2018 metų gegužės 7 dieną Dachau koncentracijos stovyklos memorialinis centras surengė ceremoniją, kurios metu buvo atidengta atminimo lenta Jehovos liudytojui Maxui Eckertui. Ceremonijoje dalyvavo apie 200 žmonių. Brolis M. Eckertas Dachau koncentracijos stovykloje kalėjo daugiau kaip dvejus metus, o paskui buvo perkeltas į liūdnai pagarsėjusią Mauthauzeno koncentracijos stovyklą Austrijoje. Deja, namo vyras negrįžo. M. Eckertą mažai kas pažinojo, bet dabar daugelis sužinos, kad jis buvo nepajudinamo tikėjimo žmogus.

Turimi įrašai apie M. Eckertą byloja, kad jis liko ištikimas Dievui iki galo. Apie 1935 metus jis su žmona gavo baudą už tai, kad kalbėjo su kitais apie savo tikėjimą. Vėliau brolis neteko darbo, nes nesutiko nešti vėliavos su svastika. 1937-aisiais jis su kitais 600 bebaimių Jehovos liudytojų buvo įkalintas Dachau koncentracijos stovykloje. Praėjus dvejiems suvirš metų, M. Eckertas buvo išvežtas į Mauthauzeno koncentracijos stovyklą, kurioje dėl siaubingų sąlygų mirė mažiausiai 90 000 kalinių. 1940-ųjų vasario 21-ąją M. Eckerto žmona gavo telegramą, kurioje be jokios užuojautos buvo parašyta: „Šiandien stovykloje jūsų vyras mirė. Dėl kitų detalių susisiekite su policija.“ Broliui M. Eckertui tebuvo 43-eji.

Per atminimo lentos atidengimo ceremoniją Dachau koncentracijos stovyklos memorialinio centro direktorė dr. Gabriele Hammermann sakė: „Biblijos tyrinėtojai [taip tada vadinosi Jehovos liudytojai] buvo persekiojami, nes dėl įsitikinimų nestojo į nacių organizacijas, nesaliutavo Hitleriui, netarnavo kariuomenėje. [...] Buvę kaliniai apie Biblijos tyrinėtojų įsitikinimus pasakojo su pagarba ir ypač atkreipė dėmesį į jų tvirtumą ir norą padėti.“

Jehovos liudytojų atstovas Vokietijoje Wolframas Slupina pripažino, kad daugeliui susirinkusiųjų brolis M. Eckertas mažai žinomas: „Mes net neturime Maxo Eckerto nuotraukos.“ Bet paskui pridūrė, kad atminimo lenta „primena apie brolio Eckerto tvirtumą ir kad jis nepamynė savo religinių įsitikinimų net mirties akivaizdoje“.

Nėra jokios abejonės, kad Jehova atsimena Maxo Eckerto ir kitų už tikėjimą žuvusių Jehovos liudytojų ištikimybę ir dorumą (Hebrajams 6:10).