Rodyti straipsnį

2015 M. SAUSIO 21 D.
LENKIJA

Likę gyvi Aušvico kaliniai mini 70-ąsias išlaisvinimo metines. Prisimenami ir Jehovos liudytojai

Likę gyvi Aušvico kaliniai mini 70-ąsias išlaisvinimo metines. Prisimenami ir Jehovos liudytojai

VARŠUVA (Lenkija). 2015 metų sausio 27-ąją tūkstančiai žmonių paminės 70-ąsias Aušvico, nacių koncentracijos stovyklos, išlaisvinimo metines. Šioje liūdnai pagarsėjusioje stovykloje buvo naikinamos nacių nekenčiamos tautinės grupės, taip pat kalinami įvairių tautybių Jehovos liudytojai, įskaitant vokiečius.

Renginį organizuoja Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus ir Tarptautinė Aušvico taryba. Į metines laukiama atvykstant Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio, taip pat delegacijų iš keleto kitų šalių. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu.

Aušvico koncentracijos stovykla yra netoli Lenkijos miesto Osvencimo, kurį per Antrąjį pasaulinį karą buvo aneksavę naciai. Iš pradžių šioje vokiečių koncentracijos stovykloje buvo laikoma apie 700 lenkų kalinių, atvežtų čia 1940-ųjų birželį. Netrukus Aušvicas išsiplėtė į didžiulį kompleksą, kurį sudarė per 40 didelių ir mažesnių stovyklų. Aušvico-Birkenau keturiose dujų kamerose kasdien buvo nužudoma apie 20 000 žmonių. Per maždaug penkerius Aušvico stovyklos veikimo metus čia pateko mažiausiai 1,1 milijono žmonių, tarp jų daugiau nei 400 Jehovos liudytojų.

Valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus svetainėje rašoma: „Literatūroje apie Aušvico koncentracijos stovyklos istoriją Jehovos liudytojai (stovyklos įrašuose nurodyti kaip Biblijos [tyrinėtojai]), įkalinti dėl savo tikėjimo, nėra minimi, išskyrus keletą trumpų užuominų. Šitie kaliniai verti didesnio dėmesio, nes tokiomis baisiomis sąlygomis sugebėjo laikytis moralės principų.“ Muziejaus įrašuose sakoma, kad Jehovos liudytojai buvo vieni iš pirmųjų kalinių, išsiųstų į Aušvicą, ir iš šimtų kalėjusių liudytojų daugiau kaip 35 procentai ten mirė.

Andžejus Šalbotas (kalinys IBV 108703) 1943 metais buvo nacių suimtas ir išsiųstas į Aušvicą už tai, kad atsisakė karinės tarnybos dėl įsitikinimų.

Nacių valdžia į Jehovos liudytojus nusitaikė dar 1933 metais ir šios organizacijos veiklą uždraudė visoje Vokietijoje. Liudytojų moralės normos ir veikla nesiderino su nacių ideologija. Pavyzdžiui, liudytojai netardavo privalomo šūkio „Heil Hitler!“, nes atiduoti pagarbą Hitleriui reiškė paminti ištikimybę Dievui. Liudytojai, be to, atsisakydavo atlikti bet kokius su karu susijusius darbus, o nacių režimas laikė tai nusistatymu prieš valstybę. „Atsisakyti karinės tarnybos reiškė būti išsiųstam į koncentracijos stovyklą“, – prisimena Andžejus Šalbotas, kuris 1943 metais, vos sulaukęs 19-os, buvo suimtas ir išsiųstas į Aušvicą. Jehovos liudytojams buvo pažadėta greita laisvė, jeigu pasirašys dokumentą, kuriuo atsisako narystės organizacijoje ir pareiškia, kad jos mokymai klaidingi. Šalbotas pasirašyti atsisakė.

Jehovos liudytojams buvo pažadėta laisvė, jeigu atsisakys tikėjimo pasirašydami tokį kaip šis dokumentą.

Oficialiuose nacių dokumentuose Jehovos liudytojai nurodomi trumpiniu „IBV“, tai yra Internationale Bibelforscher-Vereinigung (Tarptautinė Biblijos tyrinėtojų draugija); toks buvo jų organizacijos vokiškas pavadinimas. Nacių reikalavimu, liudytojai ant savo drabužių turėjo nešioti prisiūtą violetinį trikampį. Iš šio ženklo liudytojai galėjo atpažinti stovykloje kalinčius bendratikius. Kas vakarą prieš patikrinimą jie susieidavo vieni kitus padrąsinti. Taip pat būdavo rengiamos slaptos sueigos padiskutuoti apie Bibliją su tais kaliniais, kuriems darė įspūdį liudytojų gerumas ir tikėjimas. Nemažai kalinių Aušvico stovykloje tapo Jehovos liudytojais.

1945 metų sausio 27-osios, šeštadienio, rytą Sovietų Sąjungos raudonoji armija pasiekė Osvencimą. Apie 15-ą valandą sovietų kariai išlaisvino apie 7000 kalinių iš Aušvico I, Aušvico II (Birkenau) ir Aušvico III (Monovicų).

Stanislavas Zajoncas, į Aušvicą patekęs 1943 metų vasario 16-ąją.

Jehovos liudytojas Stanislavas Zajoncas buvo vienas iš dešimčių tūkstančių kalinių, kuriuos, tikėdamiesi Raudonosios armijos puolimo, naciai privertė evakuotis iš Aušvico stovyklų. Zajoncas ir apie 3200 kitų kalinių išėjo iš Javožno stovyklos ir per gilų sniegą leidosi į mirties maršą. Apytikriais duomenimis, trijų dienų žygį į Blechhamerį, atokiai miške įkurtą Aušvico pagalbinę stovyklą, ištvėrė mažiau nei 2000 žmonių. Savo atsiminimuose Zajoncas pasakoja apie mūšį, vykusį jam ir kitiems kaliniams pasislėpus stovykloje: „Mes girdėjome pro šalį važiuojančių tankų griausmą, bet niekas nedrįso išeiti ir pažiūrėti, kieno jie. Rytą paaiškėjo, jog tai rusų tankai. [...] Didžiulė miško aikštelė buvo pilna rusų karių. Taip stovykloje patirtas mano košmaras baigėsi.“

Šiemet sausio 27-ąją konferencijos ir parodos, skirtos 70-osioms Aušvico išlaisvinimo metinėms, vyks įvairiuose pasaulio miestuose.

Žiniasklaidai:

tarptautinis: J. R. Brown, Visuomenės informavimo tarnyba, tel. +1 718 560 5000

Vokietijoje: Wolfram Slupina, tel. +49 6483 41 3110

Lenkijoje: Ryszard Jabłoński, tel. +48 608 555 097