarp vieno vyro ir vienos moters (Mato 19:4–6). Tačiau debatai dėl valdžios įstatymų, įteisinančių tos pačios lyties asmenų santuoką, yra politikos reikalas – ne moralės. Biblijoje krikščionims liepiama likti politiškai neutraliems (Jono 18:36). Todėl jie nei gina, nei smerkia įstatymų dėl tos pačios lyties asmenų santuokos ir homoseksualaus elgesio.

 O jeigu žmogus yra homoseksualistas, ar jis gali pasikeisti?

 Taip. Pirmame amžiuje kai kurie pasikeitė. Biblijoje perspėjama, kad tie, kas turi homoseksualinių santykių, nepaveldės Dievo Karalystės, ir po to priduriama: „Kai kurie iš jūsų tokie buvote“ (1 Korintiečiams 6:11).

 Ar tai reiškia, kad tie, kas atsisakė homoseksualios gyvensenos, daugiau niekada nejautė ankstesnio potraukio? Ne. Biblijoje sakoma: „Apsivilkite naująjį [žmogų], aiškiu pažinimu atnaujinamą“ (Kolosiečiams 3:10). Atsinaujinimas yra nesibaigiantis procesas, kovoti tenka nuolat.

 O jeigu asmuo nori laikytis Dievo normų, tačiau jaučia homoseksualinį potraukį?

 Kaip ir su bet kuriuo kitu potraukiu, žmogus pasirenka, pasiduos jam ar ne. Kas padėtų atsispirti? Biblijoje patariama: „Eikite su dvasia ir nepasiduosite jokiems kūno geismams“ (Galatams 5:16).

 Atkreipkite dėmesį, jog šioje eilutėje nesakoma, kad žmogui niekada nekils kūno geismų. Tiesiog reguliariai studijuodamas Bibliją ir melsdamasis jis (ar ji) pajėgs tiems geismams nepasiduoti.

 Tai patyrė straipsnio pradžioje minėtas Deividas. Apie savo vidinę kovą jis papasakojo tėvams, kurie yra krikščionys. „Nuo pečių nusirito didžiulė našta, – sako jis. – Jei būčiau su jais pasikalbėjęs anksčiau, paauglystėje būčiau buvęs daug laimingesnis.“

 Išties, laikydamiesi Jehovos normų jaučiamės laimingesni. Esame tikri, kad „Viešpaties įstatai teisūs; jie džiugina širdį“, ir „kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį“ (Psalmyno 19:9, 12).